"Net ir šiuo pasaulio rinkoms permainingu laikotarpiu vis
daugiau žmonių ir verslų pradeda matyti prieš 14 metų sukurtos pirmosios
skaitmeninės valiutos bitkoino (BTC)
potencialą. Jis gimė pačiame 2008-ųjų finansinės krizės įkarštyje, kai Satoshi
Nakamoto pseudonimu pasivadinęs veikėjas bitkoiną sukūrė kaip alternatyvą
infliacijos nuolat talžomoms nacionalinėms valiutoms.
Nedaug kas tikėjosi, kad tuo metu tik alternatyviuose
interneto forumuose plitęs skaitmeninis žetonas taps labiausiai per pastarąjį
dešimtmetį augusiu investiciniu turtu. Visgi pirminė Nakamoto vizija apėmė ne
tik augančią bitkoino vertę, bet ir jo, kaip kasdienės atsiskaitymo priemonės –
universalios valiutos naudojimą.
Bitkoino paradoksas
Paradoksalu, bet šiai vizijai išsipildyti neleidžia paties
BTC dizainas ir techninės charakteristikos. Jos per sekundę teleidžia atlikti 7
transakcijas visame tinkle. Palyginimui, antra didžiausia kriptovaliuta eteris
kas sekundę atlieka 30, Internet Computer Protocol (ICP) – 7,000, o
centralizuotas „Visa“ mokėjimo kortelių tinklas – maždaug 24,000 transakcijų.
Dar viena problema ta, kad BTC perlaidų ir atsiskaitymų kaina taip pat siekia
nuo kelių iki keliasdešimties ar (retais atvejais) kelių šimtų eurų. Akivaizdu,
kad neišsprendus šių pirmosios kartos blokų grandinės technologijos (angl.
blockchain) apribojimų, bitkoinas niekad netaps minėtąja universalia masiškai
naudojama valiuta. Būtent todėl daugybė įvairių naujos kartos kriptovaliutų
bandė ir tebebando sukurti pažangesnę blokų grandinės technologiją.
Aukoti decentralizaciją – ne išeitis Vienas populiariausių
sprendimų – vadinamieji „tiltai“ (angl. bridges) ir sintetiniai bitkoino
žetonai (angl. wrapped bitcoin). Jų principas paprastas: vartotojas siunčia
tikrąjį BTC žetoną su naujos kartos blokų grandine, pavyzdžiui, eteriu ar
Binance, dirbančiai kompanijai. Ši BTC įšaldo savo piniginėje ir suteikia
vartotojui sintetinį bitkoiną. Jo transakcijų greitis gerokai didesnis, o kaina
mažesnė – nes naudojamasi pažangesne blokų grandinės technologija. Tačiau ši
schema turi didžiule problemą – aukojama decentralizacija ir patikimumas dėl
kurio ir buvo sukurtos kriptovaliutos. Šiuo atveju atsiranda tarpininkas ir
tenka pasitikėti tikrąjį BTC saugančia ir už jį sintetinį BTC išduodančia
organizacija. Priešingai nei blokų grandinės technologija, šios centralizuotos
sistemos gali būti nulaužtos hakerių, o bitkoinas tiesiog pasisavintas
nesąžiningų jas valdančių veikėjų.
Būtent tai įvyko FTX skandalo metu prieš keletą mėnesių.
Pasirodė, kad be kitos nelegalios veiklos, bankrutuojanti Samo Bankman Friedo
valdoma keitykla FTX neturi ir tikrųjų bitkoino žetonų, vietoje kurių
išdavinėjo sintetinį bitkoiną Solana blokų grandinėje. Tad Solanos bitkoino
kaina negrįžtamai krito iki vos 1,000 dolerių, ir taip ir neatsistatė.
Milžiniškam kriptografijos uždaviniui – neeiliniai resursai Analogiškos grėsmės
egzistuoja ir kituose tinkluose išduodam sintetiniam bitkoinui.
Būtent todėl Internet Computer protokolo (ICP) plėtotojai
nusprendė pirmąkart rinkoje bitkoiną į ICP blokų grandinę integruoti visiškai
nauju – protokolo lygiu (angl. native integration). Tai itin sudėtingas ir
daugybės resursų reikalaujantis uždavinys. Tad ties juo pusantrų metų dirbo 300
Ciuriche ir San Franciske veikiančio DFINITY fondo blokų grandinės inžinierių
ir kriptografijos ekspertų. Rezultatas – pašalintos centralizacijos ir
nepatikimų tarpininkų problemos, o bitkoiną ICP tinkle galite pervedinėti per
dvi sekundes už mažiau nei dešimtadalį cento.
Minėtąsias
problemas išspręsti leido unikalus Internet Computer mechanizmas, vadinamas
„chain key“ kriptografija. Būtent ji leido atlikti BTC-ICP integraciją
protokolo lygiu ir Internet Computer tinkle išduoti ckBTC žetonus. Šiuo atveju
žaibiškų ir praktiškai nemokamų bitkoino transakcijų norintis vartotojas
siunčia tikrąjį BTC į išmanųjį ICP kontraktą. Čia jis automatiškai užrakinamas
ir ICP blokų grandinėje išduodamas ckBTC žetonas. Priešingai nei kitais
atvejais, procese nedalyvauja joks tarpininkas – tik išmaniojo kontrakto kodas.
Vartotojai ir ekspertai gali patikrinti tiek kontrakto kodą, tiek jame laikomus
bitkoinus ir – svarbiausia – bet kada juos susigrąžinti 1:1 santykiu. Tai tikra
revoliucija visoje pastaruoju metu nesąžiningų žaidėjų purtomoje kriptovaliutų
rinkoje.
Tačiau integracija įgalina ir dar vieną ne mažiau svarbią
naujovę – išmaniuosius kontraktus bitkoino grandinėje. Internet Computer
protokolas pasižymi inovatyviais naujausios kartos išmaniaisiais kontraktais –
juose galima suprogramuoti bet kokią decentralizuotą aplikaciją, svetainę ar
norimą funkciją. O visa tai suderinus su rinkoje saugiausiu, labiausiai
decentralizuotu ir daugiausiai likvidumo turinčiu BTC tinklu, atsiveria iki
šiol nematytos galimybės. Pagaliau galime bitkoiną naudoti kaip valiutą Visų
pirma integracija atveria duris bitkoinui į decentralizuotų finansų (DeFi)
pasaulį. Decentralizuotos keityklos bei įvairūs paskolas teikiantys bei
pasyvias pajamas už jas siūlantys protokolai iki šiol dažniausiai veikė ant
eterio ar Binance grandinių – dėl tų pačių brangių ir lėtų transakcijų BTC
tinkle. Inovacija taip pat įgalina seniausią ir vertingiausią kriptovaliutą
naudoti pakilimą išgyvenančioje meta realybės (angl. metaverse), NFT, taip pat
decentralizuotų žaidimų bei socialinių tinklų pasaulyje.
Vis dėlto daugiausiai žadanti niša – tradicinis finansų bei
verslo pasaulis. BTC priima ar savo klientams jau siūlo tokios finansų
institucijos kaip seniausias JAV bankas „BNY Mellon“, 132 metus Ciuriche
veikiantis „Julius Baer“ ir daugelis kitų šveicarų bankų. Visgi jis siūlomas
kaip investicinė priemonė, tuo tarpu naujas transakcijų greitis ir kaina
paskatins proveržį bitkoiną naudojant ir kaip atsiskaitymo priemonę – tiek
perlaidoms finansų sistemoje, tiek atsiskaitymams tokiuose pasauliniuose
tinkluose kaip „Starbucks“ ar „McDonalds“, kurie jau kuris laikas
eksperimentuoja su kriptovaliutomis."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą