"2021 metų duomenimis, Lietuvos
gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių visoje Europos Sąjungoje, numatomas mirtingumas nuo
vėžio viršija Europos Sąjungos vidurkį, pagal mirčių nuo išeminės ligos ir
savižudybių skaičių Europoje pirmaujame, o vidutiniškai 17 savo gyvenimo metų
lietuviai praleidžia sirgdami lėtinėmis ligomis ar turėdami negalią.
Europos Komisijos apžvalgoje, kuri
buvo parengta 2021 metais, pastebima, kad tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje
2020 m. buvo trečia trumpiausia ES ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį. Nors
2010–2019 m. tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėjo sparčiausiai ES, šiai
tendencijai labai sutrukdė COVID–19 poveikis – 2020 m. buvo užregistruota 17
proc. daugiau mirčių negu 2019 m. Kad jų sveikata yra gera, nurodė mažiau negu
pusė gyventojų ir tik ketvirtadalis mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose
gyvenančių asmenų – tai yra mažiausios dalys visoje ES.
2000–2019 m. numatoma viso gyvenimo
trukmė Lietuvoje pailgėjo daugiau kaip ketveriais metais – nuo 72,1 metų iki
76,5 metų. Vis dėlto 2020 m. tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 17
mėnesių iki 75,1 metų.
Tai – daug didesnis sutrumpėjimas negu daugumoje kitų ES
šalių, atspindintis didelį mirčių perviršį, kurį tiesiogiai ir netiesiogiai
nulėmė COVID–19 pandemija.
Lietuvoje moterys vidutiniškai
gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai: atitinkamai 80 metų ir 70,1 metų. Šis
vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra didžiausias ES ir jį
daugiausia lemia labai didelis mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir dėl
išorinių priežasčių, kurios labiau paplitusios tarp Lietuvos vyrų. Vienas iš
pagrindinių šios nevienodos vyrams ir moterims tenkančios ligos naštos veiksnių
yra tarp vyrų labiau paplitęs žalingas alkoholio vartojimas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą