„Rusija „perbraižė pasaulio ekonomikos perspektyvos kontūrus“, – sakė iždo sekretorė Janet Yellen balandžio 13 d. kalboje. Ji rėmėsi 1944 m. Bretton Woods susitikimo precedentu, kuriame buvo sukurta dabartinė ekonominė sistema po Antrojo pasaulinio karo.
Bideno administracija linkusi per daug tikėti daugiašaliais pasaulinių problemų sprendimais, tačiau ponia Yellen pasiūlė vieną aiškią ir veržlią idėją, kurią pareigūnai turėtų rimtai apsvarstyti: naują prekybos architektūrą „sąlygomis, kurios labiau tinka Amerikos darbuotojams“. Atkreipdama dėmesį ypač į Kiniją dėl jos paramos Rusijai, ji tvirtino, kad naująją sistemą turėtų organizuoti „šalys, apie kurias žinome, kad galime pasikliauti“.
Atsižvelgiant į tai, kad Kinija nesilaiko prekybos taisyklių, dėl kurių ji sutiko, kai ji 2001 m. įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, kartu su Kinijos parama Rusijai ir Xi Jinpingo ryžtu sukurti ekonominę nepriklausomybę ir pasaulinį dominavimą, prekybos reforma turėtų padėti sukurti naują sistemą, kuri neapima Kinijos.
Kaip turėtų atrodyti ši nauja architektūra ir ar PPO gali padėti formuoti naują tvarką?
Liūdna realybė yra tokia, kad PPO tebėra paralyžiuota dėl ilgalaikių skirtumų. Ketverius metus JAV, Europos Sąjunga ir Japonija bandė sukurti geresnes subsidijavimo taisykles, siekdamos drausminti Kinijos praktiką, tačiau Pekinas ir kitos, valstybės dominuojamos, ekonomikos gali lengvai užblokuoti bet kokį esminį patobulinimą, nes dideliems pokyčiams daugumoje sričių reikia visiško sutarimo.
Be to, pandemija sustiprino tokių šalių, kaip Indija ir Pietų Afrika reikalavimus susilpninti intelektinės nuosavybės apsaugą, kurią, atrodo, palaiko Bideno administracija. Indija geriausiu atveju yra selektyvi PPO taisyklių šalininkė, daugiausia toleruojanti tas, kurios leidžia jai ekonominę autonomiją ir protekcionistinius tarifų lygius.
Rusija sustiprino Šiaurės ir Pietų skirtumus tarpvyriausybinėse organizacijose. Brazilija, Indija, Indonezija, Meksika, Vietnamas ir daugelis Afrikos valstybių susilaikė nuo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos balsavimo, kuriuo siekiama sustabdyti Rusiją nuo Žmogaus teisių tarybos narystės, baiminantis, kad Rusija ir Kinija jas nubaus, paramos Vakarams atveju.
Kaip teigia ponia Yellen, geriausias kelias į priekį, kuriant naują prekybos architektūrą prasideda „daugiašaliais prekybos susitarimais“ tarp Amerikos sąjungininkų. Pirmasis žingsnis būtų JAV vėl prisijungti prie to, kas prasidėjo kaip Trans-Pacific partnerystė. Tą susitarimą suformavo Obamos administracija ir jame yra geros subsidijų ir skaitmeninės prekybos taisyklės, o pastarąją sritį konkrečiai paminėjo ponia Yellen. Dvipartinė opozicija 2016 m. prezidento rinkimuose pasmerkė JAV narystę TPP. Tarp 11 tolesnio susitarimo narių yra JAV sąjungininkės Japonija, Australija, Kanada ir kylančios ekonomikos galios Pietryčių Azijoje, tokios kaip Vietnamas ir Malaizija, kurioms gresia Kinijos vadovaujama ekonominė tvarka. Prisidedant kai kurioms taisyklėms uždrausti importuoti gaminius, pagamintus iš daugiausia iš Kinijos tiekiamų dalių, JAV turėtų vėl prisijungti prie šios partnerystės ir padėti įdarbinti kitas šalis, ypač Indoneziją ir technologijų jėgaines Pietų Korėją ir Taivaną.
Kitas ankstyvas pertvarkytos prekybos sistemos tikslas turėtų būti laisvosios prekybos susitarimas su JK. Platesnis variantas galėtų būti toks susitarimas tarp „penkių akių“ grupės – JAV, JK, Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos. ar net stengtis įtraukti šiuos tradicinius sąjungininkus į JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą. Tokia iniciatyva sukurtų zoną tam, ką M. Yellen vadina „draugų susirašinėjimu“.
Kadangi JAV bando sukurti atsparesnes tiekimo grandines, Kanados ir Australijos mineraliniai ištekliai ir specializuotos JK technologijos gali būti labai svarbūs faktoriai.
Šie ištekliai leistų JAV nepasikliauti vien subsidijuojama retųjų žemių metalų, ekologiškų technologijų ar puslaidininkių gamyba JAV viduje.
Siekiamas JAV tikslas turėtų būti laisvosios prekybos susitarimas su ES. Tačiau kol ES nenuspręs, kad jai reikia tvirtai rinktis tarp JAV ir Kinijos ir permąstyti savo siekius tapti nepriklausoma technologijų ir reguliavimo supervalstybe, bet koks toks transatlantinis susitarimas negali būti svarstomas.
Pasaulio ekonomikos lyderiai, šią savaitę susirinkę į Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metinius susitikimus Vašingtone, turėtų sutelkti dėmesį į galimybę, kurią suteikia platus Rusijos ir Kinijos antentės pasmerkimas, ir pradėti svarstyti pakeistą prekybos tvarką. Kai kurios kitos M. Yellen idėjos, ypač TVF ir Pasaulio banko finansavimo didinimas ir valdymo modernizavimas, gali padidinti Kinijos įtaką. Valdymo reforma reiškia – ir Kinija to reikalaus – užtikrinti, kad Kinijos balsavimo teisės atitiktų jos dalį pasaulio ekonomikoje. Kinijos įtakos Pasaulio sveikatos organizacijoje patirtis turėtų tam prieštarauti. Amerikos ir jos demokratinių sąjungininkų interesus geriau atitiktų nauja ekonominė tvarka be Kinijos dalyvavimo.
---
P. Duesterbergas yra Hadsono instituto vyresnysis bendradarbis. 1989–1993 m. dirbo komercijos sekretoriaus padėjėju." [1]
Ir pagal šį pasiūlymą, be ES dalyvavimo. Ar tokiu atveju užteks rinkos dydžio, kad atsverti Kinijos suvienijamos pasaulio dalies ekonomikos svorį? Kaip Indonezija, Vietnamas ir Malaizija padės mums išsaugoti Vakaruose įgūdžius, kurie reikalingi, kad suderinti aukštąsias technologijas su masine gamyba, kas geriausiai gaunasi visa tai turint vienoje šalyje, kaip parodė Kinijos metodo pasisekimai? Kaip Indonezija, Vietnamas ir Malaizija padės mums išsaugoti Vakaruose gerai apmokamas darbo vietas?
1. What Janet Yellen Gets Right About the World Economic Order
Duesterberg, Thomas J.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 21 Apr 2022: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą