Ar tikrai reikėjo referendumo, arba Kodėl brendame antrą kartą į tą pačią balą?

"Ir antrasis referendumas dėl dvigubos pilietybės patyrė fiasko. Tačiau jau prieš pirmąjį buvo aišku, kad jo nereikia. O pastaruoju metu atgijusios diskusijos apie tai, ar pakaks Seimo priimto įstatymo, ar reikėtų referendumo, nuvedė ten pat.

 

Iš tiesų, organizuojant referendumą, buvo remiamasi Konstitucinio Teismo (KT) 2013 m. kovo 13 d. sprendimu, kuriame KT pagal prezidentės prašymą aiškino savo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatas, suformuluotas atskleidžiant konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos (LR) pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, turinį.

 

Tuomet KT išaiškino, kad nepadarius Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos piliečiai, po LR nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš LR gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu LR ir kitos valstybės piliečiai.

 

Reikia pripažinti, kad dvigubos pilietybės draudimas yra akivaizdžiai pasenęs reguliavimas (taikomas tokiose šalyse, kaip Baltarusija ar Šiaurės Korėja), vis rečiau kur taikomas pasaulyje ir neatitinkantis modernių poreikių. 

 

Juk buvo akivaizdu, kad klausimo atidavimas referendumui iš esmės yra klausimo sužlugdymas, o ne jo išsprendimas.

 

Lietuvos Konstitucijos I–ajam skirsniui pakeisti reikia daugiau nei pusės rinkėjų balsų, skaičiuojant netgi ne nuo atėjusių, bet nuo visų rinkėjų skaičiaus. Tiek rinkėjų referendumuose dažniausiai nesusirenka, o atmetus dalį nebalsavusių teigiamai ar nesupratusių formuluotės (kuri pripažinkime, šį tikrai nebuvo pati aiškiausia), štai ir turime neigiamą rezultatą.

 

Po 1990 m. iš Lietuvos emigravusiųjų skaičius – apie vienas milijonas, kas beveik sudaro 1/3 gyventojų. Kita vertus, tik nedidelė dalis iš jų turi kitų valstybių pilietybes – Migracijos departamento šaltiniais, netoli 1.000 asmenų per metus įgyja kitos valstybės pilietybę ir dėl to netenka Lietuvos pilietybės (šiai dienai tai nėra toks jau masinis reiškinys, atsakant į KT naudojamus argumentus).

 

Žinoma, „Brexit“ ir naujos JAV administracijos politika gali paskatinti tokį dvigubos pilietybės poreikį. Neabejotinai Lietuvos pilietybės netekimas apsunkina emigravusiųjų grįžimą ir ženkliai prisideda prie ryšio su Lietuva praradimo. Kuo šis milijonas, išvykusių po 1990 m., yra blogesnis nei beveik milijonas išvykusių iki 1945 metų (tiesa, ne visi jie turi teisę atkurti pilietybę)?

 

Yra 32 NATO šalys ir 27 ES šalys. Iš jų 23 sutampa, taigi viso bus 35 šalys, kurių pilietybę įgijusiems bus taikoma išimtis (t. y. visa ES + tokios NATO šalys kaip Albanija, Kanada, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Turkija, JAV). Nepatektų gan gausias išeivių bendruomenes turinčios Pietų Amerikos šalys, Australija, Šveicarija, Rusija. 

 

KT doktrina gali keistis, jos keitimas siejamas su naujų bylų nagrinėjimu ir naujų KT precedentų sukūrimu jose, bet ne su KT nutarimų, kitų baigiamųjų aktų nuostatų oficialiu aiškinimu (o būtent 2013 m. sprendimas ir yra aiškinimo procedūra; pagal tokią procedūrą KT net negalėjo keisti doktrinos; doktrinos keitimas galimas tik naujoje byloje).

 

Konstitucinės doktrinos koregavimas įmanomas, jei konstituciškai pagrindžiama, eksplicitiškai motyvuojama arba vykdomas naujoje konstitucinės justicijos byloje (nei aiškinimo procese, kaip tai buvo 2013 m.). Šiuo metu, jei Seimas priimtų naują išimtį pagal pateiktą pasiūlymą, yra pagrindas doktriną koreguoti.

 

Visuomeniniai santykiai turi savo raidą ir dabartinė suformuluota doktrina jų neatitinka, yra pasenusi, o Konstitucijos 12 str. palieka pakankamai erdvės doktrinos koregavimui. Todėl dvigubos pilietybės įteisinimo išvykusiems po 1990 m. iniciatyva Seime įstatymu, nepavykus referendumui, yra sveikintina, ir norisi tikėti, ji sudarys galimybę, pakankamą pagrindą ir argumentų Konstituciniam Teismui peržiūrėti savo paties doktriną.

 

Komentaro autorius – Ramūnas Petravičius, Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris”

 

Oi, pasirodo, kad mes gyvename Šiaurės Korėjos filiale. Seniai domėjausi, kodėl Lietuvoje nugaišusia žiurke smirda...