„Eilė garsių įvykių tarptautinėje arenoje atskleidė pavojingą didžiųjų valstybių santykių būklę, nes Rusija ir Kinija meta iššūkį JAV vadovaujamai pasaulinei tvarkai ir iškėlė galimybę toliau pablogėti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Rusija sustabdys savo dalyvavimą paskutinėje likusioje branduolinių ginklų sutartyje tarp Maskvos ir Vašingtono – saugumo architektūros, kuri dešimtmečius padėjo išlaikyti taiką, liekana.
Kadangi įtampa buvo dar didesnė, nei bet kada nuo Šaltojo karo, pono Putino grasinimas ginklų kontrolei, sakant kalbą Maskvoje, nuskambėjo kitą dieną po to, kai prezidentas Bidenas išvyko į Ukrainą ir pažadėjo „neabejotinai palaikyti“ Kijevą kovoje, kurią V. Putinas laiko egzistencine Rusijai.
Taip pat mišinyje: Kinija, kurios aukščiausias diplomatas Wang Yi barė JAV saugumo konferencijoje Vokietijoje, o vėliau antradienį atvyko į Maskvą susitikti su Rusijos pareigūnais ir, kaip sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės, greičiausiai, pasiūlys surengti viršūnių susitikimą tarp pono Putino ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingo.
Įvykiai rodo didesnę įtampą tarptautinei sistemai, kai Vašingtonas ir jo sąjungininkai kovoja su kylančia Kinija, kuri suteikė Maskvai svarbią ekonominę gelbėjimo liniją, ir revanšistine Rusija.
Antradienį Varšuvoje kalbėdamas su minia, Bidenas sakė: „Autokratų apetito negalima nuraminti. Jiems reikia prieštarauti“.
Rusija ir Kinija turi bendrą interesą susilpninti JAV dominavimą pasaulio santvarkoje, kurią, jų nuomone, sustiprino Vakarų vienybė Ukrainos atžvilgiu. Jųdviejų susitarimas atkartotų jų Šaltojo karo antivakarietišką partnerystę su vienu reikšmingu skirtumu, kad Pekinas būtų dominuojantis partneris.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį savaitgalį taip pat perspėjo, kad Kinija svarsto galimybę siųsti ginklus Rusijai, o tai, jo teigimu, sukels „rimtą problemą“ JAV ir Kinijos santykiams.
JAV pareigūnai teigė, kad Pekinas nepateikė Maskvai mirtinų ginklų, tačiau Vakarų analitikai teigė, kad pateikimas reikštų Pekino sprendimą, kad jos strateginiai interesai slypi, kad Rusija nebūtų stabdoma Ukrainoje, o tai padidintų galimybes toliau pratęsti karinę operaciją.
V. Putinas antradienį pareiškė Rusijos įstatymų leidėjams, kad nebendradarbiaus dėl Naujosios strateginės ginkluotės mažinimo sutarties. Tačiau jis nesitraukė iš pakto, o kiti Rusijos pareigūnai aiškiai pasakė, kad Maskva ir toliau laikysis pagrindinių sutartyje nustatytų kovinių galvučių ir jas gabenančių raketų bei bombonešių skaičiaus apribojimų.
Bideno administracija sausį pareiškė, kad Rusija pažeidė sutartį, atsisakydama leisti atlikti patikrinimus ir atmetus JAV prašymus susitikti aptarti susirūpinimą dėl atitikties. JAV pareigūnai teigė norintys išsiaiškinti, ar V. Putinas dabar taip pat ketina slėpti duomenis apie Rusijos branduolines pajėgas ir susilaikyti nuo pranešimų apie strateginių ginklų, kuriems taikoma sutartis, statuso ir vietos pasikeitimus.
V. Putino kalba buvo ženklas, kad ginklų kontrolę slegia abiejų pusių priešiškumas ir kad derybos dėl tolesnės sutarties dėl „New Start“, kurios galiojimas baigiasi 2026 m. vasarį, gali būti sudėtingos.
„Esu nusiteikus pesimistiškai dėl tolesnių strateginių puolamųjų ginklų apribojimų, nors kartais iš krizės ateina naujas impulsas“, – sakė Rose Gottemoeller, ėjusi vyriausiojo JAV derybininkės pareigas dėl susitarimo dėl naujosios pradžios.
Pridurdama dar vieną niūrią pastabą, Kinija atsisakė būti įtraukta į diskusijas apie kuklų, bet augantį branduolinį arsenalą.
Wango vizitas į Europą buvo pirmasis aukšto rango Kinijos pareigūno po to, kai ponas Xi praėjusių metų pabaigoje Komunistų partijos kongrese užsitvirtino Kinijos vadovybėje. Jo kalboje Miunchene buvo menkai užmaskuotos pastangos atverti plyšį tarp Europos ir JAV.
Jis apibūdino Kiniją ir Europą kaip „dvi pagrindines jėgas, rinkas ir civilizacijas“. Atkartodamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vartojamą frazę, apibūdindamas vis dar neįgyvendintą Europos saugumo nepriklausomybės nuo JAV tikslą, Wangas paklausė: „Kokį vaidmenį turėtų atlikti Europa, kad parodytų savo strateginę autonomiją?"
Tuo tarpu, aiškiai kalbėdamas apie Vašingtoną, jis sakė, kad kai kurie veikėjai „gali turėti strateginių tikslų, didesnių, nei pati Ukraina“.
Wangas taip pat sakė, kad Kinija netrukus paviešins taikos Ukrainoje planą. Pasak jo, jis būtų pagrįstas teritorinio vientisumo ir suvereniteto, Jungtinių Tautų chartijos tikslų ir principų pagarba. Jis nurodė, kad į teisėtus saugumo susirūpinimą reikia žiūrėti rimtai, o tai yra akivaizdi nuoroda į Rusijos teiginius, kad ji nerimauja dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos plėtros. „Branduoliniai karai neturi būti kariaujami ir nebus laimėti“, – sakė jis.
Ulrichas Speckas, Vokietijos užsienio politikos analitikas, sakė, kad kai kurios Europos vyriausybės atsargiai domisi Kinijos dalyvavimu taikos pasiūlyme dėl įtakos, kurią Pekinas turi Maskvoje.
Jis sakė, kad su tokiu požiūriu yra mažiausiai dvi problemos. „Greitas ugnies nutraukimas gali būti naudingas Rusijai, nes įšaldomas teritorinis pelnas ir suteikiama Rusijai pertrauka papildyti atsargas ir pasiruošti kitai atakai“, – sakė jis. Antra problema: „Kinija gali būti nepasirengusi rimtai stumti Rusiją – ji gali veikti per netikrą diplomatiją“, – sakė jis.” [1]
1. Global Tensions Echo Cold War
Fidler, Stephen; Gordon, Michael R. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 22 Feb 2023: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą