„Protestų banga, kurią sukėlė staigiai išaugusios pragyvenimo išlaidos ir gresianti recesija, apėmusi visą Europą, išbandydama vyriausybių, kurios iki šiol išlaikė vienybę brangiame ekonominiame kare su Rusija, ryžtą.
Visuomenės reakcija į aukštas elektros ir šildymo kainas, kai temperatūra pradeda kristi, taip pat kursto įtampą tarp Europos sostinių dėl turtingesnių šalių didesnių pagalbos paketų, kurie, anot neturtingesnių kaimynų, iškreipia rinką ir sustiprina krizę.
Ketvirtadienį tūkstančiai žmonių visoje Prancūzijoje išėjo į gatves reikalauti didesnių atlyginimų. Streikuojantys mokytojai, geležinkelių ir sveikatos apsaugos darbuotojai dešimtyse miestų, įskaitant Paryžių, surengė eitynes, kurios drebino eismą ir trikdė viešąjį transportą.
Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje pastarosiomis savaitėmis žygiavo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaudami padidinti atlyginimus, kad būtų kompensuota infliacija, didesnės valstybės paramos, vyriausybės įsikišimo į energijos rinką ir kai kuriais atvejais sankcijų Rusijai nutraukimo.
Nepaisant priemonių, skirtų namų ūkiams ir verslui remti, iš viso siekiančių 264 milijardus eurų (266 milijardus dolerių), Briuselyje įsikūrusio ekspertų centro Bruegel – bene didžiausio tokio paketo Europoje – duomenimis, Vokietijoje nuo vasaros pabaigos kas savaitę vyksta protesto mitingai, daugelis iš jų susitelkė buvusiuose šalies komunistiniuose rytuose.
Visoje Europoje gyventojų parama Ukrainai tebėra didelė, o protestai Prancūzijoje nebuvo nukreipti prieš Paryžiaus Ukrainos politiką. Tačiau demonstrantai Rytų Vokietijoje buvo labiau politiški, reikalaudami nutraukti Vakarų sankcijas Rusijai, perspėdami Europą apie politinę riziką, su kuria ji gali susidurti, jei sankcijos Maskvai užsitęs.
Neramumai Vokietijos rytuose iš dalies atspindi senas regionines nuoskaudas ir vietos politinę kultūrą, kuri ilgą laiką puoselėjo ryšius su Rusija. Remiantis naujausiomis apklausomis, solidi dauguma vokiečių rinkėjų vis dar tvirtai palaiko Kijevą ir kanclerio Olafo Scholzo vyriausybės politiką Rusijos atžvilgiu.
Centrinės politinės partijos, sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos dažniausiai išvengė protestų prieš sankcijas rytuose. Tačiau „Alternatyvai Vokietijai“ arba AfD, kraštutinių dešiniųjų, prorusiškai opozicijos partijai ir kai kurių demonstracijų organizatorei, tokios nuotaikos pravertė. Remiantis „Politico“ apklausų visuma, jos reitingai pakilo iki 15% nuo 10% sankcijų įvedimo metu, o tai yra aukščiausias rodiklis per beveik trejus metus.
Vokiečių protestai yra plačiai paplitę, bet palyginti nedideli. Vis dėlto kai kurios nuosaikios partijos ir sąjungų lyderiai pradėjo organizuoti mitingus likusioje šalies dalyje, reikalaudami didesnės valstybės pagalbos žmonėms, o tai rodo, kad ekonominis nepasitenkinimas – jei ne opozicija paramai Ukrainai – plinta, nepaisant vyriausybės pagalbos priemonių.
„Tai tik tyla prieš audrą – nepasitenkinimas didžiulis, o žmonės neturi jokio jausmo, kad vyriausybė turi patikimą strategiją, kaip įveikti krizę“, – sakė Manfredas Gullneris, „Forsa“, apklausų vykdytojo, vadovas.
Devyni procentai vokiečių teigia, kad M. Scholzas turi nuoseklią strategiją, kaip įveikti energijos krizę, sakė G. Gullneris, tuo metu, kai trys ketvirtadaliai visų namų ūkių bando sumažinti energijos suvartojimą. AfD dabar pritraukia rinkėjus iš nusistovėjusių partijų, taip pat tradicinius nebalsuojančius, sakė jis.
„Skirtingos kraštutinių dešiniųjų grupės bando verbuoti žmones mitinguose, ir tai man kelia nerimą“, – sakė Rytų Vokietijos žemės Tiuringijos vidaus reikalų ministras Georgas Maieris.
Nors vyriausybės subsidijos sušvelnins kylančių energijos kainų poveikį namų ūkiams ir mažoms įmonėms, daugelis gamintojų sustabdė gamybą dėl didėjančių sąnaudų.
Dauguma prancūzų remia sankcijas Rusijai ir ginklų tiekimą Ukrainai, rodo apklausos. Tačiau Europos lyderiai baiminasi, kad ekonominė įtampa gali pakenkti visuomenės paramai šiai politikai arba ją remiančioms vyriausybėms.
Viešojo sektoriaus darbuotojai, kovojantys su infliacija, gali nesuprasti, kodėl vyriausybė negali sau leisti pakelti atlyginimų, kai gali nusiųsti į Ukrainą šimtus milijonų eurų karinės technikos, sakė vienas Prancūzijos pareigūnas." [1]
1. World News: Soaring Prices Spark Protests in Europe
Pancevski, Bojan; Bisserbe, Noemie.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Oct 2022: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą