„Anot Vakarų pareigūnų, lėtas Ukrainos kontrpuolimas prieš įsitvirtinusius rusus mažina viltis, kad derybos dėl kovų pabaigos gali prasidėti šiais metais, ir padidina atviro, nesibaigiančio, konflikto šmėklą.
Potenciali aklavietė išbandys prezidento Bideno strategiją, kuria siekiama įnešti milijardus dolerių karinės pagalbos Ukrainai, kad Kijevas galėtų derėtis su Rusija iš stiprybės pozicijų. Tai taip pat galėtų mesti iššūkį Vakarų gebėjimui tiekti ginklus, kurių ir taip trūksta, ir suteikti politinio peno tiems, kurie priešinasi JAV paramai Zelenskiui.
„Akivaizdu, kad lengviau suteikti daugiau paramos, kai viskas klostosi gerai“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir karinės pagalbos Kijevui išplėtimo gynėjas Johnas Herbstas. Tačiau Bideno administracija neturi daug kito pasirinkimo, kaip ir toliau tiekti ginklus, sakė jis.
Atsitraukimas nuo Ukrainos ir leidimas net dalinei Rusijos pergalei „būtų Bideno užsienio politikos nesėkmė, kuri žymiai viršytų Afganistano pasitraukimą“, – pridūrė D. Herbstas, dabar dirbantis Vašingtone įsikūrusioje Atlanto taryboje.
Bidenas pareiškė savo užsienio politikos įgaliojimus dėl šio konflikto. Jis skyrė daugiau, nei 43 mlrd. dolerių ginklų pagalbą Kijevui, tačiau Kongrese susiduria su kai kurių Respublikonų partijos narių iššūkiais.
Bidenui artėjant prie dalyvavimo prezidento konkurse kitais metais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi daugiau paskatų bandyti pralenkti kantrybe Vakarus. Du didžiausi pretendentai į respublikonų kandidatūrą – buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas – užsiminė, kad galėtų sumažinti karinę paramą Ukrainai.
Rusija taip pat nerodė noro derėtis.
„Rusai labai džiaugiasi, galėdami kalbėti apie Ukrainos kapituliaciją“, – sakė įžymus Užsienio santykių tarybos bendradarbis Thomas Grahamas. „Manau, kad šiuo metu jie nėra rimtai suinteresuoti jokiomis derybomis apie Ukrainos krizės sprendimą“, – pridūrė jis.
Ukrainos kontrpuolimas, pradėtas birželio pradžioje, skirtas atkovoti dalį beveik 20% Rusijos kontroliuojamos Ukrainos teritorijos. Nors Ukraina užėmė dalį teritorijos, ji dar nepasiekė proveržio, kuris galėtų priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.
Kadangi nei Rusija, nei Ukraina nėra linkusios derėtis, Baltieji rūmai kol kas turi nedaug galimybių, kaip tik laikytis kurso, tikėdamiesi galimo mūšio proveržio prieš įsitvirtinusias Rusijos pajėgas arba naujų politinių įtrūkimų Maskvoje.
JAV pareigūnai pripažįsta, kad kontrpuolimas vyksta lėtai, bet sako, kad dar per anksti vertinti efektyvumą, kol Ukraina neįtrauks daugiau jos kovinių brigadų.
Kyla klausimas, ar JAV ir jos sąjungininkės ryžtasi tęsti paramą ar net ją išplėsti, jei puolimas ir toliau nepateisins lūkesčių.
Praėjusią savaitę Aspeno saugumo forume kalbėjusi Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland atvirai nerimavo dėl Vakarų sąjungininkų gebėjimo laikytis kurso. „Mano didžiausia baimė dėl Ukrainos yra mes“, – sakė ji." [1]
1. World News: Kyiv's Offensive's Failure Tests Biden's Strategy. Lubold, Gordon; Gordon, Michael R;
Strobel, Warren P.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 July 2023: A.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą