Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Rusijos naftos sankcijos paspartina pokyčius pasaulinėje rinkoje

„Vakarų sankcijos Rusijos iškastiniam kurui paspartina pasaulinių energijos srautų pasikeitimą, Kinijai ir Indijai vis dažniau pasinaudojant Rusijos naftos nuolaidomis, o Artimųjų Rytų tiekėjams savo žaliavą nukreipiant į Europą.

 

     Rusija siūlo dideles nuolaidas didžiausiems Azijos naftos pirkėjams, bandydama išlaikyti rinkos dalį, uždraudusi parduoti savo žaliavą ir naftos produktus šalims, nustatančioms viršutinę kainų ribą. Auksinio milijardo sankcijos draudžia Rusijos jūra gabenamos naftos gabenimą, finansavimą ar draudimą, nebent ji parduodama už 60 dolerių už barelį ar mažiau.

 

     Tuo tarpu Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kiti pagrindiniai Artimųjų Rytų energijos eksportuotojai perkelia dėmesį nuo savo tradicinių rinkų Azijoje ir parduoda už didesnę kainą Europos valstybėms, siekiančioms užtikrinti savo energijos poreikius.

 

     Ilgamečiai energijos prekybos ryšiai nutrūksta, nes viso pasaulio šalys bando sunaudoti pakankamai iškastinio kuro, kad galėtų šildyti namus, aprūpinti gamyklas ir išlaikyti ekonominį stabilumą per ateinančius kelerius metus. Pasaulinio energetikos žemėlapio perbraižymas taip pat, tikriausiai, paveiktų geopolitinius aljansus, vyriausybėms bandant stiprinti ryšius, kuriais būtų paremtas jų energetinis saugumas.

 

     Maskva siekia sušvelninti sankcijų poveikį, mažindama kainas ir užimdama didesnę rinkos dalį Kinijoje ir Indijoje, kurios neprisijungė prie Vakarų ir neįvedė kainų viršutinės ribos. Pasak Tarptautinės energetikos agentūros, Rusija nuo lapkričio pabaigos parduoda savo flagmaną „Urals“ naftą net už 17 dolerių mažesnę kainą, nei didžiausia riba.

 

     „Net jei kainos pakiltų iki 100 dolerių už barelį, Kinija ir Indija gali ir toliau pirkti rusišką naftą, jei turi galimybę apsidrausti“, – sakė Londone įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Energy Aspects“ tyrimų direktorė Amrita Sen.

 

     Lapkritį Rusijos eksportas į Kiniją, didžiausią naftos importuotoją, aplenkė Saudo Arabiją. Remiantis Pekino generalinės muitinės administracijos duomenimis, Rusija tą mėnesį į Kiniją eksportavo 1,9 mln. barelių per dieną, ty 16,5% daugiau, nei prieš metus. Kinijos importas iš Saudo Arabijos siekė 1,61 mln. barelių per dieną, 11% mažiau, nei prieš metus.

 

     Rusija ir Saudo Arabija yra sąjungininkės OPEC+ naftos gamintojų grupėje, tačiau teigia, kad jos nesuderino savo atsako į Vakarų kainų viršutinę ribą.

 

     Pasak žaliavų duomenų teikėjo „Kpler“, Maskvos siuntos į Indiją lapkritį išaugo iki 1,4 mln. barelių per dieną, palyginti su tik 36 000 barelių per dieną prieš metus. Tuo tarpu Indijos naftos perdirbimo įmonės eksportuoja naftos produktus, kuriuose yra perdirbtos Rusijos žalios naftos, į Europos Sąjungą – tai išimtis, leidžiama pagal bloko sankcijų programą.

 

     Vakarų šalys bando sumažinti pajamas, kurias Rusija gauna iš savo naftos, kad sudaužytų Maskvos valiutos atsargas, o Rusijos nafta tekėtų į rinkas ir taip stabilizuotų pasaulines kainas.

 

     Ne visi pirkėjai Azijoje stoja į eilę įsigyti rusiškos naftos su nuolaida. JAV sąjungininkės Japonija, Pietų Korėja ir Tailandas praktiškai nustojo importuoti iš Rusijos.

 

     Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas gruodžio 23 d. pareiškė, kad kai kurie Maskvos naftos produktai taip pat buvo nukreipti į Afriką ir Lotynų Ameriką.

 

     „Dėl nedraugiškų veiksmų mūsų energijos ištekliai yra nukreipiami į kitas rinkas, draugiškų šalių rinkas“, – jį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

 

     Omanas, JAE, Marokas, Nigerija, Senegalas ir Brazilija pastaraisiais mėnesiais pasisavino pigų rusišką dyzeliną ir benziną, nors kai kuriais atvejais patys yra žalios naftos gamintojai.

 

     Tarptautinis naftos etalonas „Brent“ šiek tiek sumažėjo, kai Rusija antradienį pagrasino atkirsti pirkėjus, kurie laikosi naftos kainų viršutinės ribos, nerimaujant dėl augimo dėl COVID-19 atgimimo Kinijoje.

 

     Brent kaina penktadienį pakilo 2,9% iki 85,91 dolerių už barelį, ty 10% per metus.

 

     Rusijos eksportui spaudžiant energijos kainas didžiausiose Azijos rinkose, Saudo Arabija ir kiti pagrindiniai Artimųjų Rytų naftos gamintojai dalį savo naftos iš Kinijos ir Indijos nukreipia į Europą.

 

     Šis žingsnis yra staigus atvirkštinis pokytis nuo daugelio metų koncentracijos į plėtrą Kinijoje ir Indijoje, kurios kažkada buvo laikomos vienintelėmis augančiomis rinkomis. Eurostato duomenimis, Saudo Arabija trečiąjį ketvirtį buvo sparčiausiai auganti iš visų pagrindinių naftos tiekėjų ES – jos importo rinkos dalis sudarė 9,1 proc., palyginti su 5,1 proc. vidurkiu 2021 m.

 

     Saudo Arabijos siuntos į Egiptą, kurių didžioji dalis reeksportuojama į Europą per Sueco kanalą, lapkritį pasiekė 1 mln. barelių per dieną, palyginti su 600 000 barelių per dieną spalį ir 866 000 barelių per dieną prieš metus, sako Kpleris.

 

     Lenkijoje Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė Aramco sutiko 2023 m. padidinti savo tiekimą didžiausiai šalies energetikos bendrovei PKN Orlen iki 337 000 barelių per dieną. Tai daugiau, nei sudarys 220 000 barelių per dieną, kurią Rusija 2023 m. paprastai eksportuoja vamzdynu į Lenkiją, pvz. 2021 m.

 

     „Aramco“ taip pat skyrė daugiau, nei 100 000 barelių per dieną „TotalEnergies“ tiekimui Prancūzijai, kurie pakeičia pamestų rusiškų statinių, pasak Prancūzijos ir Saudo Arabijos energetikos pareigūnų. Liepą „TotalEnergies“ taip pat pasirašė susitarimą su JAE Abu Dabio nacionaline naftos kompanija, garantuojančia 300 000 tonų dyzelino per mėnesį arba 75 000 barelių per dieną Prancūzijai pritrūkus, pranešė du Prancūzijos pareigūnai ir vienas Emyratų pareigūnas.

 

     „TotalEnergies“ ir „Adnoc“ neatsakė į prašymą komentuoti. Aramco iš karto nekomentavo.

 

     Pastaraisiais mėnesiais Saudo Arabijos energetikos ministras Abdulazizas bin Salmanas pranešė, kad karalystė siekia tiekti daugiau žalios žaliavos Europai.

 

     „Mes bendradarbiaujame su tiek daug vyriausybių“, – spalį vykusiame pramonės renginyje sakė princas Abdulazizas. „Tik pateiksiu pavyzdį, Vokietija, Lenkija, Čekija, Kroatija, Rumunija ir kt.

 

     Vokietija, kuri teigia nuo sausio mėnesio nepirksianti naftos iš Rusijos, pareiškė, kad ji gaus naftos iš Kazachstano, kad pakeistų tiekimą.

 

     Naftos rinkoms, regis, vis dar prisitaikant prie kainų viršutinės ribos ir Rusijos grėsmės imtis atsakomųjų veiksmų, Saudo Arabijos vadovaujamos naftą eksportuojančių šalių organizacijos nariai teigia nematantys reikalo atšaukti gruodį pratęstą gavybos sumažinimą 2 mln. barelių per dieną.

 

     Pasak Kplerio, Rusijos jūra gabenamos naftos eksportas gruodį sumažėjo 22%, palyginti su pirmųjų 11 metų mėnesių vidurkiu. „Rusija negali visiškai pakeisti savo prarastų Europos pirkėjų“, – sakė „Energy Aspects“ atstovė Sen." [1]

 

     Sankcijos ir vėl nesuveikė taip, kaip tikėtasi. Tiesiog kainos mums, vakariečiams, vėl išaugo. 

 

1. Russia Oil Ban Speeds Shift in Global Market
Faucon, Benoit; Said, Summer.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Dec 2022: A.1

Komentarų nėra: