"Nes jie sugeba vienu metu apdoroti neįtikėtinai didelius duomenų kiekius. Jie skaičiuoja visiškai kitaip, nei įprasti kompiuteriai. Jei įprastas kompiuteris nori sudėti du skaičius, jis pirmiausia paima bitų eilę iš darbinės atminties, taiko loginį operatorių „ir“ ir prideda antrą bitų eilutę, kuri žymi antrąjį skaičių. Pridėjimo rezultatas saugomas kitoje eilutėje.
Kvantinis kompiuteris tokiai užduočiai taip pat naudoja dvi kvantinių bitų eilutes. Bet kiekvieno kvantinio bito vertė ne tik lygi nuliui arba tokia, kokia yra įprasti bitai, bet ir bet kokia reikšmė gali būti tarp nulio ir vieno.
Ekspertai čia kalba apie superpoziciją. Kadangi teoriškai kiekvienas kvantinis bitas gali įgauti bet kokią reikšmę nuo nulio iki vieno, kiekvienoje kvanto bitų eilutėje gali būti didžiulis duomenų kiekis.
Kvantiniame kompiuteryje, kuriame yra 20 kvantinių bitų, tokia eilutė atitinka 16 megabaitų įprastų kompiuterių, būtent 2 - 20-tame laipsnyje, t. y. 2 padaugintus iš 2 padaugintus iš 2 - ir taip visus 20 kartų. Esant 53 kubitams, tai yra 2 53 -čiame laipsnyje. Štai kodėl kvantiniai kompiuteriai gali apdoroti tokį didelį informacijos kiekį ir yra pranašesni už įprastus superkompiuterius. Kvantiniai kompiuteriai su dviem kubitais vienu metu gali naudoti 2 2-ame laipsnyje galimų bitų būsenoms, t. y. keturis. Kvantiniai kompiuteriai, turintys 53 kvantinius bitus, vienu metu gali naudoti 2 53-čiame laipsnyje galimų bitų būsenų, t. y. daugiau nei vieną kvadrilijoną bitų būsenų vienu metu. Kvantiniai kompiuteriai turi dar vieną pranašumą, atliekant tokius skaičiavimus: jie naudoja kvantinės fizikos metodus, t.y., jie dirba atskirų atomų lygiu."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą