Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. vasario 8 d., antradienis

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas buvo ne kartą klausiamas apie Vokietijai pelningą dujotiekio projektą...

    „Tai pasakė prezidentas Bidenas. Tai pasakė jo valstybės sekretorius Antony J. Blinken ir jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

 

    Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas negalėjo pasakyti, kas jo sąjungininkams yra akivaizdu: Rusijos invazijos į Ukrainą atveju dujotiekis „Nord Stream 2“, jungiantis Vokietiją ir Rusiją po Baltijos jūra, išnyks.

 

    Šalia Bideno Baltuosiuose rūmuose pirmadienį per ilgai lauktą vizitą, skirtą numalšinti abejones dėl Vokietijos, kaip sąjungininkės, patikimumo, M. Scholzas buvo ne kartą klausiamas apie Nord Stream 2, bet atsisakė net pasakyti dujotiekio pavadinimą.

 

    „Labai ačiū už jūsų klausimą. Noriu būti labai aiškus“, – sakė jis, o paskui ėmė kalbėti ką kitą.

 

    „Mes intensyviai ruošėmės, kad galėtume konkrečiai įvesti reikiamas sankcijas, jei bus vykdomi kariniai veiksmai prieš Ukrainą.

 

    Ar jis galėtų aiškiai įsipareigoti uždaryti „Nord Stream 2“ invazijos atveju?

 

    „Mes veiksime kartu ir esame vieningi“, – sakė M. Scholzas.

 

    J. Bidenas bandė patikslinti. „Jei Rusija įsiverš, tai reiškia, jei tankai ir kariai vėl kirs Ukrainos sieną, tada „Nord Stream 2“ nebebus“, – sakė Bidenas. „Mes padarysime tam galą“.

 

    Tai buvo dar vienas momentas atsilaikyti prieš spaudimą naujajai socialdemokratų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei, kuri stengėsi pabrėžti savo įsipareigojimą Vakarų vienybei Rusijos agresijos akivaizdoje, tačiau nesutiko dėl ekonominių sankcijų, kurios pakenktų ir Vokietijai, specifikos.

 

    Daugiau, nei pusę savo dujų importo Vokietija priklauso nuo Rusijos. Ateinančiais metais laipsniškai nutraukus branduolinės ir anglies energijos gamybą, ši priklausomybė išliks ir galbūt net didės, bent jau trumpuoju laikotarpiu.

 

    Vokietijoje naujienų žiniasklaida šėlo nuo kanclerio žodinės akrobatikos. Dar prieš dabartinę krizę dujotiekis sukėlė ginčų dėl Ukrainos aplenkimo ir tranzito mokesčių iš Ukrainos atėmimo. „Dujotiekis, kurio vardo sakyti negalima“, – rašo laikraštis Süddeutsche Zeitung.

 

    Vokietijos pareigūnai nesureikšmina dujotiekio paminėjimo svarbą, tačiau tvirtina, kad ponas Scholzas nenori, kad būtų vertinamas, kaip veikiantis dėl Amerikos spaudimo."

 

Ar galima pasiųsti Lietuvos prezidentą ir užsienio reikalų ministrą mokytis į Berlyną, kaip reikia kalbėti diplomatiniuose susitikimuose? Prašau...


Komentarų nėra: