Globalistai mus kontroliuoja su nelegaliais šnipais net taisyklių apsėstoje Europoje

 

 Bernardas Arnault dabar yra tas globalistas po mikroskopu.

 

 „2016 m. buvo išleistas dokumentinis filmas „Merci Patron!“, kurio tikslas buvo demaskuoti p. Arnault, perduodantį prancūzų darbo vietas užsienio darbo jėgai.

 

 Šiame kritikų pripažintame filme režisierius ir kairiųjų pažiūrų politikas François Ruffin imasi dviejų tekstilininkų, kurie buvo atleisti iš darbo, kai gamykla, kurioje jie dirbo ir kuriai vadovavo viena iš A. Arnault įmonių, buvo perkelta į Lenkiją, istorijos."

 

 

 "PARYŽIUS – Bernardas Arnault vertina diskretiškumą. Švelnus prabangos titanas neturi asmeninės paskyros X, jau nekalbant apie tokią pašėlusią, kaip milijardierius Elonas Muskas. Jis retai sėda, kad duoti interviu žiniasklaidai, bei naudoja propagandistus ir apsaugos darbuotojus, kad visuomenė būtų saugiu atstumu nuo jo.

 

 Tačiau praėjusią savaitę Arnault atsidūrė klieginėje šviesoje, kai buvo pakviestas į liudytojų stendą tesisiant Bernardo Squarcini, Korsikos šnipų vadą, vadinamą „rykliu“, kuris vadovavo DCRI, Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnybai, t prieš išvykdamas į darbą prabangiame Arnault konglomerate LVMH.

 

 Teismo procesas atidengė žvalgybos aparatą, kurį Squarcini tariamai pastatė aplink jo buvusį viršininką, įskaitant skraistės ir durklų intrigas, kuriose dalyvavo garsūs žurnalistai ir prabangos konkurentas Hermesas. Prokurorai Squarcini apkaltino prekyba poveikiu, piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis ir nacionalinio saugumo informacijos kompromitavimu. Jie siekia ketverių metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės Squarcini.

 

 Arnault ir jo įmonė nėra teisiami ir jis nebuvo apkaltintas jokiais nusižengimais. LVMH, „Louis Vuitton“, „Dior“ ir daugybės kitų prabangių prekių ženklų savininkė, pasiekė 10 milijonų eurų, atitinkančių 10,6 mln. dolerių susitarimą su kaltintojais, kad išvengti teismo.

 

 Vis dėlto teismo procesas privertė Arnault į retą viešą akistatą su kai kuriais aršiausiais jo priešininkais. Teismo salėje susidūrė dvi Prancūzijos versijos: retas nušlifuotų podiumų ir kvepalų salonų pasaulis, kurį įkūnijo Arnault, ir la France profonde, ekonomiškai nelaimingas šiaurinis kaimas, kuris kadaise buvo tautos pramonės centras.

 

 Pagrindinis Arnault oponentas yra kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjas Francois Ruffinas, išgarsėjęs kaip dokumentinių filmų kūrimo provokatorius. Ruffinas ir jo mokiniai jau seniai kaltino Arnault, kad jis žlugdo regiono ekonomiką, sumažindamas darbo vietas ir uždarydamas gamyklas. Ruffinas sukūrė dokumentinį filmą "Ačiū, bose!" dėl atleistų darbuotojų padėties.

 

 Prokurorai teigia, kad Squarcini 2013–2016 metais prižiūrėjo sekimo sistemą, siekdamas sekti Ruffiną ir jo aktyvistų laikraščio „Fakir“ žurnalistų komandą. Squarcini vadovaujami, rangovai tariamai persijojo Ruffino komandos šiukšles, sekė komandos narius ir rinko jų asmens duomenis. Prokurorai tvirtina, kad rangovams Fakiro viduje pavyko įmesti du kurmius.

 

 Arnault teismui sakė, kad visus su saugumu susijusius reikalus jis visiškai perdavė jo pavaduotojui Pierre'ui Gode'ui, kuris mirė 2018 m.

 

 Squarcini neigia, padaręs bet kokius nusikaltimus, liudydamas, kad Arnault ir LVMH apsauga buvo svarbi Prancūzijos nacionaliniams interesams. Squarcini tikino, kad jo rangovai paskatino jį manyti, kad jis informaciją gavo iš tikrųjų Fakyro darbuotojų, o ne pasodintų kurmių.

 

 Milijardieriui, norinčiam išlikti aukščiau ginčo, patirtis užimti poziciją Prancūzijos teismo salėje kartais atrodė, nerimą kelianti.

 

 75 metų Arnault trečiadienį įžengė į teismo salę, stojo prieš teisėjų kolegiją apklausai, kuri truko 2 1/2 valandos. Iš pradžių Arnault elgesys buvo ramus ir susikaupęs.

 

 – Ar jūs kada nors susitikote su ponu Rufinu pasikalbėti? vyriausiasis teisėjas paklausė Arno.

 

 – Ne, – pasakė Arno.

 

 „Jis čia pat“, – sakė teisėjas, turėdamas omenyje Ruffiną, sėdintį už milijardieriaus.

 

 – Sveiki, pone Arno! – sušuko Rufinas. – Kiek kartų prašiau susitikti su tavimi?

 

 „Man būtų didelė garbė pakviesti jus kavos, galbūt su bulvyčių porcija“, – sakė Arnault. "Galėtume pakalbėti apie kiną. Galėčiau šiek tiek pakalbėti apie ekonomiką, kaip veikia didelė įmonė, gal ką nors patarti."

 

 Paklaustas, ar matė Ruffino dokumentinį filmą, Arnault atsakė, kad jam tai „gana juokinga“, ir pridūrė, kad Ruffino darbas „neabejotinai geresnis kinematografijos, nei politikos požiūriu“.

 

 Kai teisėjas paklausė Arnault apie jo personalo vadovo pokalbių pasiklausymą, sakydamas Squarcini, kad Arnault yra „labai įsitempęs“ dėl to, ką Ruffinas ir Fakiras gali bandyti per akcininkų susirinkimą, Arnault atsakė: „Aš retai patiria stresą. , negalima lengvai patirti streso dideliame versle“.

 

 Tačiau Arnault pomėgis ramybei ėmė sklaidytis, kai Ruffino advokatas Benjaminas Sarfati gavo teisę kalbėti. Sarfati pradėjo klausinėti apie drabužių fabriko uždarymą 2007 m., kai Arnault jį nutraukė.

 

 – Leiskit man sustabdyti jus, – pasakė Arno. "Jūs kalbate apie 100 ar daugiau darbo vietų. Nuo tada ir dabar aš sukūriau kiek darbo vietų? Sakiau tai anksčiau... 190 000. Ar tai tinka jums? Ar tai tinka ponui Ruffinui? Ar mes turime tęsti šį idiotizmą?

 

 Sarfati paklausė, ar Arnault galėtų įsivaizduoti, kad Ruffinas nuoširdžiai stengėsi padėti atleistiems darbuotojams. Sarfati teigimu, buvo sunaikintos darbininkų pragyvenimo galimybės ir jie liko „apleistų ir nugriautos gamyklų“ „apleistose teritorijose“.

 

 Arnault sušuko, klausdamas, ar Ruffinas ką nors padarė Prancūzijos ekonomikai nuo tada, kai tapo įstatymų leidėju. „Jam labiau patinka dirbti prie savo filmo“, – sakė Arnault. „Baik juokauti. Ponas Ruffinas čia daugiausia bando išsivaduoti iš savo politinės kilmės“.

 

 Ruffinas buvo „karštas patriotas“, – atsakė Sarfati. Tada advokatas pradėjo monologą, tvirtindamas, kad Ruffinas norėjo, kad Arnault suteiktų jam ir atleistiems darbuotojams dienos laiką.

 

 Arnault atšovė: „Patariu ponui Ruffinui, kad jis susirastų šiek tiek glaustesnį advokatą.“ [1]

 

Tikėkimės, kad Amerikos prezidentas D. Trumpas nukirs šiam globalizacijos drakonui galvą.

1. Spy Trial Shines Spotlight On Arnault. Meichtry, Stacy; Kostov, Nick.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 Nov 2024: A.1. 

Globalists Are Controlling Us With Illegal Spies Even in Rule-Obsessed Europe

 Bernard Arnault is the globalist under the microscope now. 

"2016 saw the release of the documentary film Merci Patron!, which took aim at Mr Arnault’s outsourcing of French jobs to foreign labour.

In this critically acclaimed film, director and left-wing politician François Ruffin takes on the case of two textile workers who were made redundant when operations at the factory where they worked, run by one of Mr Arnault’s companies, were relocated to Poland."

"PARIS -- Bernard Arnault values discretion. The soft-spoken luxury titan doesn't have a personal account on X, let alone a frenetic one like fellow billionaire Elon Musk. He rarely sits down for media interviews. He employs an array of spin doctors and security personnel to keep the public at a safe distance.

This past week, however, Arnault found himself under the klieg lights when he was called to the witness stand in the trial of Bernard Squarcini, the Corsican spymaster known as "the Shark" who led the DCRI, France's domestic intelligence service, before going to work for Arnault's luxury conglomerate LVMH.

The court proceedings have laid bare the intelligence apparatus that Squarcini allegedly erected around his former boss, including cloak-and-dagger intrigues that involved high-profile journalists and luxury rival Hermes. Prosecutors have charged Squarcini with influence peddling, misuse of public funds and compromising national-security information. They are seeking a four-year suspended prison sentence for Squarcini.

Arnault and his company aren't on trial, and he hasn't been accused of any wrongdoing. LVMH, owner of Louis Vuitton, Dior and dozens of other luxury brands, reached a 10 million euro, equivalent to $10.6 million, settlement with the French state that excluded the company from the case.

Still, the trial has forced Arnault into a rare public confrontation with some of his fiercest opponents. Two versions of France have collided in the courtroom: the rarefied world of polished catwalks and perfumed salons embodied by Arnault and that of la France profonde, the economically distressed northern countryside that was once the nation's industrial heartland.

Chief among Arnault's opponents is Francois Ruffin, a leftist lawmaker who rose to fame as a documentary-making provocateur. Ruffin and his acolytes have long accused Arnault of gutting the region's economy by carrying out job cuts and factory closures. Ruffin made the documentary "Thanks, Boss!" on the plight of laid-off workers.

Prosecutors allege Squarcini oversaw a system of surveillance from 2013 to 2016 in an effort to track Ruffin and his team of journalists at the activist newspaper Fakir. Contractors working under Squarcini allegedly sifted through the trash of Ruffin's team, followed them and collected their personal data. Prosecutors allege the contractors managed to place two moles inside Fakir.

Arnault told the court that he fully delegated all security-related matters to his deputy, Pierre Gode, who died in 2018.

Squarcini has denied any wrongdoing, testifying that protecting Arnault and LVMH was important for France's national interest. Squarcini testified that his contractors led him to believe that he was getting intelligence from genuine members of Fakir's staff -- not planted moles.

For a billionaire who prefers to remain above the fray, the experience of taking the stand in a French courtroom appeared unsettling at times.

Arnault, 75 years old, entered the courtroom Wednesday, standing before a panel of judges for questioning that lasted 2 1/2 hours. At first Arnault's demeanor was calm and collected, as he delivered quips to the courtroom.

"Have you ever met Mr. Ruffin in a tete-a-tete to have a discussion?" the lead judge asked Arnault.

"No," Arnault said.

"He's right there," the judge said, referring to Ruffin seated behind the billionaire.

"Hello, Mr. Arnault!" Ruffin called out. "How many times have I asked to meet you?"

"I would be honored to invite you to coffee, perhaps with a serving of fries," Arnault said. "We could talk cinema. I could talk a bit about the economy, how a big company works, maybe provide a bit of advice."

When asked if he had seen Ruffin's documentary, Arnault said he found it "rather funny," adding that Ruffin's work was "certainly better in terms of cinematography than politics."

When the judge asked Arnault about a wiretap of his chief of staff telling Squarcini that Arnault was "very stressed" about what Ruffin and Fakir might attempt during a shareholder meeting, Arnault replied: "I'm rarely stressed. With everything there is to manage, one can't be easily stressed out."

Arnault's sang-froid, however, began to dissipate once Ruffin's lawyer, Benjamin Sarfati, took his turn. Sarfati began to ask about the closure of a clothing factory in 2007, when Arnault cut him off.

"Let me stop you there," Arnault said. "You're talking about 100 or so jobs. Since then and now I've created how many jobs? I said it before . . . 190,000. Does that work for you? Does that work for Mr. Ruffin? Or do we have to continue with this idiocy?"

Sarfati asked if Arnault could imagine that Ruffin was sincere in his efforts to help laid-off workers. The workers' lives were destroyed, Sarfati said, and they were left in "deserted territories" of "abandoned and demolished factories."

Arnault bristled, asking whether Ruffin had done anything for the French economy since becoming a lawmaker. "He prefers to work on his film," Arnault said. "Let's stop joking. Mr. Ruffin is mainly here to try to pull out of his political descent."

Ruffin was a "fervent patriot," Sarfati replied. The lawyer then launched into a monologue, asserting that all Ruffin ever wanted was for Arnault to give him and the laid-off workers the time of day.

Arnault shot back: "My advice to Mr. Ruffin is for him to find a lawyer who's a little more succinct."" [1]

Let us hope that American president D. Trump will cut off the head of this globalization dragon.

1. Spy Trial Shines Spotlight On Arnault. Meichtry, Stacy; Kostov, Nick.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 Nov 2024: A.1. 

Zelensky declared that he would stop shooting only if the US attacked Russia

 

This is what he calls NATO's security guarantees for the territory that is currently at war and illegally controlled by him. After all, there were no new elections after his term ended. He is a typical, utterly corrupt Eastern European figure, ready to plunge people into nuclear winter and destroy all of humanity.

 

Zelenskis pareiškė, kad nustos šaudyti tik tokiu atveju, jei JAV užpuls Rusiją

Tai jis vadina, NATO suteikiamomis, saugumo garantijomis, dabar kariaujančiai, ir jo neteisėtai valdomai,  teritorijai. Juk, pasibaigus jo valdymo terminui, naujų rinkimų nebuvo. Jis yra tipiškas galutinai korumpuotas Rytų Europos veikėjas, pasiruošęs panerti žmones į branduolinę žiemą ir sunaikinti visą žmoniją.

 

Siaubinga kaina, sumokėta žmonių gyvybėmis, už NATO bandymą prasiskverbti į Ukrainą, įtikino Sakartvelą laikytis atokiau nuo senų niekšiškų kolonizatorių – Europos Sąjungos - pažadėtų trupinių

 „Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves po to, kai vyriausybė paskelbė sustabdžiusi derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

 

 Tūkstančiai žmonių penktadienį antrą dieną demonstravo prie parlamento rūmų Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, vyriausybei paskelbus, kad šalis ketveriems metams sustabdė jos siekį įstoti į Europos Sąjungą.

 

 Šis pranešimas dar labiau pagilino konfliktą tarp šalies opozicijos, kuri nori glaudesnių ryšių su Vakarais, ir valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“, kuri Sakartvelą nuo Europos nukreipia į Rusiją ir Kiniją.

 

 Ministras pirmininkas Irakli Kobakhidze ketvirtadienį pareiškė, kad šalis atideda stojimo į Europos Sąjungą procesą iki 2028 m. P. Kobakhidzė taip pat pareiškė, kad Sakartvelas atsisakys visų Europos Sąjungos grantų, kai Europos Sąjungai skyrė daugiau, nei 500 mln. eurų šaliai nuo 2019 m.

 

 Ketvirtadienio vakarą tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves prie Parlamento pastato, tačiau riaušių policija juos išvaikė, panaudodama vandens patrankas ir ašarines dujas. Penktadienio vakarą protestuotojai grįžo, blokuodami ilgą pagrindinės Tbilisio Rustaveli prospekto atkarpą ir aplinkines gatves. Kai kurie protestuotojai svaidė akmenis į policijos pareigūnus ir bandė juos apakinti žaliomis lazerinėmis rodyklėmis. Policija atsakė apsvaiginančiomis granatomis ir vandens patrankomis.

 

 „Esame prieš Rusijos politiką, kurią jaučiame kiekvieną dieną, kai atsibundame ryte“, – sakė 26 metų muzikantas Davidas Kiknavelidze. "Mes norime būti nuo jos laisvi muzikantai".

 

 Ponas Kiknavelidzė sakė, kad protestuotojų problema buvo ta, kad Gruzijos provakarietiška opozicija buvo suskaidyta ir negalėjo pateikti nuoseklios darbotvarkės.

 

 „Mes stovime čia, darome viską, kad liktume čia, bet neturime jokio plano“, – sakė jis, fone sprogstant apsvaiginimo granatoms. „Mums nepatinka mūsų vyriausybė ir nemėgstame opozicijos, bet dabar turime ją palaikyti“.

 

 Atrodė, kad policija, dalis jų kaukėti, stumdė ir mušė kai kuriuos protestuotojus, taip pat apie mitingą nušviečiančius žurnalistus.

 

 Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad jos teisėsaugininkai ketvirtadienį sulaikė 43 protestuotojus. Policija taip pat pranešė, kad buvo sužeisti 32 pareigūnai. Penktadienio vakarą policija sulaikė daugiau žmonių.

 

 Kalnuotas, 3,7 mln. gyventojų turintis, Sakartvelas šimtmečius buvo didžiųjų galių interesų kryžkelėje. Dabartinę politinę krizę paskatino ginčijama "Sakartvelo svajonės" pergalė, spalį vykusiuose, parlamento rinkimuose.

 

 Opozicija, gavusi 61 vietą iš 150, teigia, kad rinkimai buvo suklastoti, ir nuo to laiko įvykdė savo pažadą boikotuoti naująjį parlamentą.

 

 P. Kobakhidzė teigė, kad Sakartvelas neatsisako ilgalaikio tikslo įstoti į Europos Sąjungą, o daro pauzę, kad persvarstytų stojimo sąlygas. Tuo pat metu, anot, Sakartvelo vyriausybę palaikančio, televizijos tinklo „Imedi“, jis apkaltino ES valdžios institucijos naudojimusi stojimo derybomis, kaip „įrankiu šantažuoti mūsų šalį ir skaldyti visuomenę“.

 

 Jis konkrečiai paminėjo Europos Sąjungos raginimus panaikinti neseniai priimtą įstatymų paketą, draudžiantį tai, kas vadinama L.G.B.T.Q. propaganda ir įstatymą, kuriuo bandoma pažaboti Vakarų finansuojamų nevyriausybinių organizacijų, kaip „veiksmų, prilygstančių Sakartvelo orumo išsižadėjimui“, įtaką.

 

 Europos Komisijos, bloko vykdomosios institucijos, atstovas atsisakė komentuoti, nors agentūra „Reuters“ citavo Europos Sąjungos ambasadorių Gruzijoje, sakiusį, kad sprendimas sustabdyti jos narystės siekį yra „širdį draskantis“.

 

 2013 m. Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės atliktas panašus posūkis santykių su Vakarais atžvilgiu sukėlė masinius protestus, kurie truko mėnesius ir baigėsi kraujo praliejimu bei jo pabėgimu iš šalies į Rusiją.

 

Sakartvelo vyriausybės pareiškimas sukėlė pasipiktinimą tarp opozicijos, kuri narystės Europos Sąjungoje siekimą laiko egzistenciniu pasirinkimu, ženklinančiu šalies pasitraukimą iš Maskvos orbitos visam laikui.

 

 Gruzijos prezidentė Salomėja Zourabichvili, kurios oficialios galios yra nominalios, tačiau pastarosiomis savaitėmis ji išgarsėjo, kaip ryški opozicijos rėmėja, apkaltino vyriausybę įvykdžius „konstitucinį perversmą“.

 

 Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė nesikiš į Sakartvelo politinę situaciją, tačiau taip pat pagyrė Sakartvelą.

 

 Kalbėdamas spaudos konferencijoje, jis sakė, kad „stebėjosi jų drąsa ir charakteriu, kurį jis parodė, kad apgintų jo požiūrį“.

 

 Sakartvelo Konstitucija numato, kad šalies vyriausybė „imasi visų priemonių“, siekdama „užtikrinti visišką Sakartvelo integraciją“ į ES. ir NATO.

 

 Ta Konstitucijos pataisa, padaryta 2018 m., tuomet buvo patvirtinta "Sakartvelo svajonės", tačiau nuo konflikto Ukrainoje pradžios partija nuolat juda priešinga kryptimi." [1]

1. Protests Erupt in Georgia as It Pulls Back From Pro-Western Path. Nechepurenko, Ivan.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 29, 2024.