"Ūkininkų skatinimas pereiti nuo įprastų prie regeneracinių metodų galėtų padėti įvykdyti Jungtinių Tautų maisto sistemų įsipareigojimus pakeisti maisto tiekimo grandines, taip pat sumažinti anglies dvideginio išmetimą (žr. L. A. Schulte ir kt., Nature Sustain. 5, 384–388; 2022).
Atkuriamasis ūkininkavimas skirtas padidinti anglies sekvestraciją ir saugojimą dirvožemyje ir augaluose. Ūkininkams atitinkamai atlyginama, o sukaupta anglis paverčiama anglies dioksido kreditais, kuriuos savanoriškoje anglies rinkoje galima parduoti anglies dioksido išmetėjams, kurie juos naudoja neišvengiamai emisijai kompensuoti. Tačiau norint, kad nebūtų kartojamos praeities klaidos, kai keičiamas maksimalus pasėlių derliaus padidinimas ir padidinamas anglies saugojimas (A. Balmford ir kt., Nature Sustain. 1, 477–485; 2018), reikia įtraukti biologinės įvairovės metriką. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į mikrobiomo sudėtį ir dirvožemio maisto tinklo įvairovę, padidėtų žemės ūkio gamyba ir ekosistemų paslaugų teikimas.
Tačiau bus sunku įtraukti biologinės įvairovės metrikas, veikiančias dideliu mastu. Vienas iš būdų būtų derinti aplinkos DNR lauko tyrimus su biologinės įvairovės indeksais, pagrįstais palydoviniais duomenimis (A. K. Skidmore ir kt. Nature Ecol. Evol. 5, 896–906; 2021).“ [1]
1. Carbon farming: integrate biodiversity metrics. Sylvain Coutu, Inbal Becker-Reshef & Loïc Pellissier, Nature 609, 467 (2022)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą