Šilumos siurblių gamintojo už 13,3 milijardo dolerių pardavimas kelia klausimų Vokietijoje

„Carrier Global Corp.“ planuoja įsigyti „Viessmann Group“ padalinį, gaminantį šilumos siurblius, kurie Berlyne laikomi žalios Vokietijos ateities šildymo sprendimu.

 

Šią savaitę buvo pabrėžta, kad šilumos siurblių svarba Vokietijos ekonomikai yra labai svarbi, kai, vienai JAV bendrovei pardavus šeimos šildymo mašinų gamintoją, Berlyno vyriausybėje buvo atlikta peržiūra.

 

„Carrier Global Corp.“ antradienį pranešė, kad sutiko sumokėti 12 milijardų eurų arba apie 13,3 milijardo JAV dolerių, kad įsigytų į šiaurę nuo Frankfurto įsikūrusį „Viessmann Group“ padalinį, gaminantį šilumos siurblius. Grynųjų pinigų ir akcijų sandoris leistų „Carrier“ plėstis Europoje ir pasinaudoti šiuo žemyne vykstančiu žaliosios energijos perėjimu, nurodė bendrovė.

 

Taip pat praėjus kelioms dienoms po to, kai Berlynas paskelbė uždraudęs nuo kitų metų naujas krosnis, kūrenamas iškastiniu kuru.

 

„Klimato kaita, tvarumo reikalavimai ir geopolitiniai veiksniai skatina precedento neturintį energijos perėjimą Europoje“, – paskelbė „Carrier“ generalinis direktorius Davidas Gitlinas. „Pagreitintas vyriausybės reglamentų ir paskatų, perėjimas sukuria reikšmingą ilgalaikio augimo galimybę.

 

„Viessmann“, pirmaujanti šilumos siurblių ir susijusių technologijų gamintoja Europoje, yra laikoma vienu iš mažų ir vidutinių Vokietijos gamintojų, vadinamų Mittelstand įmonėmis, gaminančių nišinius pramonės produktus. Daugelis jų priklauso šeimoms, o Viessmann sprendimas parduoti užsienio gamintojui yra retas žingsnis, sukeliantis klausimų Vokietijoje.

 

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad jo ministerija persvarstys susitarimą ir pavadino priemones įprastiniu bet kokio panašaus dydžio įsigijimo atveju. Tačiau peržiūra sukėlė vokiečiams klausimų, nes tokie pastarojo meto vertinimai susiję su Kinijos įmonėmis, siekiančiomis įsigyti Vokietijos firmų akcijų, ir daugiausia dėmesio skyrė saugumo klausimams.

 

Pagal Vokietijos įstatymus, užsienio bendrovės, kuri įsigytų daugiau, nei 25 procentus, akcijų, investicijas peržiūrės Vokietijos vyriausybė. Jie sprendžiami kiekvienu konkrečiu atveju. Šalies teisinės taisyklės dėl užsienio įmonių perėmimo buvo sugriežtintos 2017 m., kai prieš Kinijos bendroves, norinčias investuoti į Vokietijos technologijų įmones, pareiškė prieštaravimus Vašingtonas.

 

J. Habeckas atmetė siūlymus dėl saugumo, tačiau pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, kad Vokietija išliktų konkurencinga atsinaujinančios energijos sektoriuje, kurį vyriausybė laiko pagrindiniu ekonomikos augimo elementu. Vokietijai pastaraisiais mėnesiais pavyko išvengti nuosmukio, tačiau ji prognozavo, kad šiais metais jos ekonomika augs tik 0,4 proc.

 

Aukštos energijos kainos, kurias paskatino sankcijos Rusijai ir dėl to kilęs ginčas dėl gamtinių dujų, stabdė augimą. Jos paskatino Berlyną paspartinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos, taikant naują reguliavimą ir daugybę ekonominių paskatų.

 

Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo iš esmės bus uždrausta visoje šalyje namuose įrengti naujas dujinio ir alyvos šildymo sistemas. Įstatymas dar turi būti priimtas Budestage. Panašius reglamentus planuoja arba jau taiko maždaug tuzinas kitų Europos šalių.

 

Šilumos siurbliai, veikiantys elektra, laikomi pagrindiniu Berlyno vyriausybės vykdomos energijos transformacijos elementu. Pusė Vokietijos namų šildoma gamtinėmis dujomis kūrenamose krosnyse, kurias vyriausybė dešimtmečius propagavo kaip gausų, prieinamą ir gana švarų kurą.

 

Tai pasikeitė pernai, kai Rusija, priversta Europos sankcijų, turėjo stabdyti gamtinių dujų srautus.

 

Pagal sandorio sąlygas „Viessmann“ turės vietą „Carrier“ valdyboje. Taip pat reikės, kad „Carrier“ bent ateinantį dešimtmetį išlaikytų šilumos įrangos gamintojo būstinę Allendorfe, o tyrimų ir plėtros vietos turi likti mažiausiai penkerius metus.

 

Kitiems „Viessmann“ padaliniams, įskaitant aušinimo sistemų ir giliųjų technologijų gamybą, įsigijimas įtakos neturės ir jie toliau veiks, pranešė bendrovė.

 

„Svarbu, kad mūsų energetikos politikos nauda ir jos gaunamas pelnas ir toliau būtų naudinga Vokietijai kaip verslo vietai“, – žurnalistams sakė J. Habeckas.

 

Šilumos siurbliai yra populiarūs daugelyje Europos šalių, įskaitant Skandinaviją, Prancūziją ir Italiją, o „Carrier“ skaičiuoja, kad per ateinančius ketverius metus rinka padidės trigubai. Vokietijos vyriausybės pasiūlytas iškastinio kuro krosnių uždraudimas, dėl kurio Parlamente susiduriama su tam tikru pasipriešinimu, bet tikimasi, kad uždraudimas bus patvirtintas, dar labiau paremtų augimą.

 

„Viessmann“ yra vienas iš kelių Europos šilumos siurblių gamintojų, tačiau Kinijos gamintojai jau plečia savo pardavimus regione, sukeldami baimę, kad jie gali dominuoti rinkoje dėl per didelių vietinių konkurentų kainų.

 

„Viessmann“ ir „Carrier“ teigė, kad vokiečių sukurta šilumos siurblio technologija galėtų būti gaminama plačiau, todėl įrenginiai būtų prieinamesni ir todėl konkurencingesni platesniu mastu.

 

"Pasaulio energijos perkėlimas gali būti sėkmingai valdomas tik tada, kai įmonės mąsto, veikia ir bendradarbiauja pasauliniu lygiu“, – savo garaže sakė Maxas Viessmannas, 1917 m. jo senelio įkurtos įmonės vadovas."

 

Vokiečiai nieko nepasimoko iš jų istorijos. Visai neseniai Vokietijos gyventojai, mokėdami brangiau už elektrą, subsidijavo saulės energijos įrenginių gamybą Kinijoje. To dėka, kinai visus nukonkuravo. Dabar vokiečių valdžia privers vokiečius subsidijuoti namų apšildymo technologijų vystymą Amerikoje ir vėl Kinijoje.