Instead of ideals - hallucinations

Šimonytė decided to apply the American sanctions, which are not binding on us, by suspending the transportation of Belarusian cargo through the port of Klaipėda and Lithuanian railways. As rail and port facilities break down and rust and are expensive to maintain, there is a risk of bankrupting our port and railways, which have lost their main freight flow. The question is, who will buy and scrap that iron during the bankruptcy? Everyone thinks the long-nosed queen Martha because she knows how to do it paying only one euro.

 

    "Lithuanian Railways will close the loop on their necks. Some of in Lithuanian government will feel the secretion of political heroism because of this, having nothing to do with truth or common sense, to rejoice in Metallica and to "shake up" about a fool soldier Schweik is not enough to give the headless Šimonytė insights that lead to wise decisions. In a greenhouse, beets are not grown, and if the country had been run solely on the basis of textbooks, it would have been a hell of a long time ago.

 

    The reality is far more colorful than the glance of the forerunner from the board of honor. Who will pay the money for the terminated contract with Belaruskalij? The authorities are reluctant to answer this question. Thus, the state port and the railway company that survived on Belarusian fertilizers have to be running down since February 1, even though the Americans themselves have stated that there are no sanctions for the transit of Belarusian cargo.

 

    But the vision of the forerunner of those times is different - to be faithful to the textbook truth until "exhaustion." The principles are above human well-being and a shattered economy. However, life is not just about principles or ideals grown in a greenhouse. There is also the deliberate bankruptcy of a state-owned company and huge real losses leading to legal liability. Even formally, in a textbook look.

 

    The question here is basically - who will pay the money for the terminated contract with Belaruskalij? Belarusians have already said they will demand millions. The government avoids answering this question under the guise of a law passed by the Seimas, but even it does not eliminate liability or contractual obligations. So, again, who will pay the Lukashenko regime now? The Prime Minister, members of the Seimas, the Queen Martha School or the Conservative Party? P.S. It is possible to bet that the burden of fines will be on taxpayers. It is always so - the rulers make loss, and we have to pay. There are no culprits in the degenerative policy. "

 

 

 

Vietoj idealų – haliucinacijos

Šimonytė nutarė amerikiečių sankcijas, kurios mums neprivalomos, pritaikyti mums, sustabdydama baltarusiškų krovinių vežimą per Klaipėdos uostą ir Lietuvos geležinkelius. Kadangi geležinkelių ir uosto įrenginiai genda ir rūdyja bei yra brangūs išlaikyti, kyla rizika subankrotinti mūsų uostą ir geležinkelius, netekusius pagrindinio krovinių srauto. Kyla klausimas, kas tas geležis bankroto metu nupirks ir atiduos į metalo laužą? Visi galvoja, kad ilganosė karalienė Morta, nes ji moka tai padaryti už vieną eurą.

 

""Lietuvos geležinkeliai" užsiverš kilpą sau ant kaklo. Kai kas dėl to jaus politinio heroizmo sekreciją. Tačiau iš tiesų šis suicidinis aktas yra vadovėlių prisiskaičiusios ir mokykloje įkyriai besimokiusios, bet dabar ne savo kėdėje sėdinčios panelės Šimonytės laimėjimas. Tiksliau – "vertybinė" haliucinacija, neturinti nieko bendra nei su teisybe, nei su sveiku protu. Pasidžiaugti "Metallica" ir "pakreizėti" apie kvailelį Šveiką nepakanka, kad viršugalvyje atsirastų nevadovėlinės įžvalgos, lemiančios išmintingus sprendimus. Praeityje kerojusi mokyklos aktyvistės poza – ne ta prielaida, kuri lemia sėkmę brutaliai įvairialypiame gyvenime. Šiltnamyje burokai neauginami. Jei šalis būtų valdoma remiantis tik vadovėliais, seniai būtų viskas nukeliavę velniop.

 

Realybė gerokai spalvingesnė už pirmūno žvilgsnį iš garbės lentos. Kas mokės pinigus už nutrauktą sutartį su „Belaruskalij“? Valdžia vengia atsakyti į šį klausimą. Taigi, valstybinius uostą ir geležinkelių bendrovę, gyvavusią dėl baltarusiškų trąšų, nuo vasario 1-osios nusidaigojame, nors amerikiečiai patys nurodė, jog baltarusiškų krovinių tranzitui sankcijų nėra.

 

Tačiau anų laikų pirmūnės vizija kita – būti ištikimai vadovėlinei tiesai iki "išdurnėjimo". Principai – aukščiau žmonių gerovės ir sužlugdytos ekonomikos. Vis dėlto gyvenimas – ne tik principai ar po plėvele auginti idealai. Yra dar ir tyčinis valstybinės įmonės vedimas prie bankroto bei milžiniški realūs nuostoliai, lemiantys teisinę atsakomybę. Net ir formaliai, vadovėliškai žiūrint.

 

Klausimas čia iš esmės – kas mokės pinigus už nutrauktą sutartį su "Belaruskalij"? Baltarusiai jau pareiškė, kad reikalaus milijonų. Valdžia vengia atsakyti į šį klausimą, dangstydamasi Seimo priimtu įstatymu, tačiau net ir jis atsakomybės ar sutartinių prievolių nepanaikina. Taigi, dar kartą – kas dabar mokės netesybas A.Lukašenkos režimo įmonei? Premjerė, Seimo nariai, Karalienės Mortos mokykla ar konservatorių partija? P.S. Galima lažintis – netesybų našta bus užkrauta mokesčių mokėtojams. Visada taip – valdantieji pridirba, o mokėti tenka mums. Kaltųjų degeneracinėje politikoje nebūna."

„Superimunitetas“, galbūt, bet rizika išlieka

   „Seriale „Bangos imunitetas baigėsi – tegyvuoja superimumunitetas“ (op-ed, sausio 18 d.) Allysia Finley pristato puikią diskusiją apie galimybę, kad „žmonėms, kurie buvo paskiepyti arba anksčiau užsikrėtę, išsivystys superimunitetas“ ir kad SARS-CoV-2 virusas taps „erzinantis, bet retai mirtinas ar trikdantis“.

 

    Tačiau šiose spėlionėse yra keletas svarbių įspėjimų. Pirma, kaina, kurią jau mokame už galimą Covid-19 progresavimą iki endeminės, o ne pandemijos, yra siaubinga. Hospitalizacijų vis dar daugėja.

 

    Antra, dar nežinome, kiek procentų užsikrėtusiųjų omikron progresuos iki sindromo po Covid-19, kurio požymiai ar simptomai išlieka, ilgiau nei keturias savaites po infekcijos diagnozavimo. Jei toks sergamumas bus, kaip ir po alfa ar delta infekcijų - beveik 10–30 %, mūsų sveikatos priežiūros sistema bus įtempta iki lūžio taško.

 

    Galiausiai, kiekviena Covid infekcija sukelia viruso replikacijas, naujų mutantų atsiradimą ir galimybę Darvino evoliucijai patikrinti jų „tinkamumą“ – didesnį užkrečiamumą ir galimybę išvengti imuniteto. Visa tai pranašauja agresyvius veiksmus, siekiant išlyginti infekcijų kreivę.

    Henris I. Milleris, M.D.

    Redwood City, Kalifornija.

    Dr. Milleris, vienas iš svarbiausių gripo viruso fermentų atradėjų, buvo JAV FDA Biotechnologijų biuro įkūrėjas.“ [1]

 

1. 'Superimmunity,' Maybe, but Risks Remain
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Jan 2022: A.16.  

'Superimmunity,' Maybe, but Risks Remain

"In "Herd Immunity Is Over -- Long Live Superimmunity" (op-ed, Jan. 18), Allysia Finley presents an excellent discussion of the possibility that "people who have been vaccinated or previously infected will develop superimmunity," and that the SARS-CoV-2 virus will become "annoying but rarely deadly or disruptive."

There are, however, several important caveats to those speculations. First, the price we are already paying for the possible progression of Covid-19 to endemic, rather than pandemic, is horrific. Hospitalizations are still running high.

Second, we don't yet know what percentage of those infected with Omicron will progress to post-Covid-19 syndrome, in which signs or symptoms persist for more than four weeks after the diagnosis of infection. If the incidence is anywhere near the 10% to 30% following Alpha or Delta infections, our healthcare system will be stressed to the breaking point.

Finally, every Covid infection results in viral replication, the creation of new mutants and the opportunity for Darwinian evolution to test them for "fitness" -- greater transmissibility and ability to evade immunity. These all augur in favor of aggressive actions to flatten the curve of infections.

Henry I. Miller, M.D.

Redwood City, Calif.

Dr. Miller, a co-discoverer of a critical enzyme in influenza virus, was founding director of the FDA's Office of Biotechnology." [1]

1. 'Superimmunity,' Maybe, but Risks Remain
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Jan 2022: A.16.  

Putinas jau yra Kuboje ir Venesueloje

    „Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, sausio 13 d. duodamas interviu televizijai, perspėjo, kad jo vyriausybė neatmes „karinių išteklių“ dislokavimo Venesueloje ir Kuboje, jei JAV ir toliau gins Ukrainos suverenitetą.

 

    Ekspertai, atsakydami taip, kaip Kremlius, be abejo, tikėjosi, trumpai užsiminė apie 1962 m. Kubos raketų krizės sumažinimą.

 

    Tačiau jei Bideno administracija norėjo teigti, kad nėra jokios priežasties nerimauti dėl rusų Vakarų pusrutulyje, tai nėra nuoširdus pokalbis su Amerikos žmonėmis. Rusija dešimtmečius lėtai smeigė dantis į regioną, o Vakarai nieko nesakė. Taip pat ir Kinija. Klausimas nusipelno daugiau dėmesio.

 

    Rusijai trūksta išteklių nebranduoliniam sausumos karui Lotynų Amerikoje. Tačiau jos bombonešiai Tupolev Tu-160 gali gabenti ir įprastas, ir branduolines raketas. Kas penkerius metus nuo 2008 m. Rusija dislokuoja du tokius viršgarsinius lėktuvus trumpoms misijoms į Venesuelą. Tačiau V. Putinas žino, kad nei jis, nei jo įgaliotiniai ilgai neištvers įprastoje akistatoje su JAV regione.

 

    Vietoj to, Rusija ir Kinija kariauja hibridinį karą, naudodamos aukščiausios klasės karinės žvalgybos sistemas ir įrangą, kuri yra neteisėtų veikėjų, įskaitant privačius rangovus ir nusikalstamas grupuotes, rankose. Rusija tiekia ginklus ir darbo jėgą, o Kinija – sudėtingesnes karines technologijas. Tai panašu į strategiją, kuria siekiama pakenkti Vakarams Ukrainoje ir Sirijoje.

 

    Rusija atlieka pagrindinį vaidmenį, išlaikant Venesuelos ir Kubos karinę vyriausybę. Kaip pažymėjo išėjęs į pensiją Venesuelos armijos pulkininkas leitenantas Jose Gustavo Arocha gruodžio mėnesio internetinio gynybos dokumento numeryje: „Per savo 14 metų kadenciją [Hugo] Chavezas devynis kartus lankėsi Rusijoje ir šešis kartus Kinijoje, kurdamas saugumo ir gynybos aljansą, kurį Maduro režimas palaiko iki šiol“.

 

    P. Arocha – Vašingtone įsikūrusio Saugios laisvos visuomenės centro vyresnysis bendradarbis – pažymi, kad per 20 metų Venesuela nusipirko daugiau, nei 11,4 mlrd. dolerių Rusijos karinės įrangos ir ginklų. Tai apima „naikintuvus, puolimo ir transporto sraigtasparnius, oro gynybos ir karinio jūrų laivyno platformas, tankus, šarvuočius (APC), savaeigę artileriją ir įvairius šaulių ginklus, įskaitant raketas „žemė-oras“.

 

    2019 m. sausio 25 d. „Reuters“ pranešime cituojami įvardinti ir neįvardinti šaltiniai, teigiantys, kad Rusijos privatūs kariniai rangovai buvo išsiųsti į Venesuelą padėti diktatoriui Nicolas Maduro išlaikyti valdžią. Kremliaus atstovas „Reuters“ sakė, kad Rusija „tokios informacijos neturi“.

 

    Tačiau „Reuters“ citavo skrydžių sekimo duomenis, kad 2018 m. gruodžio mėn. Rusijos karinis transportas ir krovininiai orlaiviai skrido iš Rusijos į Karakasą. Naujienų leidinys pranešė apie Jevgenijų Šabajevą, kurį apibūdino, kaip „vietinės sukarintos kazokų grupės, turinčios ryšių su Rusija, skyriaus lyderį“, – pasakojo, kad dalis rusų samdinių į Venesuelą keliavo per Kubą. „Reuters“ nustatė civilius orlaivius, „priklausančius Rusijos prezidento administracijos padaliniui“, kurie 2019 metų sausį į Havaną atskrido „per Senegalą ir Paragvajų“.

 

    Apmokytos ir ginkluotos Venesuela, Kuba ir Nikaragva dabar saugiai yra Rusijos ir Kinijos kolonoje. Tačiau Vakarų priešai nori daugiau. Kita jų darbotvarkėje yra Kolumbija.

 

    Šalis yra labai pažeidžiama dėl korumpuojančios narkotikų prekybos organizacijų įtakos ir Kubos įsiskverbimo į Kolumbijos institucijas, pilietinę visuomenę, verslą, žiniasklaidą ir akademinę bendruomenę. 2016 metais Obamos remiamas vyriausybės pasidavimas nusikalstamai grupuotei FARC, pramintas „taikos“ susitarimu, dar labiau padidino nestabilumą.

 

    Rusija ir Kinija dabar siekia užbaigimo. 2020 m. gruodį žurnalas „Semana“ pranešė, kad Kolumbija išsiuntė du Rusijos diplomatus už šnipinėjimą. Tačiau Kremliaus šnipinėjimas yra mažiausia iš problemų, kurias Kolumbijoje puoselėjo Vladimiras Putinas.

 

    Organizuotų nusikaltimų grupės įsitraukė į kruviną konfliktą Kolumbijos ir Venesuelos pasienyje. Viena iš tų grupių, kuriai vadovauja 2016 m. Obamos ir FARC susitarimo derybininkas, yra M. Maduro sąjungininkė, kurios vyriausybė pati yra susijusi su prekyba narkotikais. Sausio 19 d. „YouTube“ vaizdo įraše iš Kolumbijos Arauca upės Saugios laisvos visuomenės centro vykdomasis direktorius Josephas Humire'as paaiškina, kad praėjusiais metais kilęs karas tarp p. Maduro draugų FARC ir FARC 10-ojo fronto, greičiausiai, buvo langų dekoravimas didesniam pastatui su geopolitiniais tikslais.

 

    Tai suteikė Venesuelai dingstį militarizuoti sieną, atgabenant Kinijoje pagamintus kovinius lėktuvus ir Rusijoje pagamintus žvalgybinius bepiločius orlaivius. Įvardydami Venesuelą, kaip nelegalių ginkluotų grupuočių priešininkę, J. Maduro ir Rusija dabar vykdo dezinformacijos kampaniją, siekdami nustatyti moralinį Kolumbijos demokratijos ir Venesuelos vyriausybės lygiavertiškumą.

 

    Jei buvęs M-19 partizanas Gustavo Petro laimės Kolumbijos prezidento rinkimus, bus pasiruošta paversti tai, kas kadaise buvo viena patikimiausių JAV sąjungininkių, Rusijos įgaliotiniu. Viskas be šūvio“ [1]

 

Juokinga skaityti:  

„Tačiau ponas Putinas žino, kad nei jis, nei jo įgaliotiniai ilgai neištvers įprastoje akistatoje su JAV...“

Autorius nemato dramblio kambaryje: nėra jokių šansų surengti įprastą akistatą su ponu Putinu, nei trumpą, nei ilgą. Galimas tik visų, įskaitant autorių, branduolinis sunaikinimas bet kokioje akistatoje.

1. Putin Is Already in Cuba and Venezuela
O'Grady, Mary Anastasia. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Jan 2022: A.15.

Putin Is Already in Cuba and Venezuela

"Russia's Deputy Foreign Minister Sergei Ryabkov warned in a Jan. 13 television interview that his government wouldn't rule out the deployment of "military assets" to Venezuela and Cuba if the U.S. continues to defend Ukrainian sovereignty. White House national security adviser Jake Sullivan dismissed the comment as "bluster."

Pundits -- responding as the Kremlin no doubt had hoped -- briefly suggested the risk of a 1962 Cuban missile crisis redux.

Yet if the Biden administration meant to suggest that there's no reason to worry about Russians  in the Western Hemisphere, it isn't being straight with the American people. Russia has slowly been sinking its teeth into the region for decades and the West has said nothing. So has China. The issue deserves more attention.

Russia lacks the resources for a ground war in Latin America. Its Tupolev Tu-160 bombers can carry both conventional and nuclear missiles. Every five years since 2008 Russia has deployed two of those supersonic jets on brief missions to Venezuela. But Mr. Putin knows that neither he nor his proxies would last long in a conventional showdown with the U.S. in the region.

Instead, Russia and China are waging hybrid warfare using high-end military intelligence systems and equipment in the hands of irregular actors, including private contractors and criminal groups. Russia supplies weapons and manpower, while China provides the more sophisticated military technology. It isn't unlike the strategy employed to undermine the West in Ukraine and Syria.

Russia plays a key role in the survival of the  Venezuelan and Cuban military government. As retired Venezuelan army Lt. Col. Jose Gustavo Arocha pointed out in the December issue of the online Defense Dossier, "Over his 14-year tenure, [Hugo] Chavez visited Russia nine times and China six, in the process establishing a security and defense alliance that the Maduro regime maintains to this day."

Mr. Arocha -- a senior fellow at the Washington-based Center for a Secure Free Society -- notes that over 20 years Venezuela has bought more than $11.4 billion in Russian military equipment and weapons. This includes "fighter jets, attack and transport helicopters, air defense and naval platforms, tanks, armored personnel carriers (APC), self-propelled artillery, and various small arms to include surface-to-air-missiles."

A Jan. 25, 2019, Reuters report cited named and unnamed sources claiming that Russian private military contractors were sent to Venezuela to help dictator Nicolas Maduro hold onto power. A Kremlin spokesman told Reuters that Russia had "no such information."

But Reuters cited flight-tracking data that Russian military transport and cargo aircraft traveled from Russia to Caracas in December 2018. The news outlet reported Yevgeny Shabayev, whom it described as "leader of a local chapter of a paramilitary group of Cossacks with ties to Russian military contractors," said that some of the Russian mercenaries traveled to Venezuela via Cuba. Reuters identified civilian aircraft, "owned by a division of the Russian presidential administration," that arrived in Havana in January 2019 "via Senegal and Paraguay."

Trained and armed, Venezuela and Cuba -- and Nicaragua -- are now safely in the Russia-China column. But enemies of the West want more. Colombia is next on their agenda.

The country is highly vulnerable because of the corrupting influence of drug-trafficking organizations and Cuba's infiltration of Colombian institutions, civil society, business, media and academia. The 2016 Obama-backed surrender of the government to the criminal group FARC -- dubbed a "peace" agreement -- has exacerbated the instability.

Russia and China are now moving in for the kill. In December 2020 Semana magazine reported that Colombia expelled two Russian diplomats for spying. But Kremlin espionage is the least of the problems fostered by Vladimir Putin in Colombia.

Organized-crime groups are engaged in a bloody conflict on the Colombia-Venezuela border. One of those groups, headed by a negotiator of the 2016 Obama-FARC deal, is an ally of Mr. Maduro, whose government is itself implicated in drug trafficking. In a Jan. 19 YouTube video from Colombia's Arauca River, Joseph Humire, executive director of the Center for a Secure Free Society, explains that the warring last year between Mr. Maduro's FARC friends and the FARC's 10th Front was likely window dressing for a larger geopolitical goal.

It provided Venezuela an excuse to militarize the border, bringing in Chinese-made combat planes and Russian-made reconnaissance drones. Framing Venezuela as an opponent of the illegal armed groups, Mr. Maduro and Russia now run a disinformation campaign to establish moral equivalency between the Colombian democracy and the Venezuelan government.

If the former M-19 guerrilla Gustavo Petro wins Colombia's presidential election in May, the stage will be set to turn what was once one of the U.S.'s most reliable allies into a Russian proxy. All without firing a shot." [1]

It is funny to read:

"But Mr. Putin knows that neither he nor his proxies would last long in a conventional showdown with the U.S. ..."

The author misses the elephant in the room: There is no chances of conventional showdown with Mr. Putin, not a short one, not a long one. Only nuclear annihilation of everybody, including the author,  is possible. 

1. Putin Is Already in Cuba and Venezuela
O'Grady, Mary Anastasia. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Jan 2022: A.15.