„Vakarų pareigūnų, saugumo analitikų ir muitinės duomenimis, praėjus daugiau, nei metams, po to, kai Vakarų valdžia siekė uždaryti Rusijai tiekiantį srautą, mažų, vikrių Kinijos bepiločių orlaivių eksportas vis dar suteikia Kremliui veiksmingą būdą nusitaikyti į Ukrainos pajėgas.
Kai kurie komerciniai bepiločiai orlaiviai į fronto linijas atkeliauja iš Rusijos platintojų, kuriems tiekia Shenzhen, Kinijoje įsikūrusi Da-Jiang Innovations Science & Technology Co., pagal muitinės įrašus žinoma kaip DJI, o kiti gabenami per Jungtinius Arabų Emyratus.
Rusijos nuolatinis kiniškų bepiločių orlaivių dislokavimas Ukrainos mūšio lauke rodo, kaip jos kariškiai sugebėjo paimti svarbiausius daiktus iš užsienio, nepaisant plataus masto Vakarų spaudimo kampanijos, skirtos sutramdyti Maskvą.
Pentagonas nerimauja, kad šie bepiločiai orlaiviai leidžia Kinijai surinkti itin svarbią mūšio lauko žvalgybos informaciją, kuri gali sustiprinti Pekino pasirengimą karui.
„Kai DJI ir Kinija stebi bepiločių orlaivių naudojimą kovinėje aplinkoje, jie tiesiog įsisavina duomenis“, – sakė aukštas JAV saugumo pareigūnas. „Jie gali matyti taktiką, metodus ir procedūras“, – sakė asmuo, įskaitant tai, kaip dronai reaguoja į elektroninio karo atakas.
„Kadangi Kinija turi civilinę ir karinę sintezę, jie gali atiduoti tai į PLA rankas ir mokytis“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje Liaudies išlaisvinimo armiją.
Kinijos ketursparniai, maži nepilotuojami sraigtasparniai su keturiais rotoriais, kėlė susirūpinimą Pentagonui. Bepiločius orlaivius, kurie naudojami civiliniams ir kariniams tikslams, dažnai perka trečiosios šalys, o vėliau jie siunčiami iš Kinijos.
„Wall Street Journal“ peržiūrėjo Rusijos muitinės įrašus, kuriuos pateikė prekybos duomenų bazių įmonė „ImportGenius“ ir Vašingtone įsikūrusi ne pelno organizacija „C4ADS“, kurios specializacija yra grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymas.
DJI pareiškė, kad nepritaria civilinių bepiločių orlaivių naudojimui mūšio lauke, nurodydama, kad praėjusį balandį buvo sustabdytas jos veikla Rusijoje ir Ukrainoje.
„Tačiau, kaip plataus vartojimo elektronikos gaminius, DJI gaminius galima įsigyti elektroninės prekybos parduotuvėse ir parduotuvėse daugelyje šalių“, – teigė įmonė. „Negalime neleisti vartotojams ar organizacijoms pirkti kitose šalyse ar regionuose, išskyrus Rusiją ir Ukrainą, o paskui perkrauti ar padovanoti Rusijai ir Ukrainai."
Kinijos ambasada Vašingtone, atsakydama į prašymą pakomentuoti šį straipsnį, nurodė savo Užsienio reikalų ministerijos poziciją, raginančią deeskaluoti ir derėtis. Rusijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Be eksporto duomenų, daugybėje žurnalo peržiūrėtų vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti, kaip Rusijos kariai Ukrainoje naudoja DJI dronus.
Birželio mėnesį paskelbtame vaizdo įraše grupė ginkluotų, chaki spalva vilkinčių, prorusiškų savanorių pietų Ukrainoje sakė, kad ruošiasi gauti „didvyriškus skraidūnus“ – tai terminas DJI dronams – pirktiems iš Jungtinių Arabų Emyratų. per sankcionuotą valstybinį banką „Sberbank“. Bankas į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Savo įraše socialinėje žiniasklaidoje Konstantinas Kuznecovas, ginklų prekiautojas Orenburge (Rusija), aprūpinantis Rusijos kariuomenę, teigė, kad DJI bepiločiai orlaiviai paprastai perkami Persijos įlankos šalyje už 500 000 rublių, o tai atitinka maždaug 6 800 dolerių – daug daugiau, nei rinkos kainos“. [1]
Dronai paverčia tankus, laivus ir pėstininkų grupes lengvais taikiniais. Todėl karinė operacija tampa pozicine - slapstymusi apkasuose. Tokiose operqacijose paprastai laimi tie, kurie turi daugiau žmonių ir kitų resursų, šiuo atveju - rusai.
1. World News: Moscow Still Uses Beijing's Drones
Faucon, Benoit. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 21 Feb 2023: A.7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą