Those selfish Lithuanians do not want to die

There is a sharp contrast between the behavior of two Baltic nations with  close languages. In Latvia, where the government laid off a third of its civil servants, cut wages for the rest and significantly reduced support for hospitals, people mostly accepted the cruel treatment. Prime Minister Valdis Dombrovskis, who lorded over the austerity, was re-elected, not thrown out of office, as many of his counterparts elsewhere have been. At the same time, private businesses followed the government in cutting wages, which made the country’s labor force more competitive by reducing the prices of its goods. This is the function of this sacrifice: to make the exported goods inexpensive for others. Nothing good came out of it for Latvia's people.

As a result, since 2008, Latvia has lost more than 5 percent of its population, mostly young people, to emigration. The recent moving out peaked in 2010, when 42,263 people left for abroad, a big number in a country of just two million now, according to Mihails Hazans, a professor at the University of Latvia.

Economic gains have still left 30.9 percent of Latvia’s population “severely materially deprived,” according to 2011 data released in December by Eurostat, the European Union’s statistics agency, second only to Bulgaria. Unemployment has decreased from more than 20 percent in early 2010, but was still 14.2 percent in the third quarter of 2012, according to Eurostat, and closer to 17 percent if “discouraged workers” are included [1]. The Latvians completely and without any fight disassembled everything that kept them standing together as a nation. 


 The data are from Paul Krugman [2]. 

The governing clique led by Valdis Dombrovskis sacrificed the Latvians for sake of the population in the countries, who receive the cheap Latvian export. Those importing Latvian goods got cheaper prices cushioning the impact of the Big Recession there. The Latvians are ready to die out disappearing as a nation through the material deprivation and emigration. They forgive Mr. Dombrovskis though. Those pesky Lithuanians threw the Lithuanian counterpart of Mr. Dombrovskis, another austerity hawk, Mr. Andrius Kubilius,  out of the office in the same time. The Lithuanians want to fix their economy for themselves and live.  No wonder the people keeping the status quo in todays economical and political system think that the Lithuanians are just selfish. (Disclosure: the author of this comment is a Lithuanian who invested a lot of time into defeating Mr. Kubilius.)

1. Latvia Accepts Austerity, and Its Pain Eases. By ANDREW HIGGINS
2. Latvia, Once Again. BY PAUL KRUGMAN

A gifted emigrant helps the humanity and her own country [1]

During World War II, Levi-Montalcini conducted experiments from a home laboratory, studying the growth of nerve fibers in chicken embryos which laid the groundwork for much of her later research. (She describes this experience decades later in the 1995 science documentary Death by Design/The Life and Times of Life and Times,[7] which also features her identical twin sister Paola, who had entered a decades-long career in the arts.) Her first genetics laboratory was in her bedroom at her home. In 1943, her family fled south toFlorence, and she set up a laboratory there also. Her family returned to Turin in 1945.

In September 1946, Levi-Montalcini accepted an invitation to Washington University in St. Louis, under the supervision of Professor Viktor Hamburger. Although the initial invitation was for one semester, she stayed for thirty years. It was there that she did her most important work: isolating the nerve growth factor (NGF) from observations of certain cancerous tissues that cause extremely rapid growth of nerve cells in 1952. She was made a Full Professor in 1958, and in 1962, established a research unit in Rome, dividing the rest of her time between there and St. Louis.

From 1961 to 1969 she directed the Research Center of Neurobiology of the CNR (Rome), and from 1969 to 1978 the Laboratory of Cellular Biology.

Rita Levi-Montalcini founded the European Brain Research Institute, covering the appointment of president. Her role in this institute was at the center of some criticism from some parts of the scientific community in 2010.[8]

Controversies were raised about the collaboration of Prof. Montalcini with the Italian Pharmaceutical Factory Fidia. Since 1975 the scientist promoted the drug Cronassial produced by Fidia from bovine brain. The drug turned out some years later to be able to cause a severe neurological syndrome (Guillain-Barré syndrome). For this reason Germany banned Cronassial in 1983, followed by other countries. Italy prohibited the drug only in 1993.[9][10][11] In light of this episode serious criticism was levied at Levi-Montalcini.[12]

1.Obituary. Rita Levi-Montalcini proved that you can exude bella figura from every pore and still win the world’s highest intellectual honour

Kodėl studijų krepšelio atsisakymas yra teisingas žingsnis?

Vis dar neatsikratėme pasakų apie stebuklingą rinkos ranką universitetuose. Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis pakilo į kovą:

_Naujos Vyriausybės ketinimas atsisakyti studijų krepšelio yra žingsnis atgal. Studijų krepšelis užtikrina didžiausią konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje, studentai turi galimybę pasirinkti tas studijų programas, kurios, jų nuomone, suteiks jiems daugiausia gebėjimų ir kompetencijų. Tuo pačiu metu universitetai turi prievolę ir jaučia pareigą konkuruoti dėl geriausių studentų, kurie turi tuos studijų krepšelius._

Deja, tai netiesa. Studijų organizavimas kolkas sunkiai pasiduoda efektyvumo didinimui technologijų vystymosi dėka ir todėl yra brangus, palyginus su daugumos kitų poreikių patenkinimu. Kadangi vis dar Lietuvos ekonomika konkuruoja pigesnės darbo jėgos kaina (todėl mūsų eksportas taip auga visuotinės krizės laikais, nes žmonės užsieny ieško įsigyti ko nors pigesnio), tai daugumai Lietuvos gyventojų yra per brangu prisiimti riziką ir mokėti už studijų užbaigimą tikrą kainą tose specialybėse, kurios mums labiau reikalingos, bet jų studijų organizavimas brangiau kainuoja, pavyzdžiui, inžinierinėse specialybėse. Todėl gimtinėje toks masinis potvynis socialinių mokslų specialistų, kuriuos yra pigiau paruošti [1]. Lietuviai supranta, kad universitetinis išsilavinimas individui yra vertybė bet kokiu atveju. Bet Lietuvai tokio socialinių mokslų specialistų kiekio nebereikia. Rinka tėviškės universitetuose nebedirba, nes lietuviai studentai nesirenka specialybių, kurios suteiks jiems daugiausia sugebėjimų ir kompetencijų, nes tai yra pernelyg brangu mūsų daugumai.

1. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis 2012 metais populiariausios buvo socialinių mokslų srities specialybės – jų populiarumas siekė net 47 proc., tuo tarpu technologinių mokslų populiarumas buvo tik 13 proc.

Kaip krenta kristalinio silicio saulės elementų kaina, išreikšta doleriais per vieno vato galingumą

Kaip ir visa elektronika, saulės elementai sparčiai pinga (žr. grafiką). O branduolinė energija turi politinę patikimumo problemą. Todėl atsiranda vis nauji saugos reikalavimai. Tų reikalavimų patenkinimas yra brangus. Todėl branduolinė energija tolygiai brangsta. Suomiai yra pašiurpę nuo staigaus jų vystomos branduolinės energetikos brangimo pastaraisiais metais. Kai kurie korumpuoti ar nesusigaudantys politikai traukia mus į branduolinės energetikos balą.

Kodėl airiai gali pereiti prie taupančios ekonomikos, o mes, lietuviai,negalime?

Kovodami su finansinės krizės pasekmėmis, airiai įveda anglies mokestį. Pabrangsta automobiliai, degalai, nerūšiuotos šiukšlės yra sveriamos ir brangiai kainuoja. Gaunama nemažai pinigų valstybės deficitui padengti. Vėjo ir kita gamtą sauganti energetika klesti. Airiai su užsidegimu rūšiuoja šiukšles [1].

Be abejo, reikia drąsos, norint įsivesti anglies mokestį. Pradžioje emigracija iš Lietuvos gal net dar padidėtų. Bet kada nors būtina pradėti gyventi šiuolaikiškai. Kai toks mokestis įvedamas, atsiranda perspektyva mūsų ekonomikai. Emigracija tokiu atveju tampa minimali, nes mums galų gale yra ko tikėtis.


1. Carbon Taxes Make Ireland Even Greener. By ELISABETH ROSENTHAL

Vyriausybės vadovas kritikuoja universitetinių krepšelių sistemą

„Nenormalu, kada mes kalbame apie savo šalį kaip apie išvystytą žemės ūkio sektorių, bet kiekvienais metais į Aleksandro Stulginskio universitetą įstoja mažiau su valstybės finansuojamais studentų krepšeliais. Mes giriamės, kad esame krepšinio šalis, bet šiais metais su valstybės finansuojamais krepšeliais į šitą specialybę įstojo tik vienas. Mes skelbiame, kad kiti metai yra sveikatingumo metai, esame priėmę įvairiausius įstatymus Seime, kaip padėti žmonėms su negalia, tai į šitas specialybes šiais metais neįstojo nė vienas studentas su valstybės finansuojamais krepšeliais."

Svarbiausia problema A. Butkevičius laiko inžinierių trūkumą šalyje.

Baigiasi Kubiliaus - Steponavičiaus svajonių laikotarpis. Galų gale grįžtame prie realaus gyvenimo.

What computers can do and how?

The answer is: still not much, but significantly more than earlier.

_If you follow these things, you know that the field of artificial intelligence has for decades been a frustrating underachiever, as it proved incredibly hard for computers to do things every human being finds easy, like understanding ordinary speech or recognizing different objects in a picture.

Lately, however, the barriers seem to have fallen — not because we’ve learned to replicate human understanding, but because computers can now yield seemingly intelligent results by searching for patterns in huge databases.

True, speech recognition is still imperfect; according to the software, one irate caller informed me that I was “fall issue yet.” But it’s vastly better than it was just a few years ago, and has already become a seriously useful tool. Object recognition is a bit further behind: it’s still a source of excitement that a computer network fed images from YouTube spontaneously learned to identify cats. But it’s not a large step from there to a host of economically important applications[1]._

We are going to see soon what those implications are.

1. PAUL KRUGMAN. Is Growth Over?