Visuomenės nepasitenkinimas didesnis, nei buvo galvota: naujausia apklausa prieš Vasario 16-ąją parodė tikrąjį vaizdą - bus liūdna šįmet balkonėlyje ir tvartelyje

"Policijai ruošiantis palaikyti tvarką vasario 16–ąją Vilniuje, naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė tikrąjį palaikymo mastą protestuotojams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį pristatė naujausių apklausų apie palaikymą protestams Lietuvoje duomenis.

Ji Žinių radijo laidoje pasakojo, jog buvo darytos dvi apklausos pagal skirtingas metodologijas. Pirmoji – internetinė, parodė, jog apie 30 procentų apklaustųjų pritaria protestams. Kita – tiesioginiais ir telefoninių interviu būdu atlikta apklausa parodė, jog apie 40 procentų respondentų akcijas palaiko.

Klausimas buvo formuluojamas taip: nuo gegužės mėnesio Vilniuje vyko ne viena „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ organizuojama protesto akciją, ar jūs iš esmės palaikote šias akcijas, ar nepalaikote.

 

„Vilmorus“ apklausa parodė, jog šias akcijas visiškai palaiko 17 procentų apklaustųjų, greičiau palaiko 21,8 procento.

 

„Nei taip, nei ne“ rinkosi 21,3 procento respondentų, greičiau nepalaikančių buvo 11,5 procento, visiškai nepalaiko 20,1 procento. Apie tokias akcijas nieko negirdėjo 1,6 procento apklaustųjų, nežinojo, arba į klausimą neatsakė 6,7 procento apklaustųjų.

Taigi visiškai arba greičiau palaiko 38,8 procento apklaustųjų, „nei taip, nei ne“ – 21,3 procento, visiškai arba greičiau nepalaikė 31,6 procento.

„Pagaliau mes galime nebespėlioti, tai jau kažkokias tendencijas rodo“, – sakė A. Ramonaitė.

„Tie duomenys rodo, kad tas palaikymas yra pakankamai nemažas. Tai rodo ir skirtį, apie kurią mes čia ir šnekame. Yra dalis, kuri labai nepalaiko, bet yra ir dalis, kuri labai palaiko. Tas visuomenės susiskaldymas yra pakankamai gilus ir ryškus“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, apklausos duomenys atskleidė kelias išsiskiriančias skirtis.

„Kai žiūrėjau tuos įvairius pjūvius, matau, kad yra skirtis – Vilnius ir ne Vilnius, taip grubiai tariant. Ir kita skirtis – ar tai amžiaus, ar socialinio statuso, dabar yra sunku pasakyti. Štai studentai yra mažiausiai palaikantys. Tarp kitų užsiėmimo kategorijų tas palaikymas yra santykinai panašus, bet studentai išsiskiria mažu palaikymu“, – duomenis komentavo VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.

Politologė A. Ramonaitė kalbėjo, jo šie duomenys paneigia teiginius, jog protestuojančių yra vienetai.

„Vienas dalykas, kuris labiau kontrastuoja su viešąja erdve, kurioje bandoma pasakyti, nesiremiant jokiais duomenimis, kad protestuojančių yra kažkokie vienetai, specifiniai žmonės, radikalai, kažkieno nupirkti, suvežti. Ir kad čia tarsi per daug problema sureikšmina ir tuos žmones reikia neutralizuoti ir izoliuoti, tada lyg nebus problemos“, – kalbėjo politologė.

„Va čia yra didžioji yda, juk žmonės negyvena vakuume, jie kalbasi su tais, kurie yra aplinkui. Ir jeigu mes matome, kad yra tam tikrų socialinių grupių, kuriose palaikytojų procentas yra netgi gerokai didesnis už nepalaikytojų procentą, jie tarpusavyje kalbasi, mato aplink save tuos, kurie palaiko. Ir tada mato kontrastą viešojoje erdvėje, ką kitą kalbama.

Įsivaizduokite, kaip jie turi jaustis. Jei jie savo akimis aplink save mato, kad visi negali toliau kentėti, yra nepatenkinti, pritaria protestams. O viešojoje erdvėje viskas pateikiama kitaip. Arba tada jie galvoja, kad yra šališkas pateikimas ir visa žiniasklaida šališka, arba jie dar labiau galvoja, kaip jiems dar parodyti, kad jų yra ir yra daug. Dar labiau tada tas pyktis auga ir mobilizacija didėja“, – Žinių radijo eteryje sakė VU TSPMI atstovė A. Ramonaitė.

Politologė kalbėjo, jog nepaisant to, kad Vyriausybė nusprendė stabdyti itin kritikuoto Galimybių paso naudojimą, bet šios grupės pateikimas pats savaime darosi problema.

„Nes jeigu tave bando nuneigti, sako, kad jūsų nėra, žmonės dar labiau nori parodyti, kad jie yra. Ir jau gali net nebebūti jokių kitų priežasčių protesto, bet vien šitas dalykas. Net ir protestų draudimas neišeis ne į naudą? Ar nebus priešingas efektas? Nes tada žmonės bus dar piktesni?“ – klausimus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį kėlė politologė A. Ramonaitė.

Ji laidoje sutiko, jog yra politikų, kurie protestuojančią visuomenės grupę bando išnaudoti kaip kapitalą. Bet jai atrodo, jog kartais nei viena, nei kita pusė nepaleidžia konflikto – nes tai, tarsi, naudinga abejoms pusėms.

„Tikrai jau čia daug tų partijų, naujų kuriasi, senosios bando išlošti iš šio konflikto, taip augintis sau reitingus. Čia vienas dalykas, bet kitas dalykas – žiūrint į valdžios partijas, čia gal labiau apie konservatorius kalbant, atrodo, kad gal jiems naudinga? (…) Gal jie mano, kad tokiu būdu mobilizuoja savo elektoratą, kuris yra labiau smerkiantis tuos protestus.

Tai jiems irgi gal gali išeiti į naudą? Gal ir gali, bet ar valstybei tai į naudą? Jeigu tau rūpi valstybė, bet jeigu darai žingsnius, kurie silpnina Lietuvą vien dėl to, kad augintum savo partijos reitingus, tai nežinau. Kažkas su partinės demokratijos principais yra nebegerai“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Paklausta, ar elitas supranta situacijos grėsmę, VU TSPMI profesorė, politologė A. Ramonaitė pripažino, jog nesupratimo – labai daug.

„Iš dalies net lengvabūdiškumo, kad čia nieko tokio. Kita vertus, yra ir užsidarymas savuose ratuose, tai lemia atotrūkį nuo realybės ir neadekvatų realybės matymą. Tai čia irgi yra problema didelė. Ir man keista, kad nėra formatų, kuriuose būtų galima apsikeisti skirtingomis idėjomis. Gal jau galėtų tuos pačius mokslininkus, sociologus pasikviesti ir tuos tyrimus pasidaryti. Argi čia taip sunku? (…) Bet niekas nekviečia ir niekas nenori“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį teigė politologė A. Ramonaitė."