„Maskva – reaguodama į Vakarų kainų viršutines ribas, Maskva pagrasino sumažinti naftos gavybą, sudarydama sąlygas energetinio karo, kuris vyko lygiagrečiai su konfliktu Ukrainoje, eskalacijai.
Kalbėdamas per valstybinę televiziją penktadienį Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas pirmą kartą detalizavo galimą Maskvos atsaką į vakarietiškas kainų viršutines ribas, nustatytas anksčiau šį mėnesį. Ponas Novakas sakė, kad Rusija iki kitų metų pradžios gali sumažinti savo gavybą nuo 500 000 iki 700 000 barelių per dieną – tai jis apibūdino kaip 5–7% pajėgumų sumažėjimą.
Tokie komentarai pateikiami prieš laukiamą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimą kitos savaitės pradžioje, kai jis pasakė, kad pasirašys dekretą dėl Maskvos atsako.
„Iš esmės tai pirmas pareiškimas, kurį išgirdome, kad rusai nori sumažinti gamybą, jei ketinate priversti juos valgyti viršutinę kainų ribą“, – sakė Bobas Yawgeris, „Mizuho Securities USA“ energetikos ateities sandorių vykdomasis direktorius.
Ponas Yawgeris sakė, kad gali būti, kad Rusijos pareigūnai ketino sumažinti gamybos apimtis, kad padidintų kainas, neketindami to daryti. „Tačiau platesniu mastu tai tik grėsmė, kad statines bus išimtos iš rinkos: energetikos erdvėje dėl to kyla susirūpinimas“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį V. Putinas sakė nemato galimų nuostolių Rusijos naftos ir dujų sektoriui dėl Europos kainų viršutinės ribos.
„Rusijos ekonomikai, Rusijos kuro ir energetikos kompleksui jokios matomos žalos nėra“, – sakė jis spaudos konferencijoje. „Nuostolių dėl šių lubų nėra.
Europos Sąjunga ir JK anksčiau šį mėnesį uždraudė importuoti jūra gabenamos Rusijos žalios naftos, o Septynių šalių grupė nustatė lubas kitiems pardavimams, uždrausdama Vakarų kompanijoms drausti, finansuoti ar gabenti Rusijos žaliavą, kurios kaina viršija 60 dolerių už barelį. Priemonėmis buvo siekiama smogti Kremliui į krūtinę, išlaikant Rusijos tiekimą pasaulio rinkose.
Vakarų šalys vasarį planuoja imtis tų pačių žingsnių dėl Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, kai ES nustos pirkti rusiškus produktus, o G-7 ketina apriboti eksporto kainas.
Helge Andre Martinsen, Norvegijos DNB Markets vyresnysis energetikos analitikas, sakė, kad ES embargas Maskvos naftai, viršutinė kainų riba ir susiję Rusijos naftos apribojimai kitais metais sumažins gavybą. „Gamybos mažinimo grėsmė, greičiausiai, kaip tik Rusija supras, kad gamyba sumažės 2023 m. [pirmą pusmetį] dėl griežtėjančių sankcijų“, – sakoma pranešime.
Atsirado tam tikrų įrodymų, kad gruodžio mėn. sankcijos jau pašalino dalį Rusijos naftos iš rinkos – būtent to JAV siekė išvengti, nustatydamos viršutinę kainų ribą.
Remiantis žaliavų duomenų įmonės „Kpler“ duomenimis, Rusija gruodžio mėnesį jūra kiekvieną dieną eksportavo apie 2,7 mln. barelių savo žalios naftos. Tai yra 17% mažiau, nei pirmųjų 11 metų mėnesių vidurkis.
Kai kurie Vakarų prekybininkai, bankai ir tanklaivių kompanijos teigia, kad jie atsargiai žiūri į Rusijos naftos gabenimo palengvinimą, net ir neviršijant kainos viršutinės ribos, iš dalies dėl numanomos sankcijų rizikos. Prekybininkai teigia, kad Kinijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės taip pat santūriai perka naftą, todėl kai kurie Espo naftos kroviniai, eksportuojami iš rytinio Kozmino uosto, liko neparduoti.
„Visi susiduria su didžiuliu netikrumu“, – Tatjana Mitrova, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energijos politikos centro mokslinė bendradarbė. „Transporto ir draudimo bendrovėms vis dar nėra visiškai aišku, kaip griežtai bus taikomas šis mechanizmas, todėl jie nori apsisaugoti ir išvis neturėti reikalų su Rusija“.
Kita vertus, Indija ėmėsi pirkti daug Uralo naftos, kurią ES ir JK uždraudė anksčiau šį mėnesį.
Kai kurie analitikai perspėja per daug nesiskaityti su eksporto sumažėjimu šį mėnesį, nurodydami tokius veiksnius, kaip pagrindinio Baltijos uosto techninė priežiūra ir blogos oro sąlygos, dėl kurių kai kurios siuntos vėluoja.
Pasak žmonių, susipažinusių su siuntomis, kai kurios Rusijos žalios naftos siuntos buvo gabenamos su Vakarų leidimu pagal JAV nustatytą viršutinę ribą, nes Uralo kaina yra gerokai mažesnė už 60 dolerių viršutinę ribą. JAV pareigūnai siekė nustatyti aukštą ribą, kad paskatintų Rusiją ir toliau eksportuoti jos žaliavą.
Ponia Mitrova sakė mananti, kad dėl sankcijų kitais metais Rusijos gavyba gali sumažėti net 1 mln. barelių per dieną. JAV pareigūnai pripažino, kad dėl jų plano vis tiek gali sumažėti Rusijos gamyba, bet kūrė savo politiką, kad to išvengtų.“ [1]
Kaip ir visos istorijos su sankcijomis Rusijai, ši istorija baigiasi kylančiomis dyzelino ir nuo jo priklausomų prekių kainomis Vakaruose ir papildomu uždarbiu Rusijai, parduodančiai Indijai ir kitur mažiau, bet žymiai pabrangusių resursų.
1. World News: Moscow Threatens to Cut Oil Output As a Response to Western Sanctions
Gershkovich, Evan; Wallace, Joe; Duehren, Andrew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 24 Dec 2022: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą