„Tai pasakė prezidentas Bidenas. Tai pasakė jo valstybės sekretorius
Antony J. Blinken ir jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as
Sullivanas.
Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas negalėjo pasakyti, kas jo
sąjungininkams yra akivaizdu: Rusijos invazijos į Ukrainą atveju dujotiekis
„Nord Stream 2“, jungiantis Vokietiją ir Rusiją po Baltijos jūra, išnyks.
Šalia Bideno Baltuosiuose rūmuose pirmadienį per ilgai lauktą vizitą,
skirtą numalšinti abejones dėl Vokietijos, kaip sąjungininkės, patikimumo, M.
Scholzas buvo ne kartą klausiamas apie Nord Stream 2, bet atsisakė net pasakyti
dujotiekio pavadinimą.
„Labai ačiū už jūsų klausimą. Noriu būti labai aiškus“, – sakė jis, o
paskui ėmė kalbėti ką kitą.
„Mes intensyviai ruošėmės, kad galėtume konkrečiai įvesti reikiamas
sankcijas, jei bus vykdomi kariniai veiksmai prieš Ukrainą.
Ar jis galėtų aiškiai įsipareigoti uždaryti „Nord Stream 2“ invazijos
atveju?
„Mes veiksime kartu ir esame vieningi“, – sakė M. Scholzas.
J. Bidenas bandė patikslinti. „Jei Rusija įsiverš, tai reiškia, jei
tankai ir kariai vėl kirs Ukrainos sieną, tada „Nord Stream 2“ nebebus“, – sakė
Bidenas. „Mes padarysime tam galą“.
Tai
buvo dar vienas momentas atsilaikyti prieš spaudimą naujajai socialdemokratų vadovaujamai Vokietijos
vyriausybei, kuri stengėsi pabrėžti savo įsipareigojimą Vakarų vienybei Rusijos
agresijos akivaizdoje, tačiau nesutiko dėl ekonominių sankcijų, kurios pakenktų
ir Vokietijai, specifikos.
Daugiau, nei pusę savo dujų importo Vokietija priklauso nuo Rusijos.
Ateinančiais metais laipsniškai nutraukus branduolinės ir anglies energijos
gamybą, ši priklausomybė išliks ir galbūt net didės, bent jau trumpuoju
laikotarpiu.
Vokietijoje naujienų žiniasklaida šėlo nuo kanclerio žodinės
akrobatikos. Dar prieš dabartinę krizę dujotiekis sukėlė ginčų dėl Ukrainos
aplenkimo ir tranzito mokesčių iš Ukrainos atėmimo. „Dujotiekis, kurio vardo sakyti
negalima“, – rašo laikraštis Süddeutsche Zeitung.
Vokietijos pareigūnai nesureikšmina dujotiekio paminėjimo svarbą, tačiau
tvirtina, kad ponas Scholzas nenori, kad būtų vertinamas, kaip veikiantis dėl
Amerikos spaudimo."
Ar galima pasiųsti Lietuvos prezidentą
ir užsienio reikalų ministrą mokytis į Berlyną, kaip reikia kalbėti diplomatiniuose
susitikimuose? Prašau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą