„Didžiosios technologijos vis labiau stumiasi į didelius finansus
Technologijų nuosmukiui nesimatant galo, pramonės titanai žvelgia į naujas rinkas. Kuo didesnės, tuo geriau: praėjusiais metais bendros „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Meta“ pajamos siekė 1,5 mlrd. dolerių, todėl tolesnį augimą, kuris judina adatą, gali pasiekti tik milžiniškas verslas. Vienas kandidatas yra finansai. Be to, ši pramonė generuoja petabaitus duomenų, kurių nagrinėjimas yra pagrindinė technologijų įmonių kompetencija. O finansuose vyrauja tvankios, senos institucijos. Technologijų vadovui atrodo, kad jis gali sutrikdyti.
Vienas iš tokių bosų yra Satya Nadella iš „Microsoft“. Gruodžio 12 d. jo įmonė paskelbė apie dešimties metų sutartį teikti debesų kompiuterijos ir duomenų analizės paslaugas Londono vertybinių popierių biržos grupei. Vykdydama sandorį „Microsoft“ sutiko sumokėti 1,5 mlrd. svarų (1,9 mlrd. dolerių) už 4% finansinių paslaugų įmonės akcijų. Tai įvyko po praėjusių metų susiejimo tarp „Google Cloud Platform“, „Alphabet“ debesų verslo, ir CME, vienos judriausių išvestinių finansinių priemonių biržų pasaulyje. Po kelių savaičių „Amazon Web Services“ (AWS), šio milžino debesų padalinys, paskelbė apie panašų susitarimą su „Nasdaq“ birža.
Tai ne tik biržos. Beveik visi bankai ir draudikai dabar naudoja didžiųjų technologijų debesijos paslaugas, įskaitant vis sudėtingesnę ir individualiai pritaikytą analizę, dažnai paremtą dirbtiniu intelektu. Spalio mėn. Options Clearing Corporation tapo pirmąja kliringo namais, gavusia Amerikos reguliavimo institucijų leidimą perkelti savo pagrindines operacijas į debesį.
Kita didelė rinka – skaitmeniniai mokėjimai. Dėl to pirkėjai pirks sklandžiau, o technologijų įmonės gali rinkti duomenis, kad pagerintų bendrą naudotojų patirtį savo platformose, aiškina Alina Lantsberg iš Oliver Wyman, konsultavimo įmonės. Pasak brokerio Bernsteino, trys iš keturių „iPhone“ vartotojų dabar savo įrenginiuose suaktyvino „Apple Pay“, palyginti su trečdaliu 2018 m. „Apple“, „Google“ ir „Meta“ taip pat siūlo „nuo vartotojo vartotojui“ perkėlimus.
„Amazon“ ir „Apple“ eksperimentuoja su kreditu. „Amazon“ padeda prekybininkams savo rinkoje užsitikrinti paskolas, o birželį „Apple“ paskelbė apie planus teikti paslaugą „pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. buy now, pay later, BNPL). Abi įmonės jau parduoda kredito korteles. „Apple“ kredito korteles išduoda ir garantuoja Marcusas, „Goldman Sachs“ vartotojų bankininkystės padalinys. Tačiau birželį „iPhone“ gamintojas pareiškė, kad skolins per savo BNPL paslaugą. Tai gali paaiškinti, kodėl ji kovo mėnesį įsigijo kredito nuorodų agentūrą „Credit Kudos“. „Apple“ neskelbia savo vartotojų finansų verslo rezultatų, tačiau analitikai prognozuoja, kad jos metinės pajamos siekia nuo 1,7 mlrd. iki 3 mlrd. dolerių – tai yra mažiau, nei 1% visų „Apple“ pajamų, bet neverta žvelgti iš aukšto.
Didžiųjų technologijų finansines ambicijas gali apriboti du veiksniai. Viena iš jų yra ta, kad finansų įmonės yra vertinami debesų klientai, kurie gali būti prarasti, jei didelės technologijos pradės jaustis, kaip konkurencija. Teigiama, kad tai buvo priežastis, kodėl „Google“ atsisakė 2021 m. pasiūlyti internetines tikrinimo ir taupomąsias sąskaitas. „Amazon“ ir „Microsoft“ turi puoselėti savo debesijos ryšius.
Tada yra reguliavimo institucijos, kurių daugelis jau turi blankų požiūrį į didžiąsias technologijas ir atidžiai stebi jų pažangą finansų srityje. Anglijos bankas pareiškė norintis išbandyti debesijos paslaugų teikėjus nepalankiausiomis sąlygomis, nes tiek daug bankų naudojasi jų paslaugomis. Amerikoje Vartotojų finansinės apsaugos biuras įsakė technologijų milžinams dalytis informacija apie savo mokėjimo sistemas.
Kuo toliau technologijos pereis į finansus, tuo labiau jas gali tekti traktuoti, kaip banką.
Trūksta tik tiek nedaug, kol finansų reguliuotojai sukils ant sparnų. [1]
· · · 1. "Silicon Wall Street; Technology and money." The Economist, 17 Dec. 2022, p. 62(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą