Kaip tvarkyti namų ūkio piniginius reikalus

Gerai, kad negyvenate uošvės,  tėvų ar dar ko nors kito sąskaita. Suaugusiems, sveikiems ir baigusiems mokslus gyvenimas kitų sąskaita demoralizuoja, pasidaro sunku pradėti rimtai dirbti ir savarankiškai gyventi.   Na ir žmonės, žinodami, kad taptumėte nesavarankiški, pradėtų nepasitikėti, galvotų, kad taptumėte kažkokie proto invalidai. Nesmagu. 

Kur gyventi? Ten, kur jūs galite sau leisti, turint omeny jūsų dabartines pajamas. Geras pratimas yra susėsti dviese (jei abu leidžiate pinigus) sudaryti sąrašą tų išlaidų, kurias jūs neseniai padarėte ir kurios būtinos, ir išlaidų, be kurių galima apsieiti. 

Kiek liks pinigų nuo būtiniausių išlaidų ir nors nedidelių santaupų, yra pinigai, kuriuos galite išleisti būstui. Visada ir visur yra žmonės, kurie vargsta. Jiems tie jūsų pinigai būtų tikras išsigelbėjimas. Gal arti prie Vilniaus ar Kauno labai geros vietos neišsinuomosite. Nuomokitės tokią, kokią galite sau leisti. Jei tai atitolins jus nuo bendruomenės, su kuria jūsų gyvenimas dabar taip tampriai susijęs - ką padarysi. Galėtų išeiti, kad gyventi arti tos bendruomenės jums yra pernelyg brangu. Negalite juk mirti nuo bado ir ligų vardan bendruomenės. Gal ir galite, bet būtų gana keista. Jei neišeina sau leisti didesnio, patogesnio ploto, galite pagyventi ankštai. Kai su laiku pajamos išaugs, rasite geresnį plotą ir grįšite į bendruomenę.

Svarbu prisiminti, kad skolos kaupiasi lėtai ir atiduodamos taip pat lėtai. Stebuklų nebūna. Geriausia padaryti taip, kad automatiškai iš kiekvienos gautos pinigų sumos tam tikras kiekis eina santaupoms, tam tikras kiekis eina skoloms atiduoti, ir tam tikras kiekis - pragyvenimui. Jei tai galima sutvarkyti, organizuojant automatinius banko pervedimus į specialias banko sąskaitas - tai yra geriausia. Blogiausiu atveju - gryni pinigai ir vokai taip pat gerai dirba. Būtinai reikia kontaktuoti žmones, iš kurių pasiskolinote, paaiškinti, kada ir kaip atiduodate. Uošvei tai netinka, bet, jei kitas žmogus ar bankas nesitiki greitai iš jūsų skolą atgauti, tai galima pabandyti ir nusiderėti gal net pusę sumos.

Kiek kainuoja konkretus verslas?

Aišku, geriausiai tai nustato specialistas. Bet apytikriai galima pasiskaičiuoti ir patiems.

Jei šis verslas yra leisgyvis ar jau bankrutavo, jis tėra vertas tik tiek, kiek gaunama rinkoje pardavus viską, ką galima parduoti rinkoje iš šio verslo turimų vertybių.

Greitai augančius, pavyzdžiui, technologinius, verslus vertina pagal šiandieninę vertę tų piniginių srautų, kuriuos tikimasi turėti šiame versle. Tai vadinama pajamų metodu.

Pats dažniausiai taikomas sveiko verslo vertinimo būdas yra vadinamas rinkos metodu. Čia verslo vertė apskaičiuojama, padauginus verslo paskutinių dvylikos mėnesių pajamas iš tam tikro kartotinio (angl. Multiple), kurį aptarsime žemiau.

Pajamos apskaičiuojamos EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) pavidalu.Taip vadinamas pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nusidevėjimą ir amortizaciją. EBITDA paprastai galima paskaičiuoti iš įmonių finansinių ataskaitų. Pajamos, mokesčiai ir sumokėtos palūkanos yra pelno/nuostolio ataskaitoje, o nusidėvėjimas ir amortizacija - pinigų srautų ataskaitoje  arba pelno/nuostolio ataskaitoje prie veiklos sąnaudų, jeigu yra nurodytos. Trumpiausias kelias skaičiuoti EBITDA - prie veiklos pajamų (EBIT) reikia pridėti nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas

Jei jūs surandate, kad per paskutinius 12 mėnesių EBITDA  yra lygi milijonui litų ir pasirinkote kartotinį lygų penkiems, tai verslo vertė yra penki milijonai litų. 

Tie kartotiniai gali žymiai skirtis ir nebūtinai būti lygūs penkiems. Ekspertai nustato šiuos kartotinius jau parduotiems verslams ir parenka tinkamą jūsų analizuojamam verslui. Vertėtų patiems pabandyti tai atlikti, naudojantis interneto puslapiais, kaip BizBuySell.  Galima ir verta tikėtis, kad pirkėjai, kurie nori šį verslą sujungti su kitu, mokės daugiau, negu tie pirkėjai, kurie tikisi gauti pelno tik galų gale parduodami nusipirktą verslą [1].

1. Do You Know What Your Business Is Worth? You Should

Kokio dydžio daržo jums užtektų

Viena kvadratinė pėda daržo vidutinio daržininko rankose duoda apie pusę svaro maisto. Jeigu jūs turite 100 kvadratinių pėdų daržą, jūs galite gauti 50 svarų maisto [1]. Svaras čia yra ne Anglijos piniginis vienatas, bet svorio vienetas. Kokio maisto? Galima panaudoti internetinį daržo planavimą [2].

Bon appétit!

1. Bittman: Lawns Into Gardens
2. http://kgi.org/kitchen-garden-planner

Mūsų valdžios atstovai žiauriai apgaudinėja mus dvigubos pilietybės klausimu

_Pačiame Konstitucijos tekste pilietybės klausimai reglamentuojami labai lakoniškai. 12 straipsnio pirma dalis iškilmingai skelbia, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais“. Antroji minėto straipsnio dalis draudžia kartu būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Galiausiai trečioji straipsnio dalis nustato, kad pilietybės klausimus turi reglamentuoti įstatymas...

Pamėginkime paskaityti šias Konstitucijos eilutes paprasto piliečio akimis. Atrodytų, lyg viskas paprasta ir aišku: reikalingas įstatymas, kuris įteisintų, kada galima būtų Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu. Tereikia parengti gerą įstatymo projektą, nešti į Seimą balsavimui.... Ir joks referendumas dėl Konstitucijos keitimo nereikalingas.
Tokį supratimą dar labiau sustiprina kitas, 32 mūsų Konstitucijos straipsnis: „kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje [1]”._

1. T.Antanaitis. Dviguba pilietybė – kas draudžia?

Gera komanda [1]

Kuo ilgiau komandos nariai dirba kartu, tuo geresnė ta komanda. Tai lengva pastebėti kamerinio orkestro atveju. Taigi, pamirškime pigius laikinai dirbančius (kurie dabar madingi), jei norime kokybiško darbo.


Kas komandos narius padaro patenkintais darbu:

galimybė patiems nuspręsti, kaip atlikti jų darbą,

užduočių įvairovė,

žinojimas, kas galų gale išeis iš jų darbo,

žinojimas, kaip jų darbą vertina kiti žmonės.


Sąlygos, kad komanda būtų sėkminga:


uždeganti, įtikinanti, darbo kryptis,

gero darbo galimybę užtikrinanti komandos struktūra,

remianti komandą aplinka organizacijoje,

įgudęs komandos narių treneris.



Geras komandos lyderis turi subtilius įgūdžius nukreipti komandą geram darbui ir toliau daryti mažus prisitaikymo pokyčius, kad padėtų komandos nariams siekti laimėjimų.

1. J. Richard Hackman, an Expert in Team Dynamics, Dies at 72

Let the Britons burn

The leading party of  the UK ruling coalition, the Conservatives, definitely are burning with a mission: to reduce governmental part of contemporary society using dirty politics based mostly on wishful thinking and bold lies. For that they introduced austerity during the contemporary Great Recession against everything what we learned from similarly terrifying Great Depression. How did that work out for you guys? Worse than you expected? I thought so.

Now they are turning their attention to the rest of Europe. The idea is that against the functioning of the famous integrated governmental/business machines in economies of Japan, the USA and China we will put up tinkering in our small backyards of each separate European country. The creative juices will magically grow up in our cute little gardens, and beat the heavy industrialized shiny competition in wooing the markets.

Be strong Britain! If your economy will not implode soon in your hardheaded austerity experiment, you will be able to make hostages out of other Europeans who are trading with you. A huge elephant of EU economy will be scared of an UK mouse.

That is an example of quite aggressive thinking, I would say.

Good luck with that. I love the jokes of my friends Britons. I have no illusions though. The era of the steam engine ended long time ago (starting in the UK the global warming headache for the whole world, by the way). Today's innovation is expensive, is difficult to do, and to protect. Let the Britons burn  if they wish. Let them leave the EU if this is their decision. In a surgery you remove the rotten flesh so the whole continent can survive and prosper.

(These remarks are also published in one more place with a small discussion: http://www.economist.com/node/21570691/comments#comments).

Krabai ir riešutai

Ar galima sukaupti riešutų gamybos verslui Lietuvoje, dirbant po pusę metų tik sezono metu veikiančiame krabų perdirbimo fabrike Norvegijoje [1]? Be abejonės, galima. Kokie privalumai? Geras uždarbis ir galimybė iškart investuoti Lietuvoje. Vietoje to, kad skursti ir svajoti gimtinėje, atsiranda šansas sukaupti pradinį kapitalą ir susipažinti su funkcionuojančia kapitalistine sistema Norvegijoje, o ne tik vargti su supuvusia pusiau feodaline sistema tėviškėje. Statant ir sodinant riešutmedžius Lietuvoje, pinigai iškart investuojami ir apsaugomi nuo infliacijos, kuri greit gali tapti daug didesnė, negu yra dabar.

Kokie pagrindiniai trūkumai? Klajokliškas gyvenimas, skirtingose vietose po pusę metų, sunkiai pritaikomas vaikų auginimui. Svarbu, kad norint būti sėkmingu versle, reikia turėti ne tik pinigų, bet ryšių ir žinių. Tam reikia arba mokytis, arba dirbti būsimame versle, šiuo atveju, riešutų gamyboje. Geriausia mokytis iš jūsų darbdavio klaidų, nes tai yra žymiai pigiau. Kadangi krabų patiekalų gamyba nėra tikėtinas verslas Lietuvoje, ryšiai, patyrimas bei žinios, įgytos Norvegijoje verdant krabus, vargu ar pravers.

Bet svarbiausias verslo dalykas yra suprastas šiame pavyzdyje teisingai: reikia paties užsidirbto ir todėl akylai saugomo startinio kapitalo. Šitas vyrukas tokį startinį kapitalą turės. Todėl turės ilgalaikį savo verslą. Amerikiečiai sako, kad toks žmogus yra vertas jo pinigų, nes jis labai norės ir galės juos apginti, kaip sunkiai paties užsidirbtus. 


Verslininkas pirmiausia yra kapitalistas arba žmogus, gyvenantis iš įdarbinto jo kapitalo. Kol to kapitalo nėra, galvoti apie verslą ankstoka. Juk kol tą kapitalą sukaupsi, aplinka pasikeis. O tik idėjų paieška, neturint kapitalo, užima daug laiko, trukdo dirbti. Todėl galvodamas per ilgai apie savo verslą, niekada to savo verslo neturėsi.  Gal pasiskolinti? Bet reikia, kad žmogus, kuris skolina, pasitikėtų tavimi ir tavo sugebėjimu atiduoti skolą. Vienu žodžiu, dažniausiai be šansų.

Todėl dabar reikia svajojantiems apie verslą sutelkti visas jėgas kapitalo kaupimui, dirbant, jei reikia, keliuose darbuose, triūsiant, jei reikia, nemėgstamuose ir neįdomiuose užsiėmimuose, maitinantis, jei reikia, tik tuo, ką šeima užsiaugina, rengiantis, jei reikia, tik panešiotais drabužėliais.

Jei pasakysi, kad tau tas neįdomu, kad, neva tai, kenkia sveikatai, kad užima pernelyg daug laiko, tada turi pripažinti, kad niekada neturėsi rimto darbinio kapitalo ir niekada nebūsi verslininku. Tada reikia ieškoti kito būdo užsidirbti pragyvenimui. Reiškia, dirbsi kam nors kitam. Būtina pagalvoti, kaip tokį darbą padaryti lengvesniu ir naudingesniu tau. Tai yra daug įdomesnė ir daugeliui vienintelė šiuo momentu aktuali tema.


1. Namui ir verslui lietuvis užsidirba kasmet pusmetį praleisdamas Norvegijos fabrike