Faktų ir mitų kūrimo mišinys Ukrainos informaciniame kare

 „Ekspertai sako, kad tokios istorijos, kaip Kijevo vaiduoklis ir Gyvatės sala, kurios abi yra melas, yra propaganda ar moralės stiprintuvas, o gal ir abu atvejai iškart.

 

    Praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos operacijos Donbasui apsaugoti, paslaptingą slapyvardį turintis pilotas greitai tapo pirmuoju operacijos herojumi. Kijevo vaiduokliu pavadintas naikintuvo asas, matyt, vienas numušė kelis Rusijos naikintuvus.

 

    Šia istorija sekmadienį pasidalijo oficiali Ukrainos socialinio tinklo „Twitter“ paskyra, įtraukiant jaudinantį montažinį vaizdo įrašą, sukurtą skambant trankiai muzikai, kuriame matyti, kaip naikintuvas skrieja per Ukrainos dangų, kai aplink jį sprogo priešo lėktuvai. Ukrainos saugumo tarnyba, pagrindinė šalies saugumo agentūra, taip pat perdavė šią pasaką savo oficialiame „Telegram“ kanale, turinčiame daugiau, nei 700 000 prenumeratorių.

 

    Pasakojimas apie vieno piloto, sumušusio geresnes Rusijos oro pajėgas, internete sulaukė didelio susidomėjimo dėl oficialių Ukrainos sąskaitų ir daugelio kitų. Vadinamojo Kijevo vaiduoklio vaizdo įrašai „Twitter“ sulaukė daugiau, nei 9,3 mln. peržiūrų, o skrajute buvo minima tūkstančiai „Facebook“ grupių, kurios pasiekė iki 717 mln. „YouTube“ vaizdo įrašai, reklamuojantys Ukrainos kovotoją, surinko 6,5 mln. peržiūrų, o „TikTok“ vaizdo įrašai su grotažyme #ghostofkyiv pasiekė 200 mln.

 

    Žmonės jį vadina Kijevo vaiduokliu. Ir teisingai – šis UAF asas dominuoja mūsų sostinės ir šalies padangėje ir jau tapo košmaru Rusijos lėktuvams. pic.twitter.com/lngfaMN01I

 

    — Ukraina / Україна (@Ukraina) 2022 m. vasario 27 d.

 

    Iškilo tik viena problema: Kijevo vaiduoklis yra mitas.

 

    Nors yra pranešimų apie kai kuriuos Rusijos lėktuvus, kurie buvo sunaikinti, nėra informacijos, siejančios juos su vienu Ukrainos pilotu. Vienas iš pirmųjų vaizdo įrašų, kurie išpopuliarėjo ir kuris buvo įtrauktas į montažą, kuriuo dalijamasi oficiali Ukrainos „Twitter“ paskyra, buvo kompiuterio atvaizdavimas iš kovinio skrydžio treniruoklio, kurį iš pradžių įkėlė „YouTube“ naudotojas, turintis vos 3000 prenumeratorių. O nuotrauka, tariamai patvirtinanti kovotojo egzistavimą, kuria pasidalijo buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, buvo iš Ukrainos gynybos ministerijos 2019 metais paskelbto Twitter įrašo.

 

    Kai faktus tikrinanti svetainė „Snopes“ paskelbė straipsnį, kuriame demaskuojamas vaizdo įrašas, kai kurie socialinės žiniasklaidos vartotojai buvo nepatenkinti.

 

    „Kodėl negalime leisti žmonėms patikėti kai kuriais dalykais? atsakė vienas „Twitter“ vartotojas. „Jei rusai tuo tiki, tai kelia baimę. Jeigu ukrainiečiai tuo tiki, tai suteikia jiems vilties“.

 

    Informaciniame kare dėl operacijos, siekiant apsaugoti Donbasą, kai kurios šalies oficialios ataskaitos skleidė abejotino teisingumo istorijas, skleidė anekdotus ir net kai kurios nepatikrintos informacijos, kuri vėliau buvo pripažinta klaidinga ir mitas.

 

    Ukrainos internetinė propaganda daugiausia orientuota į jos herojus ir kankinius – veikėjus, padedančius dramatizuoti pasakojimus apie ukrainiečių tvirtumą.

 

    Tačiau Ukrainos pareiškimai socialinėje žiniasklaidoje taip pat iškėlė sudėtingų klausimų, kaip  turėtų būti elgiamasi su melagingu ir neįrodytu turiniu.

 

    „Ukraina yra įtraukta į gana klasikinę propagandą“, - sakė Laura Edelson, kompiuterių mokslininkė, tirianti dezinformaciją Niujorko universitete. „Jie pasakoja istorijas, kurios patvirtina jų pasakojimą. Klaidingos informacijos sklinda daug ir daugiau jos patenka dėl bendros aplinkos.

 

    Pasak ekspertų, anekdotai, kuriuose aprašoma Ukrainos drąsa, yra labai svarbūs šalies veiksmams ir yra nusistovėjusios doktrinos dalis, kuri vertina piliečių bei tarptautinių stebėtojų širdis ir protus.

 

    Tai ypač svarbu šio konflikto metu, nes ukrainiečiai stengiasi išlaikyti aukštą kovotojų moralę ir pasaulinę paramą jų reikalui.

 

    „Jei Kijevas neskleistų pranešimų apie savo reikalo teisumą, jo reikalo populiarumą, savo didvyrių narsumą, gyventojų kančias, jis greitai pralaimėtų“, – sakė Peteris W. Singeris, strategas ir „New“ vyresnysis bendradarbis.

 

    Anksčiau kovotojai bandė sabotuoti priešo ryšį ir apriboti propagandos plitimą, netgi nutraukdami fizines ryšio linijas, pavyzdžiui, telegrafo kabelius. Tačiau interneto amžiuje tokių kabelių yra mažiau, todėl ne tik griauna ryšių bokštus ir trikdo interneto prieigos kišenes, bet ir šiuolaikinė strategija apima interneto užtvindymą virusinėmis žinutėmis, kurios užgožia priešingus pasakojimus.

 

    Šis skaitmeninis mūšis vyko stulbinančiu greičiu, pažymėjo ekspertai, naudodamiesi daugybe socialinės žiniasklaidos paskyrų, oficialių svetainių ir spaudos konferencijų, transliuojamų internetu, kad paskleistų Ukrainos žinią.

 

     „Jūs turite turėti tokią žinią, kuri būtų labiausiai paplitusi“, - sakė ponas Singer.

 

    Taip buvo su kitu pranešimu iš Ukrainos, susijusiu su nepaprasta konfrontacija Gyvatės saloje, Juodosios jūros forposte. Pagal Ukrainos laikraščio „Pravda“ išplatintame, o vėliau Ukrainos pareigūnų neva tai patikrintame garso įraše 13 pasieniečių buvo pasiūlytas bauginantis ultimatumas iš besiveržiančio Rusijos karinio dalinio: pasiduok arba susilauk puolimo. Vietoj to ukrainiečiai atsakė keiksmažodžiu ir, neva tai, buvo nužudyti.

 

    Pokalbių garso įrašas pasklido socialiniuose tinkluose, o vasario 24 d. Kijevo „Pravda“ paskelbtas klipas „YouTube“ sulaukė daugiau, nei 3,5 mln. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai paskelbė apie mirtį vaizdo įraše, sakydamas, kad kiekvienam sargybiniam bus suteiktas Ukrainos didvyrio titulas.

 

    Tačiau vos po kelių dienų Ukrainos pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino, kad vyrai vis dar gyvi, pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę.

 

    Socialinė žiniasklaida tapo pagrindiniu informacijos perdavimo kanalu, patikrinta ar ne, ir technologijų įmonėms taip pat suteikiamas vaidmuo informaciniame kare. Pavyzdžiui, netikrą Kijevo vaiduoklio vaizdo įrašą „Twitter“ pažymėjo kaip „ne kontekstą“, tačiau oficialioje Ukrainos „Twitter“ paskyroje paskelbtame montaže tokios žymos nebuvo. Pono Porošenkos, buvusio Ukrainos prezidento, paskelbtoje melagingoje nuotraukoje tos vėliavėlės taip pat nebuvo.

 

    Nors „Twitter“ stebi, ar jo paslaugoje nėra žalingo turinio, įskaitant manipuliuojamus ar klaidingai pažymėtus vaizdo įrašus, ji teigė, kad „Twitter“ žinutės, kuriose tik minimas Kijevo vaiduoklis, nepažeidžia jos taisyklių.

 

    „Kai nustatysime turinį ir paskyras, pažeidžiančius „Twitter“ taisykles, imsimės vykdymo veiksmų“, – sakė bendrovė.

 

    Savo nuožiūra nuspręsdamos, kaip moderuojamas nepatvirtintas ar melagingas turinys, socialinės žiniasklaidos įmonės nusprendė „pasirinkti pusę“, – sakė Alexas Stamosas, Stanfordo interneto observatorijos direktorius ir buvęs „Facebook“ saugumo vadovas.

 

    „Manau, kad tai parodo „faktų tikrinimo“ ribas“, – sakė J. Stamosas. Jis pridūrė, kad technologijų platformos niekada nesukūrė taisyklių, nukreiptų prieš dezinformaciją, o nukreiptos į konkretų elgesį, veikėjus ir turinį.

 

    Tai palieka tik melą už kai kurių karo laikų pasakojimų, tokių kaip akivaizdus pasikėsinimo į poną Zelenskį sąmokslas arba tiesiog mūšyje žuvusių karių skaičius, net jei oficialios ataskaitos ir žiniasklaida dalijasi informacija.

 

    Ukrainos pastangos sustiprinti savo žinutes taip pat palieka mažai vietos Rusijai dominuoti pokalbyje, sakė Naujosios Amerikos strategas P. Singer.

 

    „Socialinės žiniasklaidos amžiuje informacinio karo raktas yra pripažinti, kad auditorija yra ir jo taikinys, ir jo dalyvis“, – sakė jis. Jis pridūrė, kad socialinės žiniasklaidos vartotojai „tikimasi, kad dalijasi tomis žinutėmis, todėl jie taip pat tampa savotiškais kovotojais“.

Lietuvos valdžia, įskaitant svarbiausią jos feisbukininką Gabrielių Landsbergį garsino visus Kijevo valdžios melus lietuviškai. Kaip taisyklė, melagiai yra ir vagys. Saugokitės.