Dabartinė krizė iš tikrųjų yra daug platesnė, nei Ukrainos

  „JAV raketų objektas Lenkijoje yra pagrindinės problemos, skatinančios Kremliaus skaičiavimus, ar pradėti karą prieš Ukrainą, esmė.

 

    REDZIKOWO, Lenkija – Tomaszas Česčikas, lenkų archeologas ir televizijos žurnalistas, kiekvieną rytą vedžioja savo šunį per mišką, esantį netoli jo namų, čia, NATO rytiniame flange, klaidžioja palei žalios grandininės tvoros kraštą, kurios viršūnėje yra pjaunanti viela.

 

    Jis mėgaujasi grynu oru ir ryto tyla – kol kitoje tvoros pusėje esantys garsiakalbiai, iškabinti užrašais „Keep Out“ lenkų, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, pradeda dideliu garsu groti „The Star-Spangled Banner“.

 

    „Nepažįstu nė vieno, kuris ten būtų buvęs“, – sakė ponas Česčikas, rodydamas per tvorą į tolumoje slūgsančią migla apgaubtą pastatų sankaupą.

 

    Tvora yra itin jautraus JAV karinio objekto, kuris, tikimasi, šiemet pradės veikti, išorinis perimetras, saugomas lenkų kareivių ir kuris, Vašingtono teigimu, padės apginti Europą ir Jungtines Valstijas nuo balistinių raketų, kurias paleis tokios nesąžiningos valstybės, kaip Iranas.

 

    Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui V. Putinui karinė bazė Lenkijoje ir kita Rumunijoje yra įrodymas, jo manymu, NATO plėtros į rytus keliama grėsmė ir dalis jo pateisinimo dėl karinio Ukrainos apsupimo. Pentagonas šias dvi vietas apibūdina, kaip gynybines ir nesusijusias su Rusija, tačiau Kremlius mano, kad jos gali būti panaudotos Rusijos raketoms numušti arba puolamųjų sparnuotųjų raketų šaudymui į Maskvą.

 

    Grasindamas Ukrainai, V. Putinas pareikalavo, kad NATO sumažintų savo karinį pėdsaką Rytų ir Vidurio Europoje – tai Vašingtonas ir Europos lyderiai kategoriškai atsisakė daryti. V. Putinas apie amerikietiškas raketas prie Rusijos sienos pyko nuo tada, kai jos Rumunijoje pradėjo veikti 2016 m., tačiau Lenkijos objektas, esantis netoli Redzikowo kaimo, yra tik apie 100 mylių nuo Rusijos teritorijos ir vos 800 mylių nuo pačios Maskvos.

 

     „Ar dislokuojame raketas netoli JAV sienos? Ne, mes nedislokuojame. Būtent JAV atėjo į mūsų namus su savo raketomis ir jau stovi prie mūsų slenksčio“, – gruodį savo metinėje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas.

 

    Lenkijos bazėje, kurios širdyje yra sistema, žinoma, kaip Aegis Ashore, yra sudėtingų radarų, galinčių sekti priešiškas raketas ir nukreipti gaudykles, kad jas išmuštų iš dangaus. Jame taip pat yra raketų paleidimo įrenginiai, žinomi kaip MK 41, kuriuos, rusai nerimauja, galima lengvai panaudoti puolančioms raketoms, tokioms, kaip Tomahawk, šaudyti.

 

    Redzikowo kaime mintis, kad jie gyvena V. Putino dažnai išsakytų saugumo problemų priešakyje, kai kuriems vietos gyventojams jau sukėlė nerimą.

 

    Statybose dirbantis statybos inžinierius Ryszardas Kwiatkowskis sakė, kad klientas, kuris rezervavo butą naujame kvartale, kurį jo įmonė stato, neseniai paskambino atšaukti planuotą pirkinį, nes nerimavo, kad Rusija gali smogti priešraketinės gynybos objektui Redzikowo kaime ir išsiųsti turto vertes žemyn per grindis.

 

    Niekas iš tikrųjų nemano, kad tai tikėtina – tai įvestų Rusiją į tiesioginį konfliktą su NATO, kurios narė Lenkija yra nuo 1999 m. Tačiau prielaidos apie vieningą ir taikią Europą, kuri įsitvirtino Šaltajam karui pasibaigus, griūna, kai Rusijos kariai susirinko pasienyje su Ukraina ir JAV siunčia tūkstančius papildomų karių į Lenkiją.

 

    P. Kwiatkowskis, dalyvavęs protestuose prieš Amerikos objektą Redzikove, kai apie tai buvo paskelbta 2016 m., sakė, kad Rusija kurstė nerimą, perdėdama NATO keliamą grėsmę. Tačiau, pridūrė jis, abi pusės sukūrė „savaeigę baimės mašiną“, kurią skatina nervus krečiantis netikrumas dėl to, ką kita daro.

 

    Thomas Grahamas, kuris ėjo prezidento George'o W. Busho Nacionalinio saugumo tarybos vyresniojo direktoriaus pareigas Rusijai, sakė, kad Maskva niekada netikėjo Vašingtono patikinimais, kad jos priešraketinės gynybos sistema buvo nukreipta į Iraną, o ne į Rusiją. Jis pridūrė, kad šis klausimas Kremliui tapo galingu simboliu po Šaltojo karo laikytos tvarkos, kurią jis laiko pavojingai vienpusiška ir kurią dabar bando persvarstyti kariniais grasinimais.

 

    „Dabartinė krizė iš tikrųjų yra daug platesnė, nei Ukrainos“, – sakė ponas Grahamas, – „Ukraina yra sverto taškas, bet krizė labiau susijusi su Lenkija, Rumunija ir Baltijos šalimis. Rusai mano, kad atėjo laikas peržiūrėti po Šaltojo karo priimtą susitarimą Europoje savo naudai.

 

    Pirmadienį susitikime su V. Putinu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus V. Lavrovas pabrėžė, kad Rusija nori pamatyti „radikalius pokyčius Europos saugumo srityje“, toli siekiančius pokyčius, apimančius ne tik Ukrainą, bet ir NATO atsitraukimą, įskaitant karių dabar Rytų Europoje, puolamosios ginkluotės dislokavimo apribojimus ir apribojimus vidutinio nuotolio raketoms.

 

    Tomasz Smura, tyrimų direktorius Kazimiero Pulaskio fondas, Varšuvos tyrimų grupė, sakė: „Tai didžiulė problema Rusijai“.

 

    Tačiau Redzikowo komplekso uždarymas, kaip to nori Maskva, pridūrė jis, yra „raudonoji linija“, kurios JAV ir Lenkija neperžengs, nors NATO, reaguodama į gruodį Maskvos pateiktų reikalavimų sąrašą, neseniai pasiūlė diskusijoms apie nenurodytus „skaidrumo mechanizmus“, tikintis nuraminti Rusijos susirūpinimą dėl Lenkijos ir Rumunijos objektų.

 

    Tačiau Maskva nori daug daugiau.

 

    Rusija ilgą laiką priešraketinę gynybą vertina, kaip pavojingą amerikiečių bandymą sumenkinti pagrindinį jos didžiosios valstybės statuso garantą – didžiulį branduolinį arsenalą. Galimybė, kad JAV gali numušti Rusijos balistines raketas, kenkia atgrasančiai abipusiai užtikrinto sunaikinimo doktrinai, kuri teigia, kad nė viena iš dviejų didžiausių branduolinių valstybių niekada nerizikuotų branduoliniu karu, nes tai reikštų, kad abi bus sunaikintos.

 

    Šaltojo karo metu Rusija ir JAV dirbo kurdamos priešraketinę gynybą, tačiau 1972 m. susitarė atsisakyti savo raketų skydo programų, kad išsaugotų abipusį pažeidžiamumą ir, tikėjosi, taiką.

 

    Susitarimas veikė beveik 30 metų. Tačiau 2001 m. gruodžio mėn., pasibaigus pirmiesiems V. Putino prezidento metams, prezidentas George'as W. Bushas supykdė naująjį Rusijos lyderį, pasitraukdamas iš 1972 m. Antibalistinių raketų sutarties ir įsakęs Pentagonui sukurti sistemą, kad būtų išvengta galimos grėsmės - raketų iš Irano.

 

    JAV pasitraukimą iš to, kas dešimtmečius buvo kertinis supervalstybinių santykių akmuo, Kremlius nuo to laiko ne kartą įvardija, kaip savo nusivylimo JAV pradžią ir V. Putino įsitikinimą, kad Rusijos interesai yra be reikalo trypiami.

 

    „Ilgą laiką bandėme įtikinti savo partnerius to nedaryti“, – šį mėnesį Kremliuje sakė V. Putinas. „Vis dėlto JAV padarė tai, ką padarė – pasitraukė iš sutarties. Dabar antibalistinių raketų paleidimo įrenginiai yra dislokuoti Rumunijoje ir įrengiami Lenkijoje.

 

    Jei Ukraina priartėtų prie NATO, „ji bus pripildyta ginklų“, – kalbėjo V. Putinas. Jos teritorijoje, kaip ir Lenkijoje bei Rumunijoje, būtų dislokuoti modernūs puolamieji ginklai.

 

    Aegis Ashore aikštelė Rumunijoje be incidentų veikia jau penkerius metus, tačiau Rusija vertina Lenkijos priešraketinės gynybos objektą, kuris anksčiau buvo užstrigęs dėl statybų ir kitų problemų, kaip rimtesnę grėsmę.

 

    Ginklų sistema buvo įrengta praėjusią vasarą objekte, kuris turėtų pradėti veikti kažkada šiais metais, lapkritį sakė programos direktorius kontradmirolas Tomas Drugganas. „Neatsižvelgiant į tai, ką jie sako, jis konkrečiai nėra orientuotas į grėsmes iš Rusijos.

 

    Tačiau amerikiečių patikinimai, kad nerimauti reikia tik Iranui, buvo pakirsti Trumpo administracijos metu, kai prezidentas pareiškė, kad JAV priešraketinės gynybos sistemos „aptiks ir sunaikins bet kokią raketą, paleistą prieš Jungtines Valstijas bet kur, bet kada ir bet kur“.

 

    Vašingtonas taip pat stengėsi įtikinti V. Putiną, kad dvi jo priešraketinės gynybos aikštelės Rytų Europoje taip pat neturi atakuojančių pajėgumų, kuriuos būtų galima lengvai nukreipti prieš Rusijos taikinius.

 

    Atsakydama į Rusijos skundus, NATO praėjusį mėnesį paskelbė, kad Aegis Ashore aikštelėse dislokuotos gaudomosios raketos „negali pakenkti Rusijos strateginiams atgrasymo pajėgumams“ ir „negali būti naudojamos puolimui“. Ji pridūrė, kad gaudyklėse nebuvo sprogmenų ir jie negali pataikyti į antžeminius taikinius, tik į ore esančius objektus.

 

    „Be to, svetainėje trūksta programinės įrangos, aparatinės įrangos ir infrastruktūros, reikalingos puolančioms raketoms paleisti“, – nurodė NATO.

 

    Tačiau kai kurie nepriklausomi ekspertai mano, kad Lenkijoje ir Rumunijoje įrengti paleidimo įrenginiai MK 41 gali paleisti ne tik gynybinius gaudytuvus, bet ir puolančias raketas, nors ir prireikus tam programinės įrangos pertvarkymo ir kitų pakeitimų. Amerikos mokslininkų federacijos analitikas Mattas Korda teigė, kad „be vizualinių patikrinimų nėra būdo nustatyti, ar ši Tomahawk specifinė aparatinė ir programinė įranga buvo įdiegta Aegis Ashore vietose Europoje, ar ne“.

 

    Iki šiol prie paleidimo įrenginių ar jų valdymo blokų buvo leista dirbti tik amerikiečių kariškiams. JAV karinis jūrų laivynas, valdantis Aegis Ashore aikštelę Lenkijoje, neatsakė į The New York Times prašymą apsilankyti.

 

    Išrinkta Redzikowo vadovė Beata Jurys sakė, kad niekada nebuvo buvusios Lenkijos oro pajėgų bazės ir uždaro civilinio oro uosto teritorijoje įrengto objekto viduje ir nesivadovauja techniniais argumentais, kokias raketas galima paleisti iš už jų, nepaisant to, kad tvora yra prie jos namo.

 

    Tačiau, kad ir kas sakytų tiesą, sakė ponia Jurys, Maskvos ir Vašingtono badymas pirštu pavertė kaimą potencialiu taikiniu karo atveju.

 

    „Jei kas nors atsitiks, mes, deja, sužinosime pirmieji“, – sakė ji.”