Ko nori rusai: išnaudodami Vakarų nesantaiką, rusai sako, kad Rusija kovoja su „keistu“ Vakarų elitu

 „Prieš JAV rinkimus Rusijos lyderis V. V. Putinas skambėjo, kaip kai kurie dešinieji vakariečiai, sakydamas, kad jis kovoja ne su tais Vakarais, kurie laikosi „tradicinių vertybių“.

 

    Prezidentas Vladimiras V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos mūšis vyksta su „Vakarų elitu“, o ne su pačiais Vakarais.

 

    V. Putinas, kalbėdamas metinėje užsienio politikos konferencijoje už Maskvos ribų, atrodė, kad ketino pasinaudoti JAV ir jų sąjungininkų politiniais nesutarimais, kurie tik stiprėjo nuo tada, kai Vakarai Ukrainai pradėjo teikti karinę pagalbą.

 

    Daugelis Rusijos lyderio temų buvo žinomos, tačiau jos sulaukė ypatingo atgarsio, atsižvelgiant į artėjančius vidurio kadencijos rinkimus Jungtinėse Valstijose ir didėjantį nepasitenkinimą Europoje dėl karo išlaidų.

 

    „Yra mažiausiai du Vakarai“, – sakė V. Putinas.

 

    Viena, anot jo, yra „tradicinių, daugiausia krikščioniškų vertybių“ Vakarai, kuriems rusai jaučia giminystę.

 

    Tačiau, anot jo, „yra kiti Vakarai – agresyvūs, kosmopolitiški, neokolonijiški, veikiantys, kaip neoliberalaus elito ginklas“ ir bandantys primesti savo „gana keistas“ vertybes visiems kitiems. Savo pastabas jis papildė nuorodomis į „dešimtis lyčių“ ir „gėjų paradus“.

 

    V. Putinas, kaip dažnai daro, vaizdavo Rusiją, kaip jaučiančią grėsmę dėl galimos NATO – ir jos liberalių demokratijų vertybių – plėtros į tokias šalis, kaip Ukraina, kurios kadaise buvo Sovietų Sąjungos dalis.

 

    Jis neigė, kad Maskva ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą kare Ukrainoje. "Mums nereikia to daryti", - sakė jis. „Mums nėra jokios prasmės, nei politinės, nei karinės“.

 

    Tačiau tai yra pats V. Putinas, kuris iškėlė tokią perspektyvą, kaip ir kiti aukšti Rusijos pareigūnai.

 

     „Tai yra triukas – tai neturėtų priversti nieką atsipalaiduoti“, – sakė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja, pažymėdama, kad V. Putinas kaltino Vakarus ir jų paramą nepriklausomai Ukrainai. „Jo tikslas yra parodyti, kad eskalacija yra Vakarų politikos rezultatas.

 

    Savo beveik keturias valandas trukusioje kalboje ir klausimų ir atsakymų sesijoje Rusijos lyderis neužsiminė apie JAV vidurio kadencijos rinkimus, vyksiančius lapkričio 8 d. Tačiau jo barniai prieš „elitą“ priminė, kad jis vis dar tikisi užmegzti sąjungas su Rusijos šalininkai Vakaruose.

 

    Jungtinių Valstijų respublikonų lyderiai pareiškė, kad jei atgaus Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę, prezidentas Bidenas nebegali tikėtis „tuščios čekio“, kai kalbama apie karinės pagalbos siuntimą Ukrainai, nepaisant tvirtos visuomenės paramos šiai pagalbai. Atrodė, kad net kai kurie demokratai, susidūrę su neramiais rinkėjais, atsiriboja nuo paramos Zelenskio pastangoms.

 

    O pono Putino puolimas prieš „elitą“ taip pat gali būti sėkmingas Jungtinėse Valstijose, kur daugelis respublikonų kandidatų telkė rinkėjus, smerkdami lyderius, kurie, jų teigimu, neturi ryšio su rinkėjais, ir lyderių liberalų požiūrį į skaldančias socialines problemas.

 

    „Jungtinėse Valstijose, – sakė jis, – yra labai stipri visuomenės dalis, kuri palaiko tradicines vertybes, ir jie yra su mumis. Mes apie tai žinome“.

 

    Klausimų ir atsakymų sesijoje renginį moderuojantis užsienio politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas spaudė V. Putiną dėl nesėkmių ir teigė, kad plačiai paplitusi nuomonė, kad Rusija „neįvertino priešo“.

 

    „Sąžiningai, visuomenė nesupranta – koks planas? – paklausė ponas Lukjanovas.

 

    V. Putinas atmetė numanomą kritiką, teigdamas, kad įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas parodė, kad jis buvo teisus, pradėdamas karinę operaciją. Pasak jo, kuo ilgiau Rusija laukė, „tuo mums būtų buvę blogiau, tuo sunkiau ir pavojingiau“.

 

    V. Putinas taip pat pakartojo Rusijos teiginius, kad Ukraina ruošiasi susprogdinti „nešvarią bombą“, kad išplatintų radioaktyviąsias medžiagas savo teritorijoje, o paskui kaltintų Maskvą. Ukraina ir Vakarai teigia, kad teiginiai, kuriems Rusija nepateikė jokių įrodymų, yra nepagrįsta dezinformacija, kurią Kremlius gali panaudoti, kaip pretekstą panaudoti branduolinį ginklą ar nešvarią bombą.

 

    Politikos analitikė M. Stanovaya sakė, kad V. Putinas, atrodo, bando panaudoti pasaulines antiestablišmentines nuotaikas.

 

    „Dabar jaučiama, kad jis kuria antivakarietišką koaliciją pasauliniu mastu“, – sakė ji. „Jis nemano, kad buvo įstumtas į kampą. Jis mano, kad yra naujo pasaulio gimimo liudininkas.

 

    Pats V. Putinas sakė esąs įsitikinęs, kad galiausiai Vakarai bus priversti įtraukti Rusiją ir kitas pasaulio galias į derybas dėl ateities pasaulio tvarkos.

 

    „Visada tikėjau ir tikiu sveiko proto galia“, – sakė V. Putinas. „Todėl esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau naujieji daugiapolės pasaulio tvarkos centrai ir Vakarai turės pradėti lygiaverčių pokalbį.

 

    Kai Vakarų lyderiai bandė nubausti Maskvą triuškinamomis sankcijomis, Rusijos lyderiai siekė užmegzti naujus ryšius su kitomis tautomis ir sustiprinti esamus. Ketvirtadienį vienos iš tų valstybių, Kinijos, kuri tampa vis svarbesnė sąjungininkė, vyriausybė visiškai pritarė V. Putino vadovybei.

 

    Kalbėdamasis telefonu su savo kolega iš Rusijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sakė, kad bet koks bandymas blokuoti pažangą tarp dviejų šalių niekada nebus sėkmingas, sakoma Kinijos ministerijos pranešime.

 

    Ukrainoje ketvirtadienį Rusijos pajėgos tęsė bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš infrastruktūrą, todėl šimtai tūkstančių ukrainiečių liko be elektros. O Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad didina karių skaičių prie šiaurinės sienos su Baltarusija, kur, jos teigimu, buvo neįprasti kariuomenės judėjimai.

 

    Brg. generolas Oleksijus Hromovas sakė, kad Kijevas neturi naujų įrodymų, rodančių, kad Baltarusijos ar Rusijos pajėgos rengia smogiamąsias pajėgas, tačiau pastarosiomis dienomis susirūpinimas sustiprėjo po to, kai Kremlius į Baltarusiją išsiuntė tūkstančius karių.

 

    Maskva naudojosi savo artimiausia karine ir politine sąjungininke Baltarusija, o Rusijos karių judėjimą ten atidžiai stebi Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės.

 

    Ukrainos pareigūnams didesnį susirūpinimą kelia tai, kad Baltarusija toliau naudojama, kaip atakų iš oro paleidimo aikštelė.

 

    Rusija dislokavo savo karius į Baltarusijos aerodromus, o šią savaitę panaudojo Baltarusijos teritoriją 10 Irane pagamintų bepiločių orlaivių paleidimams, sakė generolas Hromovas."