„Nuo to laiko, kai Kinija priėmė politiką, kuria siekiama panaikinti kiekvieną Covid-19 infekciją, pašaliniai žmonės domėjosi, ar tai gali tęstis. Su kiekvienu nauju, labiau užkrečiamu variantu, „nulinis Covid“ pareikalavo daugiau akylų ir dažnesnių kasdienės veiklos priemonių.
Vis dėlto „nulinis Covid“ užsitęsė. Ir žiūrint iš Kinijos vidaus, rezultatai yra nuostabūs. Užsieniečiai, dalyvaujantys Pekino olimpinėse žaidynėse, gali būti apriboti distopiniu burbulu, nuolat bijodami būti karantine.
Tačiau už burbulo ribų gyvenimas atrodo beveik įprastas – veikia parduotuvės, muziejai ir biurai, o metro ir kelių eismas atitinka tokį pat 2019 m. metų laiko tarpą. Amerikiečiai tik dabar žengia į priekį nuo koronaviruso. Dauguma kinų tai padarė 2020 m.
Vakariečiams sunku neaistringai įvertinti Kinijos reakciją į Covid-19. Nepasitikėjimas kyla dėl to, kad Kinija slepia informaciją apie virusą 2019 m. pabaigoje, jos atsisakymą pripažinti, kad pandemija kilo ten, ir nesugebėjimo labiau bendradarbiauti su tarptautiniais tyrimais. Kinijos priemonės, skirtos užkrėstiems žmonėms sekti ir izoliuoti, laikomos stebėjimo valstybės pratęsimu. Iš tiesų, Kinijos komunistų partija reklamuoja savo „Covid-19“ sėkmę kaip įrodymą, kad jos valdymas pranašesnis už amerikietiško stiliaus demokratiją.
Ir vis dėlto ši geopolitinė įtampa linkusi sumenkinti nulinio Covid pasiekimus ir jo pamokas. Atrodo, kad jis davė tai, ko kiekviena šalis siekė prieš dvejus metus: mažą mirčių skaičių ir kuo mažiau ekonominių sutrikimų. Nors kyla abejonių dėl oficialaus Kinijos Covid mirčių skaičiaus patikimumo, panašu, kad jis yra vienas mažiausių pasaulyje vienam gyventojui, o jos bendrasis vidaus produktas 2021 m. baigėsi maždaug ten, kur buvo prognozuojamos priešpandeminės tendencijos.
Tiesa, kaip teigia kritikai, kad nulinis Covidas negali būti palaikomas neribotą laiką. Kinija galiausiai turės egzistuoti kartu su virusu, kuris visam laikui įsitvirtino žmonių populiacijoje. Honkonge plintantis protrūkis parodo, kaip sunku atlikti tyrimą, atsekti ir išskirti, kai infekcijos yra pakankamai išplitusios.
Tačiau verta ištirti, kaip žemyninė Kinija išgyveno nulinį Covid. Kinija skyrė didžiulius išteklius, o svarbiausia – testų pajėgumams: tikimasi, kad mieste, kuriame gyvena mažiau, nei penki milijonai žmonių, kiekvienas gyventojas bus patikrintas, naudojant PGR testus per dvi dienas, o mieste, kuriame gyvena daugiau, nei penki milijonai – per tris dienas. Priešingai, daugelyje JAV miestų omikron bangoje testai užsitęsė arba nepasiekiami.
Pekinas taip pat padarė nulinį Covidą mažiau trikdantį. Taikant tikslinį metodą, vadinamą „dinaminiu kliringu“, apribojimai paprastai apima rajoną, kaimynystę arba pastatą. „Kai kurios vietovės trumpą laiką patiria griežtus apribojimus ir trikdžius, todėl didžioji šalies dalis gali egzistuoti be apribojimų didžiąją laiko dalį“, – praėjusį mėnesį rašė į Kiniją orientuotos tyrimų tarnybos „Gavekal Dragonomics“ atstovas Cui Ernanas.
Tai buvo brangu. Kinijos vartotojų išlaidas pakenkė uždarymai ir kelionių apribojimai. Užsienio santykių tarybos sveikatos ekspertas Yanzhong Huang sakė, kad per pirmuosius 11 praėjusių metų mėnesių užsidarė 4,4 mln. mažų įmonių, o įregistruota 1,3 mln. Pasak jo, Kinija išleido beveik 100 mlrd. dolerių. Jis sakė, kad užrakinti asmenys patyrė nepatogumų, juos sutrikdė kelionės ir šeimos išsiskyrimai.
Vis dėlto, remiantis Goldman Sachs sukurtu apribojimų ir mobilumo indeksu, gyvenimą nulinis Covid-19 paveikė daug mažiau, nei veiksmai kitose šalyse pernai. Kitur pandemijos bangos pakenkė verslui, uždarė mokyklas ir suteikė mandatų, o dėl ligų ir mirties patyrė didelių, neįvertinamų išlaidų.
Sutrikimų ir mirčių, be jokios abejonės, daugės, kai Kinija galiausiai panaikins nulinį Covid, tačiau ji nusipirko laiko sukurti vakcinas, gydymo būdus ir sveikatos priežiūros įstaigas.
Žinoma, piliečiai, netekę laisvės ar pragyvenimo šaltinių, negali balsuoti už komunistų partiją ar protestuoti gatvėse. Vis dėlto atrodo, kad paprasti kinai palaiko ir bendradarbiauja su nuliniu Covid.
Tai rodo, kad Kinijos sėkmė yra daugiau, nei demokratijos nebuvimas. Lancet atliktas tyrimas siekė paaiškinti, kodėl kai kuriose šalyse per praėjusį rugsėjį buvo mažesnis užsikrėtimo COVID-19 ir mirtingumo lygis. Ji kontroliavo tokius veiksnius kaip gyventojų tankumas, pajamos vienam gyventojui, amžius ir esamos sąlygos. Viena išvada: „Nėra jokio ryšio tarp demokratijos ir veiklos rezultatų“, - sakė Thomas Bollyky, vienas iš autorių ir Užsienio santykių tarybos pasaulinės sveikatos programos direktorius.
Tyrimas parodė, kad tai, kas padarė skirtumą, yra pasitikėjimas. Kuo labiau piliečiai pasitiki vyriausybe ar vieni kitais, tuo veiksmingiau šalis kovojo su Covid-19. Intuityviai suprantama, kad vyriausybe pasitikintys piliečiai labiau laikosi socialinio atsiribojimo, kontaktų paieškos ir mandatų. Ten, kur trūksta pasitikėjimo, piliečiams mažiau patinka tai daryti, o vyriausybės mažiau linkusios prašyti. Tarpasmeninis pasitikėjimas skatina piliečius daryti tai, kas apsaugo kitus.
Pasaulio vertybių tyrimo duomenimis, pasitikėjimas vyriausybe Kinijoje yra didelis, o JAV – žemas.
Ponas Bollyky pripažino, kad apklausos respondentai autokratinėse šalyse gali cenzūruoti savo nuomonę. Tačiau, net neatsižvelgiant į Kiniją, jis sakė, kad rezultatai išliko. Covid-19 rezultatai paprastai būna geresni ten, kur daugiau žmonių pasitiki vyriausybe (Naujoji Zelandija, Pietų Korėja) arba vieni kitais (Danija, Kanada).“ [1]
1. U.S. News -- Capital Account: Lessons of 'Zero Covid' From China
Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 Feb 2022: A.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą