Ryšys tarp Kinijos ir Rusijos atrodo grėsmingas JAV ir Europai Ukrainos krizės metu

 „Bideno administracija planuoja kurti pasaulines koalicijas, siekdama atremti Vladimiro V. Putino ir Xi Jinpingo paktą, pranašaujantį naujo tipo šaltąjį karą.

 

    Kai Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šeštadienį paragino pradėti derybas, kaip išspręsti krizę Europoje, jis pareiškė, kad Ukrainos suverenitetas turi būti „gerbiamas ir saugomas“, bet taip pat palaikė Rusijos pusę, sakydamas, kad NATO plėtra destabilizuoja žemyną.

 

    „Jei NATO plečiasi į rytus, ar tai padės išlaikyti taiką ir stabilumą Europoje?" - jis pasakė vaizdo įrašu per Miuncheno saugumo konferenciją Vokietijoje, kurioje viceprezidentas Kamala Harrisas asmeniškai dalyvavo, bandydama sutelkti šalis prieš Rusiją.

 

    Tai buvo dar vienas atvejis, kai, pasak Vakarų pareigūnų, Kinija imasi drąsaus naujo posūkio JAV ir jų sąjungininkių atžvilgiu, įsitraukdama į Europos saugumo klausimus, siekdama aiškiai paremti Rusiją, kuri aplink Ukrainą subūrė daugiau, nei 150 000 karių galimai invazijai.

 

    Dabartiniai ir buvę JAV ir Europos pareigūnai sako esantys sunerimę dėl Kinijos ir Rusijos nepuolimo pakto, galinčio prilygti pasaulio tvarkos pertvarkymui. Pranešdami apie naują šaltojo karo tipą, Bideno administracijos pareigūnai sako, kad Jungtinės Valstijos sieks sukurti ir sustiprinti savo demokratinių valstybių koalicijas, įskaitant naujas Europos ir Azijos ir Ramiojo vandenyno strategines grupes, ir padėti šalims plėtoti pažangius karinius pajėgumus.

 

    Pentagono vyriausiasis atstovas spaudai Johnas F. Kirby praėjusią savaitę sakė, kad JAV vyriausybė stebi Kinijos ir Rusijos „klestinčius santykius“. Jis sakė, kad bendras abiejų šalių pareiškimas vasario pradžioje, kai Pekine susitiko Rusijos prezidentai Vladimiras V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, parodė, kad Kinija stovi už V. Putino karinių pajėgų stiprinimo aplink Ukrainą.

 

    „Jų tyli parama Rusijai, jei norite, kelia didelį nerimą ir, atvirai pasakius, dar labiau destabilizuoja saugumo situaciją Europoje“, – sakė J. Kirby.

 

    Pastarosiomis savaitėmis Kinija ir Rusija derėjosi dėl 30 metų sutarties su Rusija tiekti dujas Kinijai nauju dujotiekiu. Jie blokavo Vašingtono reikalavimą, kad Jungtinės Tautos įvestų papildomas sankcijas Šiaurės Korėjai už naujus raketų bandymus, nors abi šalys anksčiau buvo susitarusios dėl panašių sankcijų. Ir Rusija perkėlė daug karių iš Sibiro į savo vakarus – tai ženklas, kad Maskva, ruošdamasi galimai invazijai į Ukrainą, pasitiki Kinija išilgai jų bendros sienos rytuose.

 

    Jų ilgos piršlybos pasiekė aukščiausią tašką 5000 žodžių bendrame pareiškime, kuriame teigiama, kad jų partnerystė „nėra ribų“, kurią kai kurie Bideno administracijos pareigūnai laiko lūžio tašku Kinijos ir Rusijos santykiuose ir įžūliu iššūkiu Amerikos ir Europos galiai. Šis pareiškimas buvo pirmasis, kuriame Kinija aiškiai prisijungė prie Rusijos, priešindamasi bet kokiai tolesnei NATO plėtrai, o abi šalys pasmerkė Vašingtono Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją bei naują saugumo partnerystę AUKUS, į kurią įeina Britanija ir Australija. Tautos taip pat apibūdino Taivaną, kaip „neatimamą Kinijos dalį“.

 

    Kinija ir Rusija paskelbė, kad bendradarbiaus su kitomis šalimis, siekdamos „skatinti tikrą demokratiją“ ir kovoti su Amerikos vadovaujama ideologija ir institucijomis – kurdamos naują pasaulio tvarką, kurioje autokratijai neprieštarauja, teigia JAV ir Europos pareigūnai.

 

    „Jie siekia naujos eros, kaip sakoma, kad pakeistų esamą tarptautinę tvarką“, – šeštadienį Miunchene sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Jie teikia pirmenybę stipriausių, o ne įstatymo viršenybei, gąsdinimui, o ne apsisprendimui, prievartai, o ne bendradarbiavimui.

 

    Stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai gali reikšti galios trikampio, kuris apibrėžė Šaltąjį karą ir kuriuo prezidentas Richardas M. Nixonas pasinaudojo prieš 50 metų pirmadienį, istorinio vizito Pekine metu, norėdamas normalizuoti diplomatinius santykius, pertvarkymą. Tai padėjo Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai atsverti Sovietų Sąjungą. Pekino ir Maskvos ryšiai jau daugelį metų buvo nutrūkę dėl ideologijos ir užsienio politikos klausimų.

 

    Dabar vyksta priešingai.

 

    „Tai neabejotinai kelia nerimą ir nėra teigiamas pokytis JAV nacionalinio saugumo ar JAV nacionalinių interesų požiūriu“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege XXI amžiaus Kinijos centro pirmininkė Susan Shirk, buvusi Valstybės departamento skyriaus pareigūnė. „Šiuo metu jie turi savotišką bendrą požiūrį į JAV, ir tarp lyderių yra toks sutarimas.

 

    Ponia Shirk sakė, kad prezidentas Bidenas vis dėlto turėtų pabandyti užmegzti diplomatiją su Xi, kad įtikintų jį veikti kartu su Jungtinėmis Valstijomis dėl Rusijos sukurtos Ukrainos krizės. „Tai atrodo kaip „Diplomatija 101“, atsižvelgiant į šių trikampių santykių istoriją“, – pridūrė ji. Kinijos ir Rusijos nevienija ideologija, jos yra fiktyvios santuokos, kurios Rusijai reikia daugiau. Nors ponas Xi vertina V. Putino nepaklusnumą JAV, jis nenori ekonominio netikrumo, kurį sukeltų Europos karas. Kinija taip pat tradiciškai reikalauja gerbti kiekvienos tautos suverenitetą, kaip šeštadienį aiškiai pasakė Wang.

 

    Yra ribos, ką Kinija padarytų, kad padėtų V. Putinui, jei jis įsiveržtų į Ukrainą. Vašingtonui įvedus sankcijas Rusijai, Kinijos įmonės galėtų iš Rusijos pirkti daugiau naftos ir dujų bei padėti užpildyti kai kurias technologijų spragas, tačiau pagrindiniai Kinijos valstybiniai bankai tikriausiai susilaikytų nuo atvirų sankcijų pažeidimų, nes bijo, kad bus uždaryti nuo JAV finansų sistemos.

 

    P. Xi ir V. Putinas buvo susitikę 38 kartus kaip nacionaliniai lyderiai. Jie dalijasi siekiu atkurti savo tautoms buvusią šlovę, kurią, jų nuomone, iš tėvynės atėmė Vakarų Europos jėgos, JAV ir, Kinijos atveju, Japonija. Abu yra apsėsti Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m.: V. Putinas stengiasi priverstinai atsukti laikrodį į erą prieš žlugimą, o Xi siekia neleisti, kad Kiniją ištiktų toks pat likimas, kaip Sovietų imperiją. Jie kaltina Vašingtoną, kurstant masinius protestus ir demokratinius judėjimus visame pasaulyje, siekiant nuversti kitas vyriausybes.

 

    Stiprėjantis konfliktas su Kinija ir Rusija būtų kitokios formos, nei Šaltasis karas. Kinijos prekybos ekonomika yra giliai integruota su kitų šalių, įskaitant JAV, ekonomika, o Rusija yra svarbi energijos eksportuotoja į Europą. Dėl praktinių priežasčių trys vyriausybės negalėtų visiškai blokuoti komercinių mainų viena su kita arba sudaryti atskirus ekonominius blokus su šalimis partnerėmis, kaip geležinės uždangos laikais.

 

(Todėl Landsbergių bandymas nukirsti visus Lietuvos ekonominius ryšius su Rusija, Baltarusija ir Kinija, tikintis, kad paskui narsią mažytę Lietuvą paseks visas likusis pasaulis yra toks naivus. (K.))

 

    Nepaisant to, užsienio lyderiai ir demokratų bei respublikonų užsienio politikos praktikai pastarosiomis dienomis išreiškė susirūpinimą.

 

    „Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje „Antente daugina Rusijos ir Kinijos grėsmę“ prezidento Donaldo J. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas R. Boltonas teigė, kad Rusijos ir Kinijos partnerystė „tęsis“, nes abiejų šalių interesai „artimoje ateityje vienas kitą papildo“. Stephenas J. Hadley, prezidento George'o W. Busho patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, šį bendrą pareiškimą pavadino „jų pasaulinės lyderystės manifestu“, o buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas pareiškė apie atvirą prorusišką Kinijos poziciją dėl Europos saugumo, kad tai buvo „naujas ir reikšmingas ir gana radikalus nukrypimas nuo praeities“.

 

    Scottas Morrisonas, dabartinis Australijos ministras pirmininkas, praėjusią savaitę pasmerkė Kiniją už tai, kad ji „šaltai tyli“ apie Rusijos kariuomenės stiprinimą aplink Ukrainą, ir pažymėjo, kad abi šalys „bendradarbiauja“.

 

    Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Bideno administracija priešinsis abiem galioms, iš dalies bandydama sukurti „didesnį ryšį“ tarp demokratinių partnerių ir JAV sąjungininkų, o tai peržengia regionines koalicijas. Toks požiūris buvo pagrindinis Bideno postūmis, kuris per 2020 m. kampaniją teigė, kad Rusija yra didžiausias JAV užsienio politikos iššūkis vidutinės trukmės laikotarpiu, o Kinija – didžiausias ilgalaikėje perspektyvoje.

 

    Bidenas paskatino NATO paskelbti viršūnių susitikimo komunikatą pernai birželį, kuriame būtų išdėstyti iššūkiai, kuriuos Aljansui kelia Kinija. Šią poziciją pakartojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Gruodį prezidentas surengė virtualų „Demokratijos viršūnių susitikimą“, kuriame jis vaizdo įrašu kalbėjosi su pareigūnais iš daugiau, nei 100 šalių. Ir šį mėnesį Baltieji rūmai išleido Indo-Ramiojo vandenyno strategijos dokumentą, kuriame teigiama, kad Jungtinės Valstijos skatins demokratines institucijas tarp šalių partnerių ir padės joms „diegti pažangius karo kovos pajėgumus“, pavyzdžiui, padėti Australijai statyti branduolinius povandeninius laivus.

 

    P. Xi ir V. Putinas pasmerkė šias iniciatyvas. Jie jau seniai matė šias dvi pagrindines Vašingtono strategines kryptis – demokratijos skatinimą užsienyje ir karių bei karinės įrangos dislokavimą arba dalijimąsi – kaip milžinišką grėsmę savo tautoms.

 

    „Tikimasi, kad JAV pusė nusiims tamsintus akinius, atsisakys šaltojo karo laikų, objektyviai žiūrės į Kinijos ir Rusijos santykius bei bendradarbiavimą, pripažins vyraujančią laikmečio tendenciją ir padarys daugiau dalykų, naudingų pasaulio taikai ir plėtrą“, – paprašytas pakomentuoti šį straipsnį, sakė Kinijos ambasados ​​Vašingtone atstovas Liu Pengyu.

 

    Aleksandras Gabujevas, Rusijos Azijos ir Ramiojo vandenyno programos pirmininkas Maskvos Carnegie centre, sakė, kad bendras Kinijos ir Rusijos pareiškimas buvo svarbus visuomenės įvykis, tačiau svarbiausias bendradarbiavimas vyksta po paviršiumi. Visų pirma, pasak jo, ginklų pardavimas iš Rusijos Kinijos kariuomenei turėtų kelti didelį susirūpinimą Amerikos politikos formuotojams.

 

    Ponas Gabujevas pažymėjo, kad, kadangi abi šalys 2008 m. išsprendė teritorinius ginčus prie savo 2700 mylių ilgio sienos ir sustiprino karinį bendradarbiavimą, Maskva jautėsi pakankamai pasitikinti, kad galėtų perkelti kariuomenę iš savo rytų į Ukrainos kaimynystę, kad pasirengtų galimai invazijai – Rusijos karių ištraukimas nuo sienos su Kinija ir Mongolija eina iki žemiausio lygio nuo 1922 m.

 

    Tačiau abi šalys taip pat konkuruoja ir nesutaria dėl pagrindinių klausimų. Kinijos prekyba auga Centrinėje Azijoje, kurios buvusias sovietines respublikas Maskva laiko savo įtakos sferoje. Kinija tvirtina, kad dabar ji yra Arkties galia – regione, kuriame V. Putinas norėjo dominuoti. Kinija palaiko svarbius prekybinius ryšius su tautomis visame buvusiame Rytų Europos bloke.

 

    Kinija yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, o Pekinas dešimtmečius pripažino šalies suverenitetą. Ji niekada nepripažino 2014 metais Rusijos įvykdyto Ukrainos Krymo pusiasalio susigrąžinimo. Pažymėtina, kad bendrame pareiškime Ukraina nebuvo aiškiai paminėta.

 

    „Kai aš buvau vyriausybėje, mes labai atidžiai žiūrėjome į Kinijos skaičiavimus ir rasdavome dalykus, kurie nesuderinami su tuo, ką Putinas bandė daryti, ir dirbome tuo pagrindu“, – sakė buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas Danielis Russelis. Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalams. „Faktas yra tas, kad JAV žaidimas vyksta taip vėlai, o trys pusės taip toli pajudėjo šiame nelygiame trikampyje, kad tikrai nebus lengva bandyti tai atšaukti."

Stebuklų nebūna. Žaidžiant tuo pačiu metu ir prieš Kiniją, ir prieš Rusiją, sunku tikėtis, kad Kinija bei Rusija pradės žaisti viena prieš kitą. Reikia sugalvoti įmantresnį žaidimą.