„Bideno
administracija planuoja kurti pasaulines koalicijas, siekdama atremti Vladimiro
V. Putino ir Xi Jinpingo paktą, pranašaujantį naujo tipo šaltąjį karą.
Kai Kinijos
užsienio reikalų ministras Wang Yi šeštadienį paragino pradėti derybas, kaip
išspręsti krizę Europoje, jis pareiškė, kad Ukrainos suverenitetas turi būti
„gerbiamas ir saugomas“, bet taip pat palaikė Rusijos pusę, sakydamas, kad NATO
plėtra destabilizuoja žemyną.
„Jei NATO plečiasi
į rytus, ar tai padės išlaikyti taiką ir stabilumą Europoje?" - jis pasakė vaizdo
įrašu per Miuncheno saugumo konferenciją Vokietijoje, kurioje viceprezidentas
Kamala Harrisas asmeniškai dalyvavo, bandydama sutelkti šalis prieš Rusiją.
Tai buvo dar vienas atvejis, kai, pasak Vakarų pareigūnų, Kinija imasi drąsaus naujo
posūkio JAV ir jų sąjungininkių atžvilgiu, įsitraukdama į Europos saugumo
klausimus, siekdama aiškiai paremti Rusiją, kuri aplink Ukrainą subūrė daugiau,
nei 150 000 karių galimai invazijai.
Dabartiniai ir
buvę JAV ir Europos pareigūnai sako esantys sunerimę dėl Kinijos ir Rusijos
nepuolimo pakto, galinčio prilygti pasaulio tvarkos pertvarkymui. Pranešdami
apie naują šaltojo karo tipą, Bideno administracijos pareigūnai sako, kad
Jungtinės Valstijos sieks sukurti ir sustiprinti savo demokratinių valstybių
koalicijas, įskaitant naujas Europos ir Azijos ir Ramiojo vandenyno strategines
grupes, ir padėti šalims plėtoti pažangius karinius pajėgumus.
Pentagono
vyriausiasis atstovas spaudai Johnas F. Kirby praėjusią savaitę sakė, kad JAV
vyriausybė stebi Kinijos ir Rusijos „klestinčius santykius“. Jis sakė, kad
bendras abiejų šalių pareiškimas vasario pradžioje, kai Pekine susitiko Rusijos
prezidentai Vladimiras V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, parodė,
kad Kinija stovi už V. Putino karinių pajėgų stiprinimo aplink Ukrainą.
„Jų tyli parama
Rusijai, jei norite, kelia didelį nerimą ir, atvirai pasakius, dar labiau
destabilizuoja saugumo situaciją Europoje“, – sakė J. Kirby.
Pastarosiomis
savaitėmis Kinija ir Rusija derėjosi dėl 30 metų sutarties su Rusija tiekti dujas
Kinijai nauju dujotiekiu. Jie blokavo Vašingtono reikalavimą, kad Jungtinės
Tautos įvestų papildomas sankcijas Šiaurės Korėjai už naujus raketų bandymus,
nors abi šalys anksčiau buvo susitarusios dėl panašių sankcijų. Ir Rusija
perkėlė daug karių iš Sibiro į savo vakarus – tai ženklas, kad Maskva,
ruošdamasi galimai invazijai į Ukrainą, pasitiki Kinija išilgai jų bendros
sienos rytuose.
Jų ilgos piršlybos
pasiekė aukščiausią tašką 5000 žodžių bendrame pareiškime, kuriame teigiama,
kad jų partnerystė „nėra ribų“, kurią kai kurie Bideno administracijos
pareigūnai laiko lūžio tašku Kinijos ir Rusijos santykiuose ir įžūliu iššūkiu
Amerikos ir Europos galiai. Šis pareiškimas buvo pirmasis, kuriame Kinija
aiškiai prisijungė prie Rusijos, priešindamasi bet kokiai tolesnei NATO plėtrai,
o abi šalys pasmerkė Vašingtono Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją bei
naują saugumo partnerystę AUKUS, į kurią įeina Britanija ir Australija. Tautos
taip pat apibūdino Taivaną, kaip „neatimamą Kinijos dalį“.
Kinija ir Rusija
paskelbė, kad bendradarbiaus su kitomis šalimis, siekdamos „skatinti tikrą
demokratiją“ ir kovoti su Amerikos vadovaujama ideologija ir institucijomis –
kurdamos naują pasaulio tvarką, kurioje autokratijai neprieštarauja, teigia JAV
ir Europos pareigūnai.
„Jie siekia naujos
eros, kaip sakoma, kad pakeistų esamą tarptautinę tvarką“, – šeštadienį
Miunchene sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Jie teikia
pirmenybę stipriausių, o ne įstatymo viršenybei, gąsdinimui, o ne
apsisprendimui, prievartai, o ne bendradarbiavimui.
Stiprėjantys
Kinijos ir Rusijos ryšiai gali reikšti galios trikampio, kuris apibrėžė Šaltąjį
karą ir kuriuo prezidentas Richardas M. Nixonas pasinaudojo prieš 50 metų
pirmadienį, istorinio vizito Pekine metu, norėdamas normalizuoti diplomatinius
santykius, pertvarkymą. Tai padėjo Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai atsverti
Sovietų Sąjungą. Pekino ir Maskvos ryšiai jau daugelį metų buvo nutrūkę dėl
ideologijos ir užsienio politikos klausimų.
Dabar vyksta
priešingai.
„Tai neabejotinai
kelia nerimą ir nėra teigiamas pokytis JAV nacionalinio saugumo ar JAV nacionalinių
interesų požiūriu“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege XXI amžiaus
Kinijos centro pirmininkė Susan Shirk, buvusi Valstybės departamento skyriaus pareigūnė.
„Šiuo metu jie turi savotišką bendrą požiūrį į JAV, ir tarp lyderių yra toks sutarimas.
Ponia Shirk sakė,
kad prezidentas Bidenas vis dėlto turėtų pabandyti užmegzti diplomatiją su Xi,
kad įtikintų jį veikti kartu su Jungtinėmis Valstijomis dėl Rusijos sukurtos
Ukrainos krizės. „Tai atrodo kaip „Diplomatija 101“, atsižvelgiant į šių trikampių
santykių istoriją“, – pridūrė ji. Kinijos ir Rusijos nevienija ideologija, jos
yra fiktyvios santuokos, kurios Rusijai reikia daugiau. Nors ponas Xi vertina
V. Putino nepaklusnumą JAV, jis nenori ekonominio netikrumo, kurį sukeltų Europos
karas. Kinija taip pat tradiciškai reikalauja gerbti kiekvienos tautos
suverenitetą, kaip šeštadienį aiškiai pasakė Wang.
Yra ribos, ką
Kinija padarytų, kad padėtų V. Putinui, jei jis įsiveržtų į Ukrainą.
Vašingtonui įvedus sankcijas Rusijai, Kinijos įmonės galėtų iš Rusijos pirkti
daugiau naftos ir dujų bei padėti užpildyti kai kurias technologijų spragas,
tačiau pagrindiniai Kinijos valstybiniai bankai tikriausiai susilaikytų nuo
atvirų sankcijų pažeidimų, nes bijo, kad bus uždaryti nuo JAV finansų
sistemos.
P. Xi ir V.
Putinas buvo susitikę 38 kartus kaip nacionaliniai lyderiai. Jie dalijasi
siekiu atkurti savo tautoms buvusią šlovę, kurią, jų nuomone, iš tėvynės atėmė
Vakarų Europos jėgos, JAV ir, Kinijos atveju, Japonija. Abu yra apsėsti Sovietų
Sąjungos žlugimo 1991 m.: V. Putinas stengiasi priverstinai atsukti laikrodį į
erą prieš žlugimą, o Xi siekia neleisti, kad Kiniją ištiktų toks pat likimas, kaip Sovietų imperiją. Jie kaltina Vašingtoną, kurstant masinius protestus ir
demokratinius judėjimus visame pasaulyje, siekiant nuversti kitas vyriausybes.
Stiprėjantis
konfliktas su Kinija ir Rusija būtų kitokios formos, nei Šaltasis karas. Kinijos
prekybos ekonomika yra giliai integruota su kitų šalių, įskaitant JAV,
ekonomika, o Rusija yra svarbi energijos eksportuotoja į Europą. Dėl praktinių
priežasčių trys vyriausybės negalėtų visiškai blokuoti komercinių mainų viena
su kita arba sudaryti atskirus ekonominius blokus su šalimis partnerėmis, kaip
geležinės uždangos laikais.
(Todėl Landsbergių bandymas nukirsti visus Lietuvos ekonominius ryšius su Rusija, Baltarusija ir Kinija, tikintis, kad paskui narsią mažytę Lietuvą paseks visas likusis pasaulis yra toks naivus. (K.))
Nepaisant to,
užsienio lyderiai ir demokratų bei respublikonų užsienio politikos praktikai
pastarosiomis dienomis išreiškė susirūpinimą.
„Wall Street
Journal“ nuomonių skiltyje „Antente daugina Rusijos ir Kinijos grėsmę“
prezidento Donaldo J. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas
R. Boltonas teigė, kad Rusijos ir Kinijos partnerystė „tęsis“, nes abiejų šalių interesai
„artimoje ateityje vienas kitą papildo“. Stephenas J. Hadley, prezidento
George'o W. Busho patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, šį bendrą
pareiškimą pavadino „jų pasaulinės lyderystės manifestu“, o buvęs Australijos
ministras pirmininkas Kevinas Ruddas pareiškė apie atvirą prorusišką Kinijos
poziciją dėl Europos saugumo, kad tai buvo „naujas ir reikšmingas ir gana radikalus
nukrypimas nuo praeities“.
Scottas
Morrisonas, dabartinis Australijos ministras pirmininkas, praėjusią savaitę
pasmerkė Kiniją už tai, kad ji „šaltai tyli“ apie Rusijos kariuomenės
stiprinimą aplink Ukrainą, ir pažymėjo, kad abi šalys „bendradarbiauja“.
Vienas aukšto
rango JAV pareigūnas sakė, kad Bideno administracija priešinsis abiem galioms,
iš dalies bandydama sukurti „didesnį ryšį“ tarp demokratinių partnerių ir JAV
sąjungininkų, o tai peržengia regionines koalicijas. Toks požiūris buvo
pagrindinis Bideno postūmis, kuris per 2020 m. kampaniją teigė, kad Rusija yra
didžiausias JAV užsienio politikos iššūkis vidutinės trukmės laikotarpiu, o
Kinija – didžiausias ilgalaikėje perspektyvoje.
Bidenas paskatino
NATO paskelbti viršūnių susitikimo komunikatą pernai birželį, kuriame būtų
išdėstyti iššūkiai, kuriuos Aljansui kelia Kinija. Šią poziciją pakartojo NATO
generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Gruodį prezidentas surengė
virtualų „Demokratijos viršūnių susitikimą“, kuriame jis vaizdo įrašu kalbėjosi
su pareigūnais iš daugiau, nei 100 šalių. Ir šį mėnesį Baltieji rūmai išleido
Indo-Ramiojo vandenyno strategijos dokumentą, kuriame teigiama, kad Jungtinės
Valstijos skatins demokratines institucijas tarp šalių partnerių ir padės joms
„diegti pažangius karo kovos pajėgumus“, pavyzdžiui, padėti Australijai statyti
branduolinius povandeninius laivus.
P. Xi ir V.
Putinas pasmerkė šias iniciatyvas. Jie jau seniai matė šias dvi pagrindines
Vašingtono strategines kryptis – demokratijos skatinimą užsienyje ir karių bei
karinės įrangos dislokavimą arba dalijimąsi – kaip milžinišką grėsmę savo
tautoms.
„Tikimasi, kad JAV
pusė nusiims tamsintus akinius, atsisakys šaltojo karo laikų, objektyviai
žiūrės į Kinijos ir Rusijos santykius bei bendradarbiavimą, pripažins
vyraujančią laikmečio tendenciją ir padarys daugiau dalykų, naudingų pasaulio
taikai ir plėtrą“, – paprašytas pakomentuoti šį straipsnį, sakė Kinijos
ambasados Vašingtone atstovas Liu Pengyu.
Aleksandras
Gabujevas, Rusijos Azijos ir Ramiojo vandenyno programos pirmininkas Maskvos
Carnegie centre, sakė, kad bendras Kinijos ir Rusijos pareiškimas buvo svarbus
visuomenės įvykis, tačiau svarbiausias bendradarbiavimas vyksta po paviršiumi.
Visų pirma, pasak jo, ginklų pardavimas iš Rusijos Kinijos kariuomenei turėtų
kelti didelį susirūpinimą Amerikos politikos formuotojams.
Ponas Gabujevas pažymėjo,
kad, kadangi abi šalys 2008 m. išsprendė teritorinius ginčus prie savo 2700
mylių ilgio sienos ir sustiprino karinį bendradarbiavimą, Maskva jautėsi
pakankamai pasitikinti, kad galėtų perkelti kariuomenę iš savo rytų į
Ukrainos kaimynystę, kad pasirengtų galimai invazijai – Rusijos karių ištraukimas nuo sienos
su Kinija ir Mongolija eina iki žemiausio lygio nuo 1922 m.
Tačiau abi šalys
taip pat konkuruoja ir nesutaria dėl pagrindinių klausimų. Kinijos prekyba auga
Centrinėje Azijoje, kurios buvusias sovietines respublikas Maskva laiko savo
įtakos sferoje. Kinija tvirtina, kad dabar ji yra Arkties galia – regione,
kuriame V. Putinas norėjo dominuoti. Kinija palaiko svarbius prekybinius ryšius
su tautomis visame buvusiame Rytų Europos bloke.
Kinija yra
didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, o Pekinas dešimtmečius pripažino šalies
suverenitetą. Ji niekada nepripažino 2014 metais Rusijos įvykdyto Ukrainos
Krymo pusiasalio susigrąžinimo. Pažymėtina, kad bendrame pareiškime Ukraina nebuvo
aiškiai paminėta.
„Kai aš buvau
vyriausybėje, mes labai atidžiai žiūrėjome į Kinijos skaičiavimus ir rasdavome
dalykus, kurie nesuderinami su tuo, ką Putinas bandė daryti, ir dirbome tuo
pagrindu“, – sakė buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas Danielis Russelis.
Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalams. „Faktas yra tas, kad JAV žaidimas vyksta taip
vėlai, o trys pusės taip toli pajudėjo šiame nelygiame trikampyje, kad tikrai
nebus lengva bandyti tai atšaukti."
Stebuklų nebūna. Žaidžiant tuo pačiu metu ir prieš Kiniją, ir prieš Rusiją, sunku tikėtis, kad Kinija bei Rusija pradės žaisti viena prieš kitą. Reikia sugalvoti įmantresnį žaidimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą