„Ukraina pasikliauja oro gynybos sistemų kupolu, kad atremtų Rusijos grėsmę iš dangaus, kuri sustiprėjo Maskvai naudojant bepiločius orlaivius, kuriuos, kaip teigia Ukrainos ir Vakarų vyriausybės, tiekė Iranas.
Kijevas paprašė daugiau JAV ir kitų Vakarų rėmėjų pagalbos oro gynybos srityje. Aukščiausias JAV karininkas generolas Markas Milley ir kiti sąjungininkų pareigūnai pažadėjo padėti Ukrainai įsigyti papildomų sistemų ir sujungti jas į integruotą tinklą. Tačiau ši pagalba teikiama lėtai, todėl Ukraina yra pažeidžiama nuolatinių dronų, sparnuotųjų raketų ir balistinių raketų atakų.
Viena to priežasčių yra ta, kad pasibaigus Šaltajam karui JAV ir jos sąjungininkų karinės pajėgos neskyrė oro gynybos prioritetu. Tuo metu jie matė pagrindinę grėsmę, kylančią iš sukilėlių ir regioninių jėgų, ir buvo įsitikinę, kad jų pačių oro pajėgos gali valdyti dangų.
Tokie priešai kaip Iranas bandė tai išnaudoti kurdami sparnuotąsias ir balistines raketas, taip pat bepiločius orlaivius, kurie yra pigūs ir gana lengvai naudojami.
„Kartą per mažas oro gynybos finansavimas iš tikrųjų yra pagrindinė daugelio Vakarų sąjungininkų problema“, – sakė Pietų Danijos universiteto karo studijų docentas ir dronų ekspertas Jamesas Rogersas, neseniai informavęs Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą apie bepiločių orlaivių keliamą grėsmę.
Po to, kai Ukrainai šį mėnesį smogė bepiločiai orlaiviai ir raketos, JAV jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininkas generolas Milley pareiškė, kad JAV ir jos partneriai padės Ukrainai sukurti integruotą oro gynybą, kuri apimtų prioritetinius taikinius. Nuo tada tokios sistemos kūrimo grafikas nebuvo nustatytas.
„Tai, ko Ukraina prašo ir, mūsų nuomone, gali būti suteikta, yra integruotos oro ir raketinės gynybos sistemos“, – sakė jis.
Ukraina panaudojo savo sovietinės senovinės oro gynybos sistemą kartu su nešiojamomis Vakarų tiekiamomis raketomis, tokiomis, kaip „Stingers“, kad sutrukdytų Rusijos atakoms iš pilotuojamų orlaivių ir sraigtasparnių virš miestų. Jai taip pat iškilo rimta grėsmė dėl Rusijos sparnuotųjų ir balistinių raketų, paleistų iš sausumos, jūros ir oro.
Gegužę generolas Danielis Karbleris, JAV armijos Kosmoso ir priešraketinės gynybos vadovybės vadas, sakė, kad konflikte jis „buvo didžiausio puolamųjų raketų sistemų panaudojimo Europoje liudininkas nuo Antrojo pasaulinio karo“.
Nuo to laiko problema sustiprėjo dėl bepiločių orlaivių Shahed-136 ir Shahed-131, kurie, anot Ukrainos žvalgybos, buvo įsigyti iš Irano. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad Irano darbuotojai Kryme padėjo apmokyti Rusijos dronų pilotus ir teikti techninę pagalbą. Rusija ir Iranas neigia, kad Iranas tiekė dronus.
Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad Rusija užsakė 2 400 visų rūšių Irano bepiločių orlaivių ir atgabeno antrąją 300 partiją. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Kijevas dabar ruošiasi Teheranui tiekti Maskvai „žemė-žemė“ raketas, o tai reiškia, kad Rusija siekia gauti sau daugiau tikslios ir toli siekiančios naujos ugnies galios, nes jos pačios atsargos mažėja.
Iš pradžių bepilotės skraidyklės Shahed-136 buvo dislokuotos smogti Ukrainos šarvuočiams mūšio lauke, tačiau vėliau buvo panaudotos atakuoti Ukrainos elektros tinklus ir kitą pažeidžiamą civilinę infrastruktūrą po Zelenskio bandymo susprogdinti Rusijos Krymo tiltą.
Net ir turėdama dabartinę oro gynybos sistemų maišalynę, Ukraina teigia, kad ji didina savo sėkmės rodiklį naikinant dronus." [1]
Čia naudojami nebrangūs dronai, todėl skrenda dronų spiečiai, kas žymiai apsunkina bet kokią gynybą. Be abejo, tų dronų gamintojai mokosi iš šios patirties, kad dronai būtų dar pavojingesni.
1. World News: Kyiv's Air Defenses Face Drone Threat
Kalin, Stephen; Gordon, Michael R.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Oct 2022: A.6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą