Idėjos Lietuvai

"Savo kalboje konservatorių patriarchas V. Landsbergis pateikė pasiūlymų dėl galimų Lietuvos nacionalinio lygmens tikslų. Vienas jų – siekis, kad atominė elektrinė, kuri pastatyta Baltarusijos Astrave, būtų iškelta į kitą, nepražūtingą Vilniui ir Lietuvai, vietą."

 Antras tikslas, pasak jo, siekti, kad Saulė būtų perkelta truputį arčiau Lietuvos, tada nereikėtų pensininkams visai mokėti pensijų. Visi pinigai nueitų karinio transporto priemonėms, kad pabaidyti Rusiją. Sakote, Lietuvos pensininkams reikia valgyti? Nesąmonė. Vistiek kiekvienas Lietuvos  pensininkas per metus Maximoje nuperka tik vieną silkę kūčioms. Čia jiems gali padėti Caritas.

Kaip komunistinės Kinijos diktatūra, Britanija irgi pradeda sekti žmones Londono gatvėse, naudodama dirbtinį intelektą

"Piliečių laisvių grupės perspėja, kad tobulėjant šioms technologijoms, visi bus nuolat stebimi, įskaitant galimybę sekti, kur žmonės vyksta ir stebėti, bei su kuo jie kalba.

Didžioji Britanija jau keletą metų bandė veido atpažinimą realiuoju laiku. Tyrimų metu pareigūnai dažnai būdavo dislokuojami kontrolės centre, stebėdami realiu laiku perduodamą informaciją apie tai, kas buvo užfiksuota netoliese esančiomis kameromis. Sistema išsiųsdavo perspėjimą, kai ji nustatydavo asmenį, kuris atitikdavo stebėjimo sąraše esančius asmenis. Jei pareigūnai sutikdavo, kad tai buvo atitikimas, jie radijo ryšiu paprašydavo kitus gatvėje esančius pareigūnus eiti pasiimti tą naujai aptiktą asmenį."

Kaip patogu... Gerai, kad tokie beždžionės, primityviai pamėgdžiojantys  komunistinės Kinijos diktatūrą, išsikrausto iš mūsų Europos Sąjungos.

Kada pradėti investuoti, jei turite skolų?

"Tradiciniai asmeninių finansų konsultantai žmonėms pataria grąžinti skolas, prieš priimant bet kokius kitus svarbius finansinius sprendimus, kartais net prieš investuojant į pensiją, tačiau tai gali būti nerealu daugeliui žmonių, kurie daugelį metų susiduria su studentų paskolos išmokėjimu. Štai kodėl kai kurie ekspertai dabar laikosi 5 procentų taisyklės: Jei jūsų skolos palūkanų norma yra 5 procentai ar didesnė, sutelkite dėmesį į jos sumokėjimą; bet jei skolos palūkanų norma mažesnė, nei 5 procentai, pradėkite investuoti dabar, dar iki to momento, kai šią skolą grąžinsite, nes, laikui bėgant, taip gausite geresnę grąžą."

Kas padeda nuo koronaviruso?

"Amerikos infekcinių ligų draugijos visuomenės sveikatos komiteto pirmininkė dr. Julie Vaishampayan teigė, kad chirurginės kaukės yra „paskutinė gynybos linija“.
Tačiau kaukės užblokuos daugumą didelių kvėpavimo takų lašelių, atsirandančių nuo čiaudėjimo ir kosulio, patenkančių į burną ir nosį, - sakė gydytojas Ameshas Adalja, infekcinių ligų gydytojas Johns Hopkins sveikatos apsaugos centre. Koronavirusai pirmiausia plinta per lašelius, sakė jis.

Markas Loebas, infekcinių ligų specialistas iš McMasterio universiteto Hamiltone, Ontarijuje, teigė, kad SARS koronaviruso protrūkio metu atliktas tyrimas nustatė, kad bet kokia apsauga - kaukė ar respiratorius - sumažina infekcijų riziką sveikatos priežiūros darbuotojams. maždaug 85 procentais.
„Svarbiausia žinia buvo ta, kad rizika buvo mažesnė, jei jie nuolat naudodavo bet kokią kaukę“, - sakė jis.

Tačiau plauti rankas - dažnai ir prieš valgant - visuotinai rekomenduojama. Rankų dezinfekcinės priemonės yra veiksmingos nuo kvėpavimo takų virusų."

Žmonės dažnai netyčia liečia rankomis veidą ir nosį. Turint greta  rankų dezinfekcines priemones ir dažnai jas naudojant, galima šiek tiek sumažinti užsikrėtimo riziką.

Lietuvio požiūris i ES planus sustabdyti mūsų planetos naikinimą

 "Jeigu pavyks sumažinti šiltnamio dujų emisijas (jeigu ES pavyzdžiu paseks didžiausi pasaulio teršėjai), sustabdysim neigiamas klimato kaitos pasekmes. Įgyvendinus žiedinės ekonomikos principus, bus apribotas besaikis žemės išteklių naudojimas, išspręstos šiukšlių tvarkymo problemos. Susikurs naujos rinkos „žaliajai“ produkcijai, o ES įmonės taps pasaulinėmis „žaliosios“ ekonomikos inovacijų lyderėmis. Vis tik, reikia realistiškai vertinti kylančias rizikas: nekontroliuojamą sąnaudų ir savikainos augimą, konkurencingumo praradimą tik ES, tiek ir globaliu mastu, atskirų ES pramonės šakų sunykimą ar išsikėlimą į kitas valstybes. Akivaizdu, kad žaliasis kursas gali paskatinti naują Europos deindustrializacijos bangą.    

Ar galima rasti kokią atsvarą pesimistiniam scenarijui? Komisija žada pasiūlyti „koregavimo mechanizmą“, kuris turėtų apsaugoti Europos gamintojus nuo nesąžiningos užsienio konkurencijos. Pasiūlymas gal ir būtų prasmingas, tačiau jo įgyvendinimo galimybės, matyt, artimos nuliui. Pagal savo poveikį „mechanizmas“ tolygus vienašališkam importo muitų didinimui, ir galima tik įsivaizduoti, kokią ES prekybos partnerių reakciją tai sukeltų." 

Po to, kai JAV sunaikino nevykusį PPO konfliktu sprendimo mechanizma, ES prekybos partnerių reakcija  mums tampa nesvarbi. Todėl šio lietuvio požiūris yra pernelyg pesimistinis.

Arbatos gėrimas koreliuoja su geresne kraujagyslių sveikata

"Kinijos vyrai ir moterys, kurie išgėrė daugiau nei tris puodelius arbatos per savaitę, turėjo mažesnę širdies smūgio, insulto ir kitų mirtinų problemų riziką.

Gerti arbatą gali būti naudinga jūsų širdžiai, praneša tyrėjai.

Kinijos mokslininkai išanalizavo tęstinio sveikatos tyrimo, atlikto 15 provincijose nuo 1998 m., duomenis. Į šiuos duomenis buvo įtraukta plati sveikatos ir elgesio informacija apie 100 109 suaugusius žmones, įskaitant savarankiškas ataskaitas apie arbatos vartojimą.

Per septynerių metų vidutinį stebėjimą buvo 3683 širdies priepuoliai, insultai ar kiti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai; 1 477 mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų; ir 5 479 mirčių dėl kitų priežasčių.

Palyginti su žmonėmis, kurie išgėrė mažiau nei tris puodelius arbatos per savaitę, tiems, kurie išgėrė daugiau, 20% sumažėjo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, 15% sumažėjo visų priežasčių priešlaikinės mirties rizika." [1]

1. Bakalar, Nicholas. "Eat: Tea Tied to Better Heart Health." New York Times, 21 Jan. 2020, p. D6(L).

Viena sakom, kita darom

"„Greenpeace“ Pasaulio ekonomikos forume pristato pranešimą, pagal kurį 24 Davoso forume dalyvaujantys bankai į iškastinio kuro naudojima investavo neįtikėtiną pinigų sumą po 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo: 1,4 trilijono JAV dolerių."