Sankcijos Rusijai: Kinijoje Putinas ir toliau gaus pinigų

„Rusija ne tik saugo 15 procentų savo atsargų Kinijoje. Putinas ten gali pasiekti dar milijardus, kad susilpnintų Vakarų sankcijas.

 

Sankcijų Rusijai efektyvumas ir Vladimiro Putino, kaip valstybės vadovo, politinis išlikimas vis labiau priklauso nuo klausimo, kaip Kinija pozicionuoja save Maskvos atžvilgiu po Rusijos operacijos prieš Ukrainą. Pasak ekspertų, Rusija ir toliau galės finansuoti save Kinijoje, nepaisant Vakarų pastangų atkirsti šalį nuo tarptautinės finansų sistemos. Priklausomai nuo apskaičiavimo, Rusijos centrinis bankas Kinijos centriniame banke Pekine turi investicijų, kurių ekvivalentas yra 77–90 mlrd. dolerių, daugiausia juaniais. Tai prilygsta 13–15 procentų visų Rusijos atsargų, priklausomai nuo apskaičiavimo, todėl tai yra didžiausia Rusijos užsienio valiutos atsarga bet kurioje kitoje šalyje.

 

Sekmadienį po pranešimo, kad blokuos Rusijos centrinio banko tarptautines atsargas, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pripažino, kad pastaraisiais metais Maskva vis dažniau jas perkelia į šalis, kuriose Vakarai negali jų įšaldyti, pavyzdžiui, į Kiniją. „Nemanau, kad jokios sankcijos ar priemonės gali sutrukdyti Rusijai atsiimti savo atsargas iš Kinijos liaudies banko (PBoC)“, – F.A.Z. sakė Alicia Garcia-Herrero, Honkongo investicijų banko „Natixis“ vyriausioji Azijos ekonomistė.

 

Be Kinijoje laikomų 90 milijardų dolerių vertės rezervų, Kinijos centrinis bankas ir Rusijos bankas po Krymo susigrąžinimo 2014 metais susitarė dėl abipusio valiutos keitimo (swap linijos) sutarties, kurios vertė apie 25 milijardus dolerių. Tai tam tikra paskola, kurią Kinijos įmonės gali panaudoti apmokėti už Rusijos energijos importą, pavyzdžiui, gamtines dujas. Taip norima sumažinti abiejų šalių priklausomybę nuo dolerio ir tarptautinės finansų sistemos, kurioje dominuoja Amerika.

 

Gali būti taikomos antrinės sankcijos

 

Kinijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra „ne sąjungininkė, o strateginė partnerė“. Tačiau kartu ji pakartojo, kad Pekinas nepalaikys sankcijų Maskvai. „Kinija ir Rusija tęs savo įprastus prekybos santykius abipusės pagarbos, lygybės ir abipusės naudos dvasia“, – sakė Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovas.

 

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, JAV įvedus sankcijas valstybiniai Kinijos komerciniai bankai nustojo skolinti rusiškų žaliavų importui. Tačiau Pekino komerciniai bankai, tokie kaip Industrial & Commercial Bank of China (ICBC) ir Bank of China (BoC), ir anksčiau stabdė verslą su kitomis šalimis, kad nepažeistų Amerikos sankcijų ir nerizikuotų būti atskirti nuo bankinio mokėjimų tinklo SWIFT.

 

Paklaustas, ar tokios Kinijos kompanijos kaip „Huawei“ ir „Xiaomi“ ir toliau tieks aukštąsias technologijas Rusijai, Pekinas pirmadienį atsakė, kad nepritaria sankcijoms. 

 

Jei Vakarai nori neleisti Liaudies Respublikai pateikti gelbėjimo paketo Rusijai, Amerika turi paskelbti antrines sankcijas Kinijai, sakė ekonomistas Garcia-Herrero. Šiais „antriniais veiksmais“, būdingais Amerikos teisei, baudžiama ne JAV įmones ar šalis už verslą, kuriam taikomos pirminės sankcijos – šiuo atveju Rusija.