„Grūdų sandoris, paskatinęs Ukrainos eksportą ir palengvinęs
pasaulinę maisto krizę, dabar kursto protestus Rumunijoje ir tarp kitų ištikimų
Kijevo rėmėjų.
Po daugiau, nei metų, stebėtinai tvirtos Europos vienybės,
remiant Ukrainą, Roberto Vieru, Rumunijos ūkininko, turinčio 500 tonų kviečių
ir 250 tonų saulėgrąžų sėklų, tvarte kaupiasi nesantaikos grūdai, kurie dabar
neparduoti dėl sumažintų kainų dėka Ukrainos.
Ukrainietiškų javų ir kitų produktų gausa beveik perpus
sumažino V. Vieru darbo rezultatų vertę, o Rytų ir Vidurio Europos ūkininkai –
ir jų vyriausybės, kurių dauguma laukia rinkimai šiais ar kitais metais –
įklimpo tarp solidarumo su Ukraina ir savo pačių išgyvenimo.
„Man liūdna dėl jų, bet širdis plyšta dėl savęs“, – apie
ukrainiečius, gyvenančius anapus sienos, Rumunijos Dunojaus upės deltoje, sakė
p. Vieru, atidaręs betoninio tvarto slankiojančias duris, tvarto, iki kraštų
pripildyto praėjusių metų neparduoto derliaus.
Pasak jo, kainas taip sumažino pigaus maisto potvynis iš
Ukrainos, kad pardavimas reikštų uždirbti mažiau, nei jis sumokėjo už savo
derlių.
P. Vieru bėda, kurią dalijasi Lenkijos, Vengrijos,
Slovakijos ir Bulgarijos ūkininkai, kyla dėl nenumatytų gerų ketinimų pasekmių.
Rinkos jėgos, skatinamos pasipelnymo, ambicingos Europos
Sąjungos pastangos padėti Ukrainai eksportuoti savo derlių ir palengvinti tai,
ką Jungtinės Tautos praėjusiais metais apibūdino, kaip „precedento neturinčią
pasaulinę bado krizę“, pavertė politinio susiskaldymo ir ekonominių problemų
Europoje šaltiniu.
Ši netvarka nepanaikino stipraus visuomenės palaikymo
Ukrainai, bent jau kol kas, bet atvėrė kelią kraštutinių dešiniųjų grupėms,
kurios palankiai vertina Rusiją, sukėlė rimtų nesutarimų Europos bloke ir
pablogino nuotaikas regione, kuris buvo linkęs prie daugiausia
nepaliaujamos paramos Ukrainai. Europos Komisijos pasiūlymas skirti 100 milijonų
eurų kompensacijas ūkininkams mažai padėjo numalšinti įtampą.
Išskyrus Vengriją, kurios ministras pirmininkas populistas
Viktoras Orbanas dažnai užjautė Rusiją, labiausiai nuo konkurencijos
nukentėjusios šalys yra vienos tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių Europoje.
Lenkija, Rumunija ir Slovakija suteikė ginklų ir karinius mokymus.
Tačiau praėjusią savaitę visos penkios šalys įvedė griežtus
Ukrainos grūdų importo apribojimus, o tik Rumunija sustojo be visiško
draudimo.
„Esame paskutinis
žmogus“, – interviu sakė Rumunijos transporto ministras Sorinas Grindeanu.
Tuo tarpu Maskva pagrasino nepratęsti savo susitarimo dėl
Juodosios jūros grūdų, jei 7 grupė ims blokuoti eksportą į Rusiją. Pirmadienį
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus V. Lavrovas susitiko su Jungtinių
Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir aptarė šį susitarimą, kuris
baigiasi gegužės 18 d.
Kai Europos blokas pernai birželį paskelbė, kad panaikina
muitus ir kitas kliūtis Ukrainos žemės ūkio produktams, šis žingsnis buvo
sveikintas, kaip drąsus atsakas į Rusijos blokadą ir pagrindinių Ukrainos
uostų prie Juodosios ir Azovo jūrose bombardavimą. Sutrikimas sukėlė
nuogąstavimus, kad, atkirstos nuo Ukrainos duonos krepšelio, Afrikos, Artimųjų
Rytų ir kai kurių Azijos šalių šalys gali badauti.
Siekdama apeiti užblokuotus jūrų kelius, Europa parengė
sudėtingą programą, kuria siekiama sukurti alternatyvius kelius iš Ukrainos,
apimantį kelius, Dunojaus deltos baržas ir traukinius.
Planas iš esmės pasiteisino. Tai padėjo milijonams tonų
Ukrainos grūdų patekti į pasaulinę rinką, sumažino kainas ir išvengė bado
kitose šalyse.
Tačiau Ukrainos maisto produktų antplūdis į netoliese esančias
šalis, tokias, kaip Rumunija, kuri pati yra pagrindinė grūdų gamintoja, sukrėtė
vietos ūkininkus.
Jie buvo išspausti iš transporto mazgų ir negali konkuruoti su
tiekimu iš Ukrainos, neturinčios brangių apribojimų ir kokybės kontrolės reikalavimų,
kuriuos nustato Europos Sąjunga.
„Negalime konkuruoti tokiomis kainomis. Niekas negali
konkuruoti“, – sakė Bogdanas Dediu, šeimos ūkio, esančio Galati apskrityje prie
Dunojaus, savininkas. „Žinoma, norime padėti Ukrainai. Bet mes taip pat turime
šeimas ir vaikus, kuriuos reikia išlaikyti“. Skirtingai, nei ponas Vieru, jis
pardavė savo pasėlius netrukus po praėjusių metų derliaus, prieš pat kainų
kritimą, bet vis tiek laiko save „papildoma konflikto žala“.
Kainos krito, o transportavimo ir kitos išlaidos išaugo, nes
Ukrainos grūdai supilami į pagrindinį upės uostą Galati apskrities ūkininkavimo
regione. Ukrainietiškų grūdų siuntos per Galačio uostą pernai išaugo daugiau,
nei 90 kartų, palyginti su 2021 m.
Uostas retai krovė ukrainietiškus grūdus, kol Europos
Sąjunga nepaskyrė 2 mln. eurų seniai nenaudojamam plačiabėgiui geležinkeliui
remontuoti, kad traukiniai iš Ukrainos ir Moldovos, važiuojantys skirtingais
bėgiais, galėtų tiesiogiai vežti grūdus.
Iš ten didžioji dalis grūdų turėjo būti gabenama baržomis
vidaus vandenų keliais į Juodosios jūros uostą Konstancą pakeliui į Afriką ir
kitur.
Didelė jo dalis pateko į Rumunijos vidaus rinką.
Galačio upės uosto direktorė Marcela-Daniela Costea sakė,
kad dideli grūdų kiekiai buvo sandėliuojami savaites ir net mėnesius
prekybininkų prieplaukos silosuose, kuriuos kontroliuoja išorės įmonės.
„Neįsivaizduoju, kas su grūdais atsitiko“, – sakė ji.
Florinas Ciolacu, lobistinės grupės Rumunijos ūkininkų klubo
vykdomasis direktorius, sakė, kad jo šalies ūkininkai nuo praėjusių metų
vasario prarado 3,5 mlrd. eurų dėl žemų kainų ir didesnių gamybos bei
transporto sąnaudų.
Apie Europos Sąjungos pastangas padėti Ukrainai jis sakė:
„Ketinimai buvo geri, bet rezultatai buvo labai blogi“. Pasak jo, net pusė
grūdų, skirtų tranzitui per Rumuniją pagal Europos programą, liko šalyje.
Vietoje pardavinėdami Ukrainos grūdus, prekybininkai taip
pat gavo pelno, nes išvengė siuntimo išlaidų ir ilgo laukimo
perkrautuose uostuose.
Ūkininkas ponas Vieru keikė prekybininkų siekį pasipelnyti,
kad sužlugdė jo verslą, bet pridūrė, kad tikrai negali jų kaltinti: „Jei turiu
medaus ant pirštų, aš, žinoma, juos laižau“, – sakė jis, pasitelkęs rumunų
frazę, apibūdinančią nenugalimą pagundą.
Prieš tai Ukraina beveik nesiuntė grūdų į Rumuniją. Pasak
susisiekimo ministro p. Grindeanu, per pastaruosius 14 mėnesių ji ten išsiuntė
20 mln. tonų. Poveikis kainoms, anot jo, „sukėlė didžiulį skandalą“ ir ūkininkus
„labai supykdė“.
Balandžio 7 d. jie surengė protestus visoje šalyje,
traktoriais blokuodami eismą keliuose miestuose ir sienos su Ukraina kirtimo
punkte. Lenkijos ūkininkai taip pat demonstravo, todėl
balandžio pradžioje atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras.
Europos regione, kuriame apstu istorinių nuoskaudų ir
snaudžiančių kivirčų dėl teritorijų, Ukrainos grūdų potvynis, jei jis nebus
suvaldytas, gali nuplauti politinius užtvankas, iškilusias pažadintos (woke, angl.) politikos
metu.
Rumunų nacionalistai, padedami socialinių tinklų paskyrų,
simpatizuojančių Rusijai ir, kai kurių nuomone, jos kontroliuojamų, šių metų pradžioje
sukėlė šurmulį, kai Ukraina paskelbė, kad, pažeisdama 1948 m. susitarimą,
vienašališkai išgilino nedidelį kanalą Bystre, Dunojaus upės žiotyse, kad ji
būtų tinkama laivams, gabenantiems grūdus.
„Suprantame, kad jie yra sunkioje padėtyje. Kyla konfliktas.
Tačiau tai, kaip jie tai padarė, nebuvo protinga“, – sakė susisiekimo
ministras.
Galačio uosto direktorei M. Costea gilinimas ne tik parodė
„nepagarbą“, bet ir pakenkė verslui. Tai padėjo atverti Dunojaus kanalą, kuris
nebuvo tinkamas daugeliui laivų, perkeldamas eismą ir pajamas iš Galačio į
Ukrainos kontroliuojamus upių uostus.
„Jie ten išgyvena košmarą. Tai akivaizdu“, – sakė M. Costea.
Tačiau ji pridūrė, kad Rumunija taip pat turi interesų, į kuriuos reikia
atsižvelgti. „Kiekvienas tiesiog buvo suinteresuotas padidinti savo pelną“, -
sakė ji.
Lenkija, Rumunija ir Slovakija neatsitraukė nuo ginklų
tiekimo konfliktui prieš Rusiją, tačiau vidaus politiniai ir ekonominiai
interesai, dažnai prieštaraujantys Ukrainos interesams, tvirtinasi, nes visose
trijose šalyse artėja rinkimai.
„Turime padėti Ukrainai. Dėl to negalima derėtis“, – sakė
susisiekimo ministras. „Tačiau mes turime padėti ir savo žmonėms“ – ir neleisti
radikaliems nacionalistams pasinaudoti nepasitenkinimu prieš kitais metais
vyksiančius parlamento ir prezidento rinkimus, pridūrė jis. „Jei nacionalistai
turės lauko spekuliacijai, jie padidins sau paramą."
Siekdama nuraminti nuotaiką ir atšaukti tai, ką ji pasmerkė
kaip „neteisėtus“ vienašališkus Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Bulgarijos,
Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijų, Ukrainos grūdų importo
draudimus, Komisija šią savaitę pasiūlė savo draudimą, nors ir laikiną.
Apsupta skundų, kad ji akla nepastebėjo poveikio, Komisija
tvirtino, kad „gerai žinojo, kad žemės ūkio bendruomenėse yra įtampa“, ir
pasiūlė 100 mln. eurų kompensaciją.
Tačiau šiemet prasidėjus saulėgrąžų ir kukurūzų sodinimo
sezonui, o didžioji dalis praėjusių metų derliaus vis dar neparduota, ūkininkai
ima jaustis beviltiškai.
Dideliame ūkyje, kurį valdo šeimai priklausanti „Dorin
Group“, Galati grafystėje, šiuo metų laiku paprastai tuščia saugykla dabar
užpildyta 1000 tonų neparduotų kukurūzų. Žiemą didelių grūdų kiekių laikymas
nekėlė rimtų problemų, tačiau greitai tai pasikeis, kai pakils temperatūra ir
atvyks vabzdžiai.
Ūkio komercijos direktorė Gabriela Buruiana pasakojo, kad
anksčiau prekybininkai „kasdien skambindavo“, klausdami, ar ji turi parduoti
grūdų, „tačiau šiemet niekas neskambina“.
„Jie gavo visus reikiamus grūdus iš Ukrainos tikrai žemomis
kainomis“, – sakė ji. „Jie tyli“."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą