Ką ir už kiek šiandien daro lietuvių tauta? Už menkus atlyginimus perka, parduoda ir prekes vežioja. "Populiariausia specialybė Lietuvoje – parduotuvių pardavėja. Apdraustųjų asmenų skaičius šioje srityje siekia 61 990. Vidutinė jų mėnesio alga – 328 eurai. Antroje vietoje liko įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai (51 342 apdraustieji, alga – 728 eurai). Trečioje – sunkvežimių ir krovinių transp. priemonių vairuotojai ( 45 872 apdraustieji, alga – 428 eurai)."
Visam šiam šurmuliui vadovauja visuomenės sveikatingumo išsaugojimo bakalauras, Maximos viršininkas, Nerijus Numavičius (kuris mėgsta kopūstų sriubą) ir komunistų partijos propagandos specialistė Dalia Grybauskaitė (kuri mėgsta karą ir diktatūrą).
Gresia baisus proveržis: lietuviškos žinios pavirs pinigais.
2015 m. birželio 30 d., antradienis
2015 m. birželio 29 d., pirmadienis
Referendumu sustabdykime karo kurstytojas
Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė trokšta įrodyti jų atsidavimą tai valdžiai, kuri dabar jas maitina. Todėl jos abi kala Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Perkam atsargai labai brangias dujas, kurių niekam nereikia. Pjauname mūsų verslus neveiksmingomis ekonominėmis sankcijomis ir kontrasankcijomis. Švaistome pinigus ginkluotei, kuri niekaip neprasidedančio karo atveju greit sensta ir rūdyja. Varome prievarta galimai daugiau mūsų jaunų vyrų iš šeimų ir darboviečių mokytis pasenusios karo taktikos. Vieninteliai pasaulyje duodame ginkluotės elementus korumpuotiems [1] ir neskaidriems Ukrainos oligarchams, pradėjusiems pilietinį karą Ukrainoje. Vieninteliai pasaulyje kaltiname Rusiją terorizmu. Ivedame cenzūrą. Mūsų Prezidentė vienintelė pasaulyje praktiškai nenulipa nuo vokiško tanko.
Kokie rezultatai? Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė įrodo jų atsidavimą šiandienos valdžiai. Bet kokia kaina? Atmosfera Lietuvoje slogi, kaip niekada ketvirčio amžiaus laikotarpy. Netenkame daug pinigų ir verslo galimybių, daug jaunų vyrų ir moterų skubiai emigruoja. Pamažu Lietuva pavirsta apleistais šabakštynais.
Reikalingas referendumas, kuris leistų ar uždraustų kalti Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Tai pernelyg svarbus sprendimas, apverčiantis aukštyn kojom visą Lietuvos gyvenimą. Turi nuspręsti visa Lietuva.
Kokie rezultatai? Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė įrodo jų atsidavimą šiandienos valdžiai. Bet kokia kaina? Atmosfera Lietuvoje slogi, kaip niekada ketvirčio amžiaus laikotarpy. Netenkame daug pinigų ir verslo galimybių, daug jaunų vyrų ir moterų skubiai emigruoja. Pamažu Lietuva pavirsta apleistais šabakštynais.
Reikalingas referendumas, kuris leistų ar uždraustų kalti Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Tai pernelyg svarbus sprendimas, apverčiantis aukštyn kojom visą Lietuvos gyvenimą. Turi nuspręsti visa Lietuva.
1. "And, in one of the most stressed countries in Europe, a grim standoff over debt is taking place. Ukraine is moving closer to default after creditors continued lending to the country despite zero growth and a corrupt and opaque political and economic system. Now, some of those creditors, including Franklin Templeton, an American investment firm, have resisted Ukraine’s demand they take a loss on their principal investment, preferring instead to extend the repayment period.
But last week, Ukraine’s finance minister, Natalie Jaresko, said that a default was “theoretically possible.”"
Mes čia susiuostysim ir gerai gyvensim?
Ar galima mūsų atlyginimais sulaikyti nuo emigracijos iš Lietuvos inžinierius? Ne. Lietuvos inžinieriams, turintiems daug darbo reikalaujantį ir rinkoje paklausų išsilavinimą, mokami juokingi atlyginimai. Štai kokie aprašyti pavyzdžiai:
"KTU atlikto tyrimo duomenimis, technologinių specialybių darbuotojų atlyginimas jau pirmaisiais darbo metais didesnis už šalies vidurkį, šiuo metu siekiantį 543 eurų į rankas. „Net dar studijuojantys būsimieji inžinieriai jau uždirba 500 eurų“, – tvirtina D. Žostautienė. Kiek moka jauniems diplomuotiems inžinieriams, Panevėžio darbdaviai nelinkę sakyti: motyvuoja, kad uždarbis – labai individualus dalykas ir priklauso nuo darbuotojo asmeninių gebėjimų. Vienas, startavęs su 500 eurų alga, ir po penkerių metų gali tebedirbti už tiek pat, o tą pačią kompetenciją universitete įgijusiam jo kolegai per tą laiką užmokestis gali būti šoktelėjęs kelis kartus.
Pavyzdžiui, baldų įmonė Vilniuje, ieškanti inžinieriaus konstruktoriaus, skelbia jam mokėsianti 800 eurų, neatskaičius mokesčių, Klaipėdoje automatikos įmonė inžinieriui pasiruošusi mokėti 1000 eurų. Dar viena veiklos srities nenurodžiusi sostinės įmonė automatikos valdymo ir robotikos specialistui iš pradžių sutinka mokėti ir 1 500 eurų „popieriuje“.
Elektros ir telekomunikacijos tinklų projektavimo ir statybos įmonės „Indastrus“ generalinis direktorius Kęstutis Kišonas „Panevėžio balsui“ pripažino: inžinerijos specialistų deficitas auga. Per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus Lietuvos aukštosios išleido minias vadybininkų, verslo administratorių, socialinių darbuotojų. „Senieji inžinieriai traukiasi į pensiją ir nėra kas juos pakeistų“, – problemą mato K. Kišonas. Paklaustas, kokiu atlygiu vertina deficitinės specialybės darbuotoją, įmonės vadovas sakė inžinieriams vidutiniškai mokantis 695 eurus. K. Kišonas tikina darbuotojus motyvuojantis ne vien atlyginimu. „Į jauną specialistą reikia dar daug investuoti. Jis uždirba ne per atlyginimą, o, tarkime, per mokymus. Baigtus kursus įrodantys pažymėjimai, atestatai darbuotojui suteikia solidumo. Be to, žmogus ne vien pinigais sotus. Yra ir kitų sulaikančių veiksnių: geras klimatas kolektyve, susiklausymas“, – sako darbdavys."
Taigi, Lietuvos darbdaviai vilioja susiklausymu ir susiuostymu. Gaila, kad inžinieriai nėra šuniukai.
"KTU atlikto tyrimo duomenimis, technologinių specialybių darbuotojų atlyginimas jau pirmaisiais darbo metais didesnis už šalies vidurkį, šiuo metu siekiantį 543 eurų į rankas. „Net dar studijuojantys būsimieji inžinieriai jau uždirba 500 eurų“, – tvirtina D. Žostautienė. Kiek moka jauniems diplomuotiems inžinieriams, Panevėžio darbdaviai nelinkę sakyti: motyvuoja, kad uždarbis – labai individualus dalykas ir priklauso nuo darbuotojo asmeninių gebėjimų. Vienas, startavęs su 500 eurų alga, ir po penkerių metų gali tebedirbti už tiek pat, o tą pačią kompetenciją universitete įgijusiam jo kolegai per tą laiką užmokestis gali būti šoktelėjęs kelis kartus.
Pavyzdžiui, baldų įmonė Vilniuje, ieškanti inžinieriaus konstruktoriaus, skelbia jam mokėsianti 800 eurų, neatskaičius mokesčių, Klaipėdoje automatikos įmonė inžinieriui pasiruošusi mokėti 1000 eurų. Dar viena veiklos srities nenurodžiusi sostinės įmonė automatikos valdymo ir robotikos specialistui iš pradžių sutinka mokėti ir 1 500 eurų „popieriuje“.
Elektros ir telekomunikacijos tinklų projektavimo ir statybos įmonės „Indastrus“ generalinis direktorius Kęstutis Kišonas „Panevėžio balsui“ pripažino: inžinerijos specialistų deficitas auga. Per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus Lietuvos aukštosios išleido minias vadybininkų, verslo administratorių, socialinių darbuotojų. „Senieji inžinieriai traukiasi į pensiją ir nėra kas juos pakeistų“, – problemą mato K. Kišonas. Paklaustas, kokiu atlygiu vertina deficitinės specialybės darbuotoją, įmonės vadovas sakė inžinieriams vidutiniškai mokantis 695 eurus. K. Kišonas tikina darbuotojus motyvuojantis ne vien atlyginimu. „Į jauną specialistą reikia dar daug investuoti. Jis uždirba ne per atlyginimą, o, tarkime, per mokymus. Baigtus kursus įrodantys pažymėjimai, atestatai darbuotojui suteikia solidumo. Be to, žmogus ne vien pinigais sotus. Yra ir kitų sulaikančių veiksnių: geras klimatas kolektyve, susiklausymas“, – sako darbdavys."
Taigi, Lietuvos darbdaviai vilioja susiklausymu ir susiuostymu. Gaila, kad inžinieriai nėra šuniukai.
Pairusi tvarka Žemėje yra tik mūsų visuomenės gyvenimo betvarkės simptomas
Pagal popiežiaus Franciskaus encikliką, pernelyg laisvas, nepakankamai moralės, politikos ir valstybės suvaržytas, kapitalizmas leidžia mums, turtingiesiems pilniausiai patenkinti mūsų individualius poreikius, deja, sunaikinant tvarką gamtoje ir visuomenėje [1].
Teršalų apribojimų ir prekybos leidimais teršti sistema veda prie manipuliacijų (taip ir buvo ES su leidimais teršti atmosferą anglies dvideginiu) ir tokiu būdu perkelia turtus nuo vargšų turtingesniems. Atmosferos teršimo anglies dvideginiu mokestis neturi šio trūkumo [2].
Mūsų bendruomenės tapo atomizuotos, žiaurios ir netinkamos žmonių gyvenimui [3].
1. "But there is something more profoundly subversive about Laudato Si’ than what it says on climate change. On the day it was published, the pope privately told his closest advisers in Rome that the encyclical was not really an environmental document at all. Global warming is merely a symptom of a deeper malaise.
The real problem, he insists, is the myopic mentality that has failed to address climate change to date. The rich world’s indifference to the despoliation of the environment in pursuit of short-term economic gain is rooted in a wider problem. Market economics has taught us that the world is a resource to be manipulated for our gain.
This has led us into unjust and exploitative economic systems that support what Francis calls “a throwaway culture,” one that treats not just unwanted things but also unwanted people — the poor, the elderly and the unborn — as waste.
Capitalism may maximize our choices, he observes, but it offers no guidance on how we should choose. Insatiable consumerism has blinkered our vision and left us unable to distinguish between what we need and what we merely want.
It is in this analysis that the pope’s replies to his conservative critics lie. Capitalism may have lifted millions out of poverty, but it has done so at a huge cost. That is shown by the catastrophic air pollution in China, which has replaced the United States as the world’s biggest emitter of greenhouse gases. Worse than that, poorly regulated capitalism in the global south has left behind millions more — the weakest and poorest.
Technological solutions often just change the problem without truly solving it, the pope says. His critics have countered that gas from fracking is less polluting than burning coal. But that is like advocating dieting by eating reduced-fat cookies. Carbon-trading, Francis says, may just encourage speculation — and continued overconsumption.
Population is likewise a red herring, he insists. Poor people make hardly any contribution to global warming, according to one of the pope’s chief science advisers, Hans Joachim Schellnhuber of the Potsdam Institute for Climate Impact Research. A 10 percent cut in emissions by rich nations, he says, would be far more effective in combatting global warming than any birth control program.
In all this, the market has tricked us into confusing technological advance with progress. It has reduced our politics to a maximization of our individual freedom and choice. We have forgotten the common good as we have our common home, the earth.
Francis is saying that the environmental crisis is really a crisis in laissez-faire capitalism. And he is saying that the answer is a profound change at all levels — political, economic, social, communal, familial and personal. This is not Marxist, for it lacks a materialist view of history. But it is revolutionary — and deeply disturbing to those with a vested interest in the status quo."
2. "Pope Francis was right in his encyclical to criticize market mechanisms like cap and trade. Carbon markets invite volatility and manipulation, which invariably shift resources from poor to rich.
Carbon taxes, in contrast, are price mechanisms. They don’t create markets; they correct them by internalizing the costs of carbon pollution into prices of fossil fuels.
That Pope Francis grasps this crucial distinction is evidenced by his asking that “the economic and social costs of using up shared environmental resources are recognized with transparency and fully borne by those who incur them.”
Internalizing those costs is what carbon taxes do. No markets required."
3. "The more practical struggle is to repair a society rendered atomized, unforgiving and inhospitable."
Teršalų apribojimų ir prekybos leidimais teršti sistema veda prie manipuliacijų (taip ir buvo ES su leidimais teršti atmosferą anglies dvideginiu) ir tokiu būdu perkelia turtus nuo vargšų turtingesniems. Atmosferos teršimo anglies dvideginiu mokestis neturi šio trūkumo [2].
Mūsų bendruomenės tapo atomizuotos, žiaurios ir netinkamos žmonių gyvenimui [3].
1. "But there is something more profoundly subversive about Laudato Si’ than what it says on climate change. On the day it was published, the pope privately told his closest advisers in Rome that the encyclical was not really an environmental document at all. Global warming is merely a symptom of a deeper malaise.
The real problem, he insists, is the myopic mentality that has failed to address climate change to date. The rich world’s indifference to the despoliation of the environment in pursuit of short-term economic gain is rooted in a wider problem. Market economics has taught us that the world is a resource to be manipulated for our gain.
This has led us into unjust and exploitative economic systems that support what Francis calls “a throwaway culture,” one that treats not just unwanted things but also unwanted people — the poor, the elderly and the unborn — as waste.
Capitalism may maximize our choices, he observes, but it offers no guidance on how we should choose. Insatiable consumerism has blinkered our vision and left us unable to distinguish between what we need and what we merely want.
It is in this analysis that the pope’s replies to his conservative critics lie. Capitalism may have lifted millions out of poverty, but it has done so at a huge cost. That is shown by the catastrophic air pollution in China, which has replaced the United States as the world’s biggest emitter of greenhouse gases. Worse than that, poorly regulated capitalism in the global south has left behind millions more — the weakest and poorest.
Technological solutions often just change the problem without truly solving it, the pope says. His critics have countered that gas from fracking is less polluting than burning coal. But that is like advocating dieting by eating reduced-fat cookies. Carbon-trading, Francis says, may just encourage speculation — and continued overconsumption.
Population is likewise a red herring, he insists. Poor people make hardly any contribution to global warming, according to one of the pope’s chief science advisers, Hans Joachim Schellnhuber of the Potsdam Institute for Climate Impact Research. A 10 percent cut in emissions by rich nations, he says, would be far more effective in combatting global warming than any birth control program.
In all this, the market has tricked us into confusing technological advance with progress. It has reduced our politics to a maximization of our individual freedom and choice. We have forgotten the common good as we have our common home, the earth.
Francis is saying that the environmental crisis is really a crisis in laissez-faire capitalism. And he is saying that the answer is a profound change at all levels — political, economic, social, communal, familial and personal. This is not Marxist, for it lacks a materialist view of history. But it is revolutionary — and deeply disturbing to those with a vested interest in the status quo."
2. "Pope Francis was right in his encyclical to criticize market mechanisms like cap and trade. Carbon markets invite volatility and manipulation, which invariably shift resources from poor to rich.
Carbon taxes, in contrast, are price mechanisms. They don’t create markets; they correct them by internalizing the costs of carbon pollution into prices of fossil fuels.
That Pope Francis grasps this crucial distinction is evidenced by his asking that “the economic and social costs of using up shared environmental resources are recognized with transparency and fully borne by those who incur them.”
Internalizing those costs is what carbon taxes do. No markets required."
3. "The more practical struggle is to repair a society rendered atomized, unforgiving and inhospitable."
2015 m. birželio 27 d., šeštadienis
Ar galime kaltinti tuos, kurie ruošia mums maistą?
Ar galime kaltinti tuos, kurie vietoje šviežių bulvių vartoja prieš pusmetį padarytą ir konservantų prikimštą tarkuotų bulvių pusgaminį? Ar galima kaltinti tuos, kurie dar pailgina maisto laikymo terminus, masiškai naudodami trans riebalus, kurie taip kenkia mūsų kraujagyslėms, kad net yra uždrausti JAV ir Danijoje, bet laisvai leidžiami Lietuvoje? Ar galima kaltinti tuos, kurie, trūkstant pigios ir geros darbo jėgos, užaugina mums viską su arkliškomis pesticidų dozėmis?
Juk visko pagaminama daugiau, negu galime išpirkti. Jei vienas pradės gaminti brangiau, gaminti švariai, kaip buvo gaminama anksčiau, tai to brangesnio maisto niekas nepirks. Niekas nenori prarasti cigarečių kontrabanda ir kitais sunkiais žygiais sukaupto kapitalo, niekas nenori prarasti tėvų žemes. Kas gali, nenori prarasti milžiniškų pelnų (kaip Maximos, žiūrėk prabangių Numavičių vestuvių nuotraukas).
Bet tiems mūsų mažyliams, kurių senelių jau nebėra, todėl šių mažylių maistas ateina iš kavinukių, turgų, parduotuvių bei restoranų, audiniuose kaupiasi konservantai, trans riebalai, pesticidai ir kiti chemikalai dar iki gimimo. Kaip tai paveikia mažylių vystymąsi, protinius sugebėjimus, bendrai sveikatą, pasakyti sunku. Suaugusiems reguliariai vartoti toks maistas irgi problematiška. Gerai nėra.
Išvados: ką jums besakytų tie, kurie parduoda Lietuvoje švarų maistą, tai yra tik reklaminis melas. Norite švaraus maisto - užsiauginkite patys. Bus ne tik švariau, bet pigiau ir skaniau.
Juk visko pagaminama daugiau, negu galime išpirkti. Jei vienas pradės gaminti brangiau, gaminti švariai, kaip buvo gaminama anksčiau, tai to brangesnio maisto niekas nepirks. Niekas nenori prarasti cigarečių kontrabanda ir kitais sunkiais žygiais sukaupto kapitalo, niekas nenori prarasti tėvų žemes. Kas gali, nenori prarasti milžiniškų pelnų (kaip Maximos, žiūrėk prabangių Numavičių vestuvių nuotraukas).
Bet tiems mūsų mažyliams, kurių senelių jau nebėra, todėl šių mažylių maistas ateina iš kavinukių, turgų, parduotuvių bei restoranų, audiniuose kaupiasi konservantai, trans riebalai, pesticidai ir kiti chemikalai dar iki gimimo. Kaip tai paveikia mažylių vystymąsi, protinius sugebėjimus, bendrai sveikatą, pasakyti sunku. Suaugusiems reguliariai vartoti toks maistas irgi problematiška. Gerai nėra.
Išvados: ką jums besakytų tie, kurie parduoda Lietuvoje švarų maistą, tai yra tik reklaminis melas. Norite švaraus maisto - užsiauginkite patys. Bus ne tik švariau, bet pigiau ir skaniau.
Pasirodo, suskystintų dujų terminalas pakibo girnapuse ant lietuvių kaklo
Dujų vartojimas žymiai mažėja, nes žmonės pereina prie pigesnių malkų. Suskystintų dujų terminalas darosi nereikalingas, o mokėti brangiai už jo nuomą reikia. Ką sugalvojo mūsų politikai?
Ogi kiekvieną, kas bent teoriškai gali gauti dujų, įskaitant ir individualių namų savininkus, priversti mokėti suskystintų dujų terminalo mokestį. Turi bulių? Melžk. Daryk, kaip energetikos ministras R.Masiulis. Jis ruošiasi melžti kiekvieną Lietuvoje, bulius, ar ne bulius.
Pasirinkite: arba balsuokite už žmones, kurie leis jums dirbti Lietuvoje be kvaila politika paremtų nuostolingų sprendimų, arba emigruokite. Kito kelio nėra.
Ogi kiekvieną, kas bent teoriškai gali gauti dujų, įskaitant ir individualių namų savininkus, priversti mokėti suskystintų dujų terminalo mokestį. Turi bulių? Melžk. Daryk, kaip energetikos ministras R.Masiulis. Jis ruošiasi melžti kiekvieną Lietuvoje, bulius, ar ne bulius.
Pasirinkite: arba balsuokite už žmones, kurie leis jums dirbti Lietuvoje be kvaila politika paremtų nuostolingų sprendimų, arba emigruokite. Kito kelio nėra.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)