Prieiga prie pramonės duomenų: revoliucija duomenų rinkoje

 „Kas atsitinka su duomenų lobiais, kurie sukuriami gamyklose ir vairuojant? ES Komisija atsako į klausimą – su didelėmis pasekmėmis klientams ir korporacijoms.

Kiekvienas, kuris naudojasi „Facebook“, „Instagram“ ar „Snapchat“, žino, kad ES pralaimėjo lenktynes, kas gali panaudoti asmens duomenis komerciniais tikslais Amerikos interneto bendrovėms. Vargu ar ką nors pakeis planuojami nauji ES skaitmeniniai įstatymai. Europos Komisijai dar svarbiau, kad tai nepasikartotų su svarbiais pramonės duomenimis. Galų gale, duomenys turi didžiulį potencialą, atsižvelgiant į didėjantį ekonomikos tinklų kūrimą (raktinis žodis Pramonė 4.0) ir naujus pasiūlymus, tokius kaip autonominis vairavimas. Siekdama pasinaudoti šia galimybe, ES turi atsakyti į vieną klausimą: kaip ji gali užtikrinti, kad sparčiai augantis žmonių ir mašinų generuojamas duomenų kiekis neliktų nenaudojamas arba juo nesinaudotų tik daugiausia kelios didelės korporacijos?

Atsakymą turi pateikti naujas duomenų įstatymas („Duomenų įstatymas“), kurį Komisija ketina pristatyti vasario 23 d. Juodraštis yra F.A.Z. redakcijoje. 

ES institucija nenori, kad į tinklą sujungtų produktų, nesvarbu, ar tai būtų pramonės įmonės, automobiliai, kalbos pagalbininkai ar išmanieji laikrodžiai, gamintojai kauptų vartotojų generuojamus duomenis ir nesidalintų jais su kitomis įmonėmis. Šiuo tikslu ji nori įpareigoti gamintojus nemokamai pateikti duomenis savo vartotojams – privatiems asmenims ir įmonėms – paprašius. Bet tai dar ne viskas. Naudotojai taip pat turėtų turėti galimybę perduoti duomenis trečiosioms šalims arba įgalioti trečiąsias šalis rinkti ir naudoti duomenis, net jei už „pagrįstą“ gamintojui mokestį.

Svoriai rinkoje perkeliami

Nukentėtų automobilių įmonės, vidutinės įmonės ir, galiausiai, Amerikos interneto bendrovės. Dabar jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį prijungtų produktų, pvz., prijungto vairavimo, rinkoje. Automobilių kompanija „Stellantis“, kuriai priklauso „Opel“, „Peugeot“, „Fiat“ ir „Chrysler“, bendradarbiauja su „Amazon“. 

Kad interneto milžinai nepasinaudotų įstatymais siekdami gauti dar daugiau duomenų, jiems neleidžiama patiems prieiti prie duomenų iš trečiųjų šalių. Įstatymas aiškiai neįtraukia įmonių, kurioms taikomas naujasis ES skaitmeninių rinkų įstatymas (DMA), t. y. „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“. Taigi Amerikos interneto gigantai turi dalytis savo duomenimis, tačiau patys neturi prieigos prie kitų Europos įmonių duomenų.

Briuselio teigimu, jei Komisija laikysis šio požiūrio, tai būtų revoliucija ir greičiausiai susidurs su dideliu įmonių pasipriešinimu. 

Juk tinkle sujungti produktai ateityje turėtų būti suprojektuoti taip, kad duomenys būtų sklandžiai perduodami, o tai įmonei reiškia daug darbo. Pasiūlyme aiškiai neįtrauktos be reikalo sudėtingos duomenų gavimo specifikacijos ir procesai. Be to, šis metodas trukdo jų verslo modeliui, nes tada jie nebegali išimtinai naudoti duomenų – juolab, kad verslo paslapčių apsauga neturėtų trukdyti perduoti duomenis pagal projektą. Susijusios šalys turi tik užtikrinti, kad šios verslo paslaptys būtų tinkamai apsaugotos. Svoriai rinkoje perkeliami. Tinklo gaminių gamintojai nebegali sutartimi uždrausti trečiosioms šalims perimti, pavyzdžiui, pramonės įmonių priežiūrą.

Palengvintų debesų paslaugų teikėjo pakeitimą

Tačiau yra svarbus duomenų naudojimo apribojimas. Jie negali būti naudojami kuriant produktus, kurie konkuruoja su gamintojų, iš kurių buvo bendrinami duomenys, gaminiais. Todėl „Daimler“ negalėtų būti verčiama perduoti duomenis, surinktus iš savarankiškai važiuojančių automobilių, BMW ar VW, jei jos vėliau naudotų duomenis savo savarankiškai važiuojantiems automobiliams tobulinti. 

Komisija taip pat nori atleisti mažas įmones nuo pareigos perduoti duomenis, bent jau tol, kol jos nėra ekonomiškai priklausomos nuo kitų didesnių įmonių.

Įstatymu taip pat siekiama, kad įmonėms ir privatiems asmenims būtų lengviau pereiti iš vieno debesijos paslaugų teikėjo į kitą. Remiantis įstatymo projekto motyvais, debesijos tiekėjų įsipareigojimas palengvinti pokyčius rinkai dinamiškumo neatnešė. 

Todėl Komisija nori įpareigoti debesijos paslaugų teikėjus, tokius kaip „Amazon“ AWS, „Microsoft“ ar „Google“, sudaryti sąlygas techniškai ir sutartimi sklandžiai perkelti duomenis, programinę įrangą ir programas. 

Be to, paslaugų teikėjai turėtų imtis visų „pagrįstų techninių, teisinių ir organizacinių priemonių“, kad ES nepriklausančios šalys negalėtų gauti prieigos prie ne asmens duomenų, jei tai pažeidžia Europos ar ES teisę. Kad duomenų įstatymas įsigaliotų, jam turi pritarti ir Europos Parlamentas, ir ES valstybės."