Berlynas-Paryžius prieš Vašingtoną

   „Vokietija gina daugiapolį pasaulį ir jo galią taip, kad tai gali kelti susirūpinimą Lenkijoje. 

  Griuvus Berlyno sienai, pagrindinė Vokietijos strategijos kryptis buvo sukurti stiprų Europos polių, paremtą suvienyta Vokietija. Strategija buvo grindžiama Europos integracijos plėtra, taip pat Berlyno pavertimu Vidurio Europos, Balkanų šalių ir Šiaurės Europos šalių bei Nyderlandų geoekonominiu gravitacijos centru.

   Vokietijos galia Europoje ir Europos Sąjungos svarba pasaulyje turėjo būti grindžiama rusiškomis žaliavomis ir patekimu į rinkas bei pigiais mūsų regiono darbuotojais. Kiti smagračiai turėjo būti ekonominiai mainai su Kinija ir eksportas į JAV.

     Vokietijos komercinė galia, laikui bėgant, sukūrė savo geopolitinį potencialą. Jis buvo pagrįstas Vokietijos patikimumu tarp sąjungininkų, ypač ES ir JAV.

     Karinės operacijos bėdos

     Blogiausias Berlyno scenarijus būtų grįžimas prie bipolinės sistemos, t.y., šiandieninėje realybėje prie dviejų konkuruojančių blokų: Amerikos ir Kinijos. Tai reikštų sumažinti Vokietijos pozicijas tarptautinėje arenoje. Todėl viena po kitos einančios Vokietijos vyriausybės palaikė strateginės autonomijos ES idėją, kuria pirmiausia buvo siekiama sukurti nepriklausomybę nuo Vašingtono. Tuo pačiu metu buvo pasirūpinta kuo geresniais santykiais su Kinija, visų pirma ekonominiu lygmeniu. Dar glaudesnis bendradarbiavimas klestėjo su Rusijos Federacija.

     Operacija Ukrainoje iš esmės sužlugdė šią strategiją. Visų pirma, tai apsunkino bendradarbiavimą su Maskva. Tai smarkiai paveikė Vokietijos ir kitų valstybių narių ekonomiką. Tai sukėlė energetinę krizę ir infliaciją, o atsiribojimas nuo pigių žaliavų pablogino Vokietijos eksporto konkurencingumą. Vokietijos vadovybės klaidos ir neveikimas operacijos akivaizdoje lėmė Vidurio ir Rytų Europos šalių pasitikėjimo praradimą. Paaiškėjo, kad Vokietija nepajėgi garantuoti savo kaimynų saugumo šiame regione. Be to, dėl stiprėjančios ekonomikos krizės Vokietijai gali būti sunkiau finansuoti ES veiklą dabartiniu lygiu. Tuo labiau, kad netrukus gali kilti ir kitų problemų, pavyzdžiui, euro zonoje.

     Didėja ir Vokietijos priklausomybė nuo pagrindinių eksporto rinkų (JAV ir Kinijos) bei nuo klimato transformacijai reikalingų žaliavų importo (daugiausia Kinijos).

     Eksploatacija sumažina tikimybę įgyvendinti daugiapolę tvarką. Rusijai bus sunku atstatyti savo įtakos sferą, juolab, kad didėja jos geoekonominė priklausomybė nuo Kinijos. Panašūs reiškiniai palietė Vokietiją. Kita vertus, auga kitų dviejų centrų – Vašingtono ir Pekino – svarba. Todėl pasaulis yra šiek tiek arčiau grįžimo prie dvipolio tvarkos.

     Štai kodėl Vokietijos elitas yra susirūpinęs dėl šios operacijos padarinių. Lapkritį vykęs Olafo Scholzo vizitas Pekine parodė norą palaikyti ekonominius santykius su Kinija, net jei tai kėlė susirūpinimą dėl galimybės Europai vėl tapti priklausoma nuo išorinio varžovo. 

Kancleris taip pat ne kartą pasisakė prieš būti įtrauktam į Kinijos ir Amerikos konkurenciją.

     Tačiau jis tikrai nenori, kad būtų du konkuruojantys blokai, kuriuose Vokietija ir ES tik papildytų JAV galią.

     Kerštas vietoj bendradarbiavimo

     Vakarų Europoje pasipylė kaltinimai, kad amerikiečiai iš Ukrainos operacijos gavo trejopą naudą, o kartu tai padarė Sąjungos sąskaita. Pirma, jie padidina ginklų eksportą, ypač į vadinamąjį rytinį NATO flangą. Tačiau sunku nepastebėti, kad tai yra ir kai kurių ES šalių, kurios bando didinti savo saugumą, sprendimų rezultatas.

     2022-ieji buvo pažymėti operacija Ukrainoje, kitaip nebus ir 2023-aisiais. O tai reiškia, kad senojo pasaulio atmintis pagaliau tampa praeitimi. Koks bus naujasis – dar niekas nežino.

     Antra, amerikiečiai kaltinami praturtėję, eksportuodami dujas į Europą. Nepastebėta, kad JAV administracija skatino žaliavų tiekėjus nukreipti eksportą iš Azijos rinkų į ES. Be to, dujų trūkumas Senajame žemyne, daugiausia, yra pačių europiečių ankstesnių klaidų rezultatas.

     Trečia, Vakarų Europos elitas negali atleisti JAV valdžios institucijoms, nusprendusių sekti Kinijos pėdomis ir remti stambaus masto pramonės atstatymą. Tuo pat metu jie naudojasi klimato revoliucija, kurią Europa propaguoja ilgus metus, be to, daro spaudimą amerikiečiams tęsti savo įsipareigojimų vykdymą. Todėl Vašingtono subsidijų tikslas (viršija 200 milijardų dolerių) yra gaminti dalis ir įrenginius, naudojant ekologiškas technologijas JAV, ypač elektromobilius.

     ES diskusija dėl Vokietijos fondo (200 mlrd. eurų), skirto šalies ekonomikai gelbėti nuo energetinės krizės, taip pat dėl panašaus finansinio masto viešosios Prancūzijos valdžios pagalbos, iš karto užgeso. Paryžius ir Berlynas nepaiso ES prekybos pertekliaus JAV atžvilgiu, kuris 2021 m. sieks 218 milijardų dolerių. Vien JAV automobilių prekybos su ES deficitas siekė 22 milijardus dolerių.

     Panašu, kad Vakarų Europa nuvertina Amerikos pastangas apginti Ukrainą ir jos sąjungininkus ES

     Amerikiečiai nusivylę Vakarų Europos elgesiu – tiek dėl jos pozicijos Ukrainos atžvilgiu, tiek dėl to, kad ji nenori prisijungti prie JAV geoekonominių pastangų prieš Kiniją. Tai, be kita ko, apie embargą ES gaminamiems integriniams grandynams, ypač jų gamybos įrangai, kurią gamina Olandijos įmonė ASML.

     Taigi, užuot ėmusis žingsnių prieš Kinijos protekcionizmą, Vakarų Europa planuoja atsaką Amerikai. Tai apima teisinius veiksmus Pasaulio prekybos organizacijoje, valstybės pagalbos ir konkursų ES taisyklių pakeitimą, paskatas pirkti tik europietišką produkciją ir netgi baudžiamųjų muitų įvedimą amerikietiškoms prekėms. Ursula von der Leyen paskelbė apie naują ES skolos fondą, skirtą remti didžiausius ES pramonės čempionus.

     Ar tai lenkų interesai?

     Panašu, kad Vakarų Europa nuvertina Amerikos pastangas apginti Ukrainą ir jos sąjungininkus ES. Bendro fronto sukūrimas prieš JAV gali būti proga nutraukti pastarojo meto priešiškumą tarp Paryžiaus ir Berlyno, tačiau tokie planai turėtų kelti susirūpinimą Varšuvoje.

     Ar Lenkija šiuo metu suinteresuota eskaluoti konkurenciją su JAV? Ar ES lėšos, taigi ir Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigai, pirmiausia turėtų stiprinti didžiausias Vakarų Europos korporacijas? Ar planuojami ES konkurencijos politikos pokyčiai negrįžtamai sugriaus liberalius ekonominių mainų vidaus rinkoje principus?

     Atrodo, kad dėl geresnės paramos Europos pramonei turėtų būti sušvelninami kai kurie ES klimato reglamentai. Tai kompensuotų Rusijos Federacijos sukeltos energetinės krizės ir Vokietijos politikos klaidų padarinius."

Taigi, lenkai siūlo priklausomybę nuo brangių Amerikos dujų pakeisti priklausomybe labiau aplinką teršiančiomis Lenkijos anglimis ir nenori skirti pinigų gelbėti vokiečių bei prancūzų kompanijas, nuo kurių priklauso visos Europos konkurencingumas. Ar tai lenkams gerai baigsis, tuoj pamatysime.