"Dalyvaukite bet kurioje verslo konferencijoje ar atsiverskite bet kurią vadybos knygą ir susidūrimas su tam tikra tos pačios žinutės variacija yra beveik garantuotas: verslo pokyčių tempas vis spartėja, ir niekas nėra apsaugotas nuo trikdžių. Naujausi dirbtinio intelekto (AI) proveržiai paliko daug įmonių Galijotų nervingai laukti Dovydo diržo, bijant, kad juos gali ištikti toks pat likimas, kaip tokias firmas, kaip „Kodak“ ir „Blockbuster“, dvi gigantes, kurias nuvertė skaitmeninė revoliucija.
„Inovatoriaus dilema“ – svarbioje knygoje, kurią 1997 m. parašė vadybos guru Claytonas Christensenas, pastebėta, kad dabartiniai operatoriai nesiryžta diegti radikalių naujovių, dėl kurių jų produktai ar paslaugos taptų pigesni arba patogesni, nes baiminasi pakenkti esamų įmonių pelningumui.
Technologinio perversmo įkarštyje tai išplečia atvėrimą tokiais svarstymais neapsunkintiems startuoliams. Tačiau realybė yra tokia, kad „America Inc“ per interneto amžių patyrė stebėtinai mažai konkurencijos sutrikimų. Atrodo, kad esami operatoriai tapo saugesni, o ne mažiau saugūs. Ir yra rimta priežastis manyti, kad jie liks saugūs.
Apsvarstykite „Fortune 500“ – didžiausias Amerikos bendroves pagal pajamas, pradedant „Walmart“ ir baigiant Wells Fargo. Jos sudaro maždaug penktadalį užimtumo, pusę pardavimų ir du trečdalius pelno, todėl jos sudaro Amerikos verslo stuburą. „The Economist“ išnagrinėjo kiekvienos įmonės amžių, atsižvelgdamas į susijungimus ir atsiskyrimus, kurie sukuria dirbtinai jaunatvišką grupės vaizdą.
Mes nustatėme, kad tik 52 iš 500 gimė po 1990 m., mūsų interneto eros kriterijaus. Tai apima „Alphabet“, „Amazon“ ir „Meta“, bet pasigendama „Apple“ ir „Microsoft“, vidutinio amžiaus technologijų titanų. Tik septyni iš 500 buvo sukurti po to, kai „Apple“ 2007 m. pristatė pirmąjį „iPhone“, o 280 buvo prieš Amerikos įsitraukimą į Antrąjį pasaulinį karą. Tiesą sakant, naujų įmonių begemotų atsiradimo tempas lėtėjo. 1990 m. tik 66 įmonės Fortune 500 buvo 30 metų ar jaunesnės, o nuo to laiko vidutinis amžius padidėjo nuo 75 iki 90 metų.
Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad skaitmeninė revoliucija nebuvo tokia revoliucinė kai kuriose ekonomikos srityse, pažymi Julianas Birkinshaw iš Londono verslo mokyklos. Ryšiai, pramogos ir apsipirkimas apsivertė ant galvos. Tačiau naftos išgavimas iš žemės arba elektros tiekimas laidais atrodo taip pat. Didelio atgarsio nesėkmės, tokios kaip WeWork, daug triukšmo kelianti, biurų dalijimosi įmonė, kuriai gresia žlugimas, ir Katerra, žlugusis vienaragis, kuris bandė iš naujo apibrėžti statybų verslą naudodamas surenkamus pastato komponentus ir mažiau tarpininkų, atgrasė kitus nuo bandymo sužlugdyti atitinkamas savo pramonės šakas.
Kita priežastis yra ta, kad dėl inercijos daugelyje pramonės šakų sulėtėjo konkurencijos perversmas, o tai atpirko laiko seniesiems operatoriams prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų. Nors dabar 65 % amerikiečių bankininkauja internetu, beveik visi jų naudojami bankai yra senoviniai – vidutinis Fortune 500, įskaitant JPMorgan Chase ir Bank of America, amžius yra 138. Praėjusiais metais banką pakeitė mažiau, nei 10 %, amerikiečių, pagal Kearney, konsultavimo įmonę. Dėl šio klampumo būsimiems trikdytojams buvo sunku sukurti mastą, kol dabartiniai operatoriai nepamėgdžioja jų naujovių. Taip pat prisideda labirintinė reguliavimo sistema, teikianti pirmenybę didelėms institucijoms, kuriose yra daug atitikimo darbuotojų.
Draudimo pramonė, kurioje taip pat dominuoja geriatriški gigantai, tokie, kaip aig ir MetLife, yra beveik tokia pati.
Šis modelis nėra būdingas tik finansinėms paslaugoms. „Walmart“, galingiausias Amerikos mažmenininkas, beveik pražiopsojo elektroninės prekybos augimą. Dešimtajame dešimtmetyje jo generalinis direktorius Davidas Glassas prognozavo, kad pardavimai internetu niekada neviršys vienintelio didžiausio mažmeninės prekybos sandėlio pardavimų, remiantis neseniai paskelbta žurnalisto Jasono Del Rey knyga „Laimėtojas parduoda viską“. Nepaisant to, „Walmart“ finansinė jėga ir didžiulė klientų bazė suteikė galimybę vėliau pakeisti kursą. Tik „Amazon“ dabar daugiau parduoda internetu Amerikoje. Kitas pavyzdys yra neseniai išaugęs dviejų didžiausių Amerikos automobilių gamintojų „Ford“ ir „General Motors“ elektromobilių skaičius. Didelis jų balansas leido jiems išleisti didžiules pinigų sumas iš naujo išradinėti savo verslą tuo metu, kai naujokams pritraukti kapitalą tampa vis sunkiau.
Trečias Amerikos senbuvių ištvermės paaiškinimas yra tas, kad jų mastas sukuria savo impulsą naujovėms. Josephas Schumpeteris, ekonomistas, sukūręs frazę „kūrybinis naikinimas“, pirmiausia teigė, kad ekonomikos pažangą daugiausia paskatino nauji rinkos dalyviai, o 1911 m. išleistoje knygoje „Ekonominės plėtros teorija“ pažymėjo, kad „apskritai tai nėra karietų savininkas, tiesiantis geležinkelius“. Tuo metu, kai Schumpeteris išleido savo 1942 m. didžiąją knygą „Kapitalizmas, socializmas ir demokratija“, jis pakeitė nuomonę.
Tiesą sakant, būtent didelės įmonės – netgi monopolijos – paskatino naujoves, nes jos sugebėjo skirti pinigų moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTEP) ir greitai užsidirbti pinigų iš esamų klientų ir operacijų pasiekimų, kuriuos paskatino nuolatinė baimė būti nuverstomis.
Amerikos technologijų titanai pateikia esminę iliustraciją. „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Meta“ ir „Microsoft“ pernai į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo 200 mlrd. dolerių. Taip pat yra daug mažiau akivaizdžių pavyzdžių.
John Deere, didžiausia Amerikos žemės ūkio technikos įmonė, įkurta 1837 m., pirmauja dėl naujausių naujovių, tokių, kaip traktoriai be vairuotojo ir sumanūs purkštuvai, kurie naudoja mašinų mokymąsi piktžolėms aptikti ir į jas taikyti.
Jos tikslas – iki 2030 m. ūkininkavimą padaryti visiškai naudojančiu tik autonominę techniką, sako Deanna Kovar, įmonės vadovė.
Ji iš Silicio slėnio plėšė atleistus technikus ir dabar dirba daugiau programinės įrangos inžinierių, nei mechanikos.
Esantieji ir naujokai taip pat dažnai atlieka vienas kitą papildantį vaidmenį inovacijų srityje. Viljamas Baumolis, ekonomistas, 2002 m. parašė apie „Dovydo ir Goliato simbiozę“, kai radikalius proveržius sukuria nepriklausomi novatoriai, o vėliau sustiprina įsitvirtinusios įmonės. 2020 m. Annette Becker iš Miuncheno technikos universiteto ir bendraautoriai suskirstė įmonių imties išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai į dvi sudedamąsias dalis – labiau tiriamąjį „tyrimą“ ir labiau į komerciją orientuotą „plėtrą“ – ir nustatė, kad santykinis tyrimų svoris sumažėjo, didėjant įmonės dydžiui. Taip pat 2018 m. publikuotame dokumente, kurį pateikė Ufuk Akcigit iš Čikagos universiteto ir Williamo Kerr iš Harvardo verslo mokyklos, nustatyta, kad didelių įmonių sukurti patentai buvo ne tokie radikalūs ir labiau orientuoti į laipsnišką esamų produktų ir procesų tobulinimą.
Toks darbo pasidalijimas gali padėti paaiškinti, kodėl daug pradedančiųjų įmonių perka įsitvirtinusios įmonės. 2017 m. „John Deere“ įsigijo startuolį „Blue River“, kas suteikė jai technologiją, kuri buvo sukurta sumanaus piktžolių purkštuvo, kurį vėliau galėjo parduoti per platų platintojų tinklą.
Duomenų teikėjo „PitchBook“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį 74 % rizikos kapitalo „išėjimo“ Amerikoje įvyko per tokius įsigijimus.
Devintajame dešimtmetyje tai beveik nepadaugėjo, todėl buvo perspėjama apie „žudikų įsigijimų“ marą, kai didelės įmonės valgo savo potencialius būsimus konkurentus.
Tokių niekšiškų atvejų pasitaiko, bet retai. 2021 m. atliktame tyrime, kurį atliko Colleen Cunningham, tuomet studijavusi Londono verslo mokykloje, ir bendraautoriai, nustatyta, kad 5–7 % farmacijos kompanijų, kurios labai priklauso nuo naujų įmonių, kad papildytų vaistų tiekimo vamzdynus, įsigijimų, atrodo įtartini. Didžiąją laiko dalį susilankstymas į įsitvirtinusią milžiną yra tiesiog veiksmingiausias būdas novatoriškai naujai įmonei pristatyti savo laimėjimus pasauliui.
Paskutinis paaiškinimas, kodėl nėra konkurencijos sutrikimų verslo Amerikoje, yra susijęs su demografija. „Jaunas įmones dažniausiai kuria jauni žmonės“, – pažymi Johnas Van Reenenas iš Londono ekonomikos mokyklos. 1980–2020 m. 20–35 metų amžiaus Amerikos gyventojų dalis sumažėjo nuo 26% iki 20%. Naujų įmonių steigimo lygis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 12% iki 8% (žr. 3 diagramą). 2019 m. atliktame tyrime, kuriame lyginami gyventojų skaičiaus augimo ir naujo verslo kūrimo skirtumai Amerikos valstijose, Fatihas Karahanas iš Niujorko Federalinio rezervų banko ir bendraautoriai padarė išvadą, kad mažėjantis gyventojų skaičiaus augimas lėmė 60 proc. kūrimo skirtunmų pastaruosius keturis dešimtmečius.
Paraiškų pradėti naują verslą Amerikoje skaičius 2020 m. pabaigoje išaugo po to, kai pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais sumažėjo, ir nuo to laiko išliko gerokai didesnis, nei prieš pandemiją. Šis verslumo pliūpsnis daugiausia buvo sutelktas į svetingumą ir mažmeninę prekybą, kuriuos sukrėtė pandemija, o, laikui bėgant, gali pasiekti aukščiausią tašką, ypač dėl pandemijos išpūstų namų ūkių santaupų mažėjimo. Optimistai tikisi, kad pastarojo meto investicijų į ai startuolius antplūdis gali išlaikyti pagreitį. Net jei taip atsitiktų, praeities korporacijos gigantai gali likti viršuje." [1]
1. "America's corporate giants are getting harder to topple." The Economist, 21 Aug. 2023, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą