„Tai turėjo būti didieji atsinaujinančios energijos metai Europoje. Tai vyksta ne pagal planą.
Po to, kai praėjusiais metais sankcijos Rusijai įvedė žemyną į energetinę krizę, Europos lyderiai ėmėsi stiprinti energetinį saugumą ir spartinti alternatyvų iškastiniam kurui priėmimą. Tačiau atrodo, kad šios pastangos žlunga, net jei vyriausybės skatinamas bumas JAV traukia dėmesį ir kapitalą.
Anot investuotojų, bankininkų ir analitikų, Bideno administracijos priimtas infliacijos mažinimo įstatymas skatina perspektyvią grąžą JAV mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams tokiose srityse, kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai ir anglies dioksido surinkimas bei saugojimas. Kai kurie švarios energijos įrangos gamintojai planuoja įkurti parduotuvę JAV, kad galėtų pasinaudoti mokesčių kreditais.
„Žmonės į tai reaguoja ir sako: „Sutelkime savo dėmesį į JAV, viskas judės greitai“, – sakė P.J. Deschenesas, „Nomura Greentech“, į tvarią infrastruktūrą orientuoto „Nomura Holdings Inc.“ padalinio vadovas. Japonijos bankas.
Kai kurios didelės įmonės, pvz., Ženevoje įsikūrusi energetikos ir žaliavų bendrovė „Vitol“, planuoja sutelkti dėmesį į JAV. „Vitol“, greičiausiai, išleis didelę savo biudžeto dalį energijos perėjimo projektams JAV, daugiausia dėl šio akto. „Vitol“ atstovas teigė, kad projektai vertinami kiekvienu konkrečiu atveju.
Didžiausia Italijos komunalinė įmonė „Enel Spa“ planuoja statyti milžinišką JAV saulės baterijų gamyklą, kuri ilgainiui galėtų pagaminti net 6 gigavatus plokščių per metus, o tai būtų viena didžiausių tokių įmonių šalyje. Ji taip pat dirba su ekologiško vandenilio projektais ir kuria platų elektromobilių įkrovimo punktų tinklą visoje JAV.
Sparčiai didėjančios sąnaudos taip pat kelia ypatingų iššūkių vėjo jėgainėms jūroje. Tai jaučiama ir JAV, ir Europoje, tačiau jūros vėjas sudaro daug didesnę Europos atsinaujinančios energijos rinkos dalį.
Pokyčiai yra nesėkmė Europos Sąjungai, kuri didžiavosi griežtu aplinkosaugos reguliavimu. Blokas buvo ankstyvas švarios energijos šalininkas, naudodamas subsidijas, kad padėtų paskatinti didelius vėjo projektus, ir pradėjęs naudoti finansines priemones, tokias, kaip žaliosios obligacijos.
ES valstybės ir blokas preliminariai susitarė dėl pagrindinio tikslo, kad iki 2030 m. 45 % visos ES energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių, palyginti su ankstesniu pasiūlymu, kuriuo siekiama 40 %. Tačiau Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) gruodžio mėn. ataskaitoje teigiama, kad ES planų nepakanka, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas, motyvuojant nepakankama politine parama ir ilgu projekto leidimų vėlavimu.
„Tai darosi beveik komiška: atotrūkis tarp to, ką kalba Europos politikos formuotojai, ir to, kas vyksta vietoje, yra absurdiškas“, – sakė Mortenas Dyrholmas, didžiausios Europos turbinų gamintojos „Vestas Wind Systems A/S“ vyresnysis viceprezidentas.
Apskritai atsinaujinančios energijos įrenginių skaičius Europoje praėjusiais metais išaugo – apskaičiuota, kad sumontuota 38 gigavatai saulės ir 20 gigavatų vėjo, teigia TEA. Tačiau statybos projektams reikia laiko, o į ateitį nukreiptos priemonės nėra tokios teigiamos. „Bloomberg New Energy Finance“ duomenys rodo, kad investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius praėjusiais metais sumažėjo ir Vokietijoje, ir JK." [1]
1. EXCHANGE --- Europe Struggles On Green Push
Hirtenstein, Anna. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 Apr 2023: B.13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą