Blinkenas teigia, kad JAV mano, jog Kinija svarsto galimybę duoti Rusijai ginklų

 

Tai svarbi naujiena. Bendras Kinijos ir Rusijos gamybos pajėgumas yra didelis. Vakarams gali būti sunku konkuruoti. Praktinė išvada: nustokite šaudyti į tuos kvailus balionus. Pradėkite ieškoti diplomatinio sprendimo.

 

     „Valstybės sekretorius sakė, kad jei Pekinas Maskvai suteiks „mirtiną pagalbą“, tai dar labiau pakenktų JAV ir Kinijos santykiams, kurie jau buvo neramūs po incidento su šnipinėjimo balionu.

 

     Valstybės sekretorius Antony J. Blinken sakė, kad Jungtinės Valstijos tiki, kad Kinija svarsto Rusijai tiekti ginklus ir kitą mirtiną pagalbą, ir kad jis perspėjo Pekiną, kad tai „sukeltų rimtą problemą“ ir taip įtemptiems santykiams su Vašingtonu.

 

     Bideno administracija ne kartą perspėjo Rusijos sąjungininkus neteikti karinės paramos Maskvai. Nors Jungtinės Valstijos iki šiol matė tik Pekiną teikiant nekarinę pagalbą Rusijai, „šiuo metu mes nerimaujame, remiantis turima informacija, kad Pekinas svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – CBS News laidai „Face“ sakė Blinkenas.

 

     P. Blinkenas nedetalizavo, ką, JAV manymu, Kinija gali tiekti, tačiau teigė, kad tai gali apimti ginklus ir amuniciją. Komentarai pabrėžė Bideno administracijos susirūpinimą, kad Maskva, stipriai izoliuota Vakarų sankcijų, vis dažniau kreipiasi į sąjungininkus, įskaitant Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją, prašydama karinių atsargų.

 

     Šeštadienį M. Blinkenas susitiko su savo kolega iš Kinijos Wang Yi per kasmetinę saugumo konferenciją Miunchene – tai pirmasis aukšto lygio diplomatinis abiejų pusių apsikeitimas po to, kai virš JAV buvo rastas kinų šnipų balionas, kuris sukėlė krizę. dvišaliuose santykiuose. Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtame išsamiame susitikimo skaitinyje nebuvo paminėta nei Rusija, nei Ukraina.

 

     Tačiau tai, ką Amerikos pareigūnai apibūdino, kaip įtikinamą dviejų diplomatų susitikimą, atskleidė, kaip Rusija tapo naujausiu trinties tašku tarp JAV ir Kinijos. Ir tai įvyko Miuncheno konferencijoje, kurioje dominavo Rusijos problema, kai Vakarų pareigūnai dvigubai padidino savo pasiryžimą remti Kijevą, Rusijai bandant sustiprinti naują puolimą Rytų Ukrainoje.

 

     Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas sekmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turi nedelsdamos padidinti savo karinę paramą Ukrainai, ir priekaištavo dėl vėlavimo aprūpinti ginklais.

 

     Diplomatas Josepas Borrellas Fontellesas, ES užsienio politikos vadovas, Miunchene susirinkusiems sakė, kad pagyrimų ir pažadų Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui neužtenka. „Reikia mažiau plojimų ir geriau aprūpinti ginklus“, – sakė J. Borrellas ir pridūrė, kad „reikia nuveikti daug daugiau ir daug greičiau“.

 

     Kilus susirūpinimui, ar Vakarų vienybė gali ištverti problemai užsitęsus, Jungtinės Valstijos ir jų Europos partneriai susirinkime siekė rasti sprendimą, daugiausia kartodami pažadus palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės. Blinkenas sakė, kad jį „motyvavo pasiekimai“, kuriuos sąjungininkai padarė, remiant Ukrainą, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Mes išliksime vieningi ir pamatysime ukrainiečių, kovojančių už savo šalies likimą, pergalę“.

 

     Prezidentas Bidenas antradienį vyks į Ukrainos kaimynę Lenkiją ir sakys kalbą. Tą pačią dieną turėtų pasakyti kalbą Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas.

 

     Rusijai bandant eskaluoti puolimą Rytų Ukrainoje, Kijevo sąjungininkai stengiasi sugalvoti būdus, kaip teikti papildomą karinę paramą. Po ilgų diskusijų sąjungininkai neseniai pažadėjo pradėti siųsti kovinius tankus į Ukrainą, o sprendimas, pasak J. Borrellio, užtruko per daug laiko.

 

     P. Zelenskis penktadienį konferencijos pradžioje įspėjo jo sąjungininkus dėl „nuovargio“ ir pabrėžė, kad greitis yra labai svarbus, jei jo šalis sulaikys atnaujintą Rusijos puolimą. Vėlyvą šeštadienį sakydamas ponas Zelenskis sakė esantis „dėkingas“ už Vakarų pareigūnų „svarbius pareiškimus“ Miunchene.

 

     Rusija aštriai reagavo į viceprezidentę Kamalą Harris, kuri šeštadienį konferencijoje sakė, kad Jungtinės Valstijos nusprendė, kad Maskva Ukrainoje padarė „nusikaltimus žmoniškumui“, ir įsipareigojo patraukti atsakomybėn „visus, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus“, taip pat jų viršininkus.

 

     Vėliau šeštadienį paskelbtame pareiškime Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas atmetė šiuos komentarus „kaip bandymą, precedento neturinčiu, cinizmu demonizuoti Rusiją“.

 

     Ekspertai perspėja, kad bet koks teisinis procesas tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltimus žmoniškumui būtų ilgas ir varginantis, o areštai ar apkaltinamieji nuosprendžiai toli gražu nėra garantuoti. Ir nors pono Zelenskio sąjungininkai tiekė Ukrainai vis galingesnius ginklus, neaišku, ar jo paskutiniai prašymai – įskaitant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas paveiks tai, kaip elgsis Vakarų lyderiai, atsargūs provokuoti Rusiją.

 

     Kinija, įtakingiausia Rusijos partnerė, konferencijoje pateikė įprastai kalibruotą pranešimą. Aukščiausias Kinijos diplomatas Wangas sakė susirinkusiems, kad „branduoliniai karai neturi būti kariaujami“, o tai yra potencialus signalas Maskvai, kad Kinija netoleruos branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje, kaip kartais grasino Rusijos pareigūnai.

 

     Tuo pat metu Wangas siekė nukreipti kaltę nuo Rusijos, teigdamas, kad „kai kurios pajėgos gali nenorėti matyti taikos derybų“ ir „gali turėti strateginių tikslų, didesnių, nei pati Ukraina“. Ši kalba atkartojo Kremliaus teiginius, kuriuos atmetė Vakarai, kad Maskva yra pasirengusi pradėti sąžiningas taikos derybas ir kad NATO siekia pavergti Rusiją.

 

     Ukrainos pareigūnai perspėjo apie galimą Rusijos eskalavimą, o aplink Kreminos miestą, mažą, bet gyvybiškai svarbią žemės kišenę Donbaso regione, sekmadienį buvo pranešta apie įnirtingus susirėmimus.

 

     Regioninės karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai situaciją aplink Kreminą pavadino „sudėtinga“ ir teigė, kad apšaudymai vyksta nuolat. „Rusai bando rasti vietą, kur įsiskverbti į mūsų gynybą“, – sakė jis Ukrainos televizijai."