"„Praktikoje ne kartą susidūriau su
situacija, kai paskelbus testamentą visi artimieji lieka išsižioję“, – dalijasi
advokatų profesinės bendrijos „Auctoritas“ vadovaujanti partnerė, advokatė Eglė Morkūnienė ir
priduria, kad testamentus jau įpratę sudaryti toli gražu ne tik
turtingi lietuviai.
Apie tai, kaip Lietuvoje tvarkomi paveldėjimo klausimai, advokatė plačiau
papasakojo interviu.
– Prašau, pasakykite, kiek galima
trumpiau ir aiškiau, kaip šeimoje paveldimas turtas pagal dabar galiojančią
tvarką? Kokie pagrindiniai principai ir kokiomis dalimis turtas išdalijamas?
– Mirus vienam iš sutuoktinių,
pirmiausia yra atskiriama kito sutuoktinio dalis bendrame turte. Pavyzdžiui,
jei sutuoktiniai bendrai įsigijo namą, pusė jo priklauso pergyvenusiam
sutuoktiniui ir nėra paveldima, o kita pusė yra laikoma mirusiam sutuoktiniui
priklausiusia dalimi ir yra paveldima. Taip pat yra ir su transporto
priemonėmis, santaupomis, kitu turtu.
Kai nėra sudaryto testamento ir
miręs sutuoktinis turėjo vaikų, pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną
ketvirtadalį turto, kita dalis išdalijama vaikams, išskyrus atvejus, kai vaikų
yra daugiau nei trys, tuomet sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su vaikais. Jei
vaikai yra mirę, tokiomis pat teisėmis jiems priklausančią dalį gali paveldėti
anūkai arba proanūkiai.
Jeigu miręs sutuoktinis vaikų
neturėjo, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pusę turto, o likusią dalį paveldi
mirusio sutuoktinio tėvai ir anūkai.
Kai nėra nei sutuoktinio vaikų, nei
tėvų, nei anūkų, nei proanūkių, pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Mirus abiem sutuoktiniams, kaip ir
minėjau prieš tai, pirmiausia paveldi jų vaikai, jų nesant – tėvai ir anūkai.
Nesant išvardintų artimųjų – paveldėjimo teisė atsiranda seneliams ir
proanūkiams, o ir šių nesant – broliams, seserims, proseneliams. Dar tolesnės
eilės paveldėtojai yra sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos. Paskutiniai
eilėje – pusbroliai ir pusseserės. Svarbu suprasti, kad paskesnės eilės
paveldėtojai teisę į palikimą įgyja tik tada, kai nėra pirmesnės eilės
įpėdinių. Niekam nepriėmus palikimo – turtas
atitenka valstybei.
Priimant palikimą galioja vienas
principas arba jis priimamas visas, arba nepriimamas visai. Kiekvienas
paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo, tačiau negali atsisakyti jo
dalies. Tiesa, kartais kyla ginčų, kai palikimo atsisakoma kito paveldėtojo
naudai tam, kad būtų išvengta asmeninių skolų dengimo iš paveldėto turto.
Tokiais atvejais teismas gali įpareigoti priimti palikimą.
– O kaip dėl turtą paveldinčių vaikų
– tuo atveju, kai jie dar nepilnamečiai?
Rekomenduojame
– Teisę paveldėti turi tiek
pilnamečiai, tiek nepilnamečiai asmenys. Priimant palikimą nepilnamečiui, jam
atstovauja tėvai, globėjai arba rūpintojai. Palikimas tokiu atveju priimamas
tik pagal apyrašą (antstoliui sudarius viso turto ir skolų sąrašą) bei
įvertinus, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, bus jam
naudingas. Notaras, o globos ar rūpybos atveju – teismas, neišduos paveldėjimo
teisės liudijimo nepilnamečiui, kuriam palikimas nuostolingas.
– Ką dar būtų pravartu pažymėti?
– Svarbu tai, kad įprastinio namų
apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams, kurie gyveno kartu su
palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, paprastai tai ir būna
sutuoktinis. Taigi, negalima atvykti į velionio namus ir reikalauti atiduoti
kėdes, gėles ar šaukštus.
– Paveldimas ne tik turtas, bet ir
paskolos, kitos skolos? Gal dar ką nors reiktų žinoti?
– Paveldimas yra tiek visas turtas,
tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos,
kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Minėjau, kad priimant palikimą
galioja principas, arba priimamas visas turtas ir visos skolos, arba palikimo
atsisakoma. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo
įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai,
įvertinti palikimo naudą. Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio
sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas
ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet
įpėdinis nebeatsakys savo turtu. Pavyzdžiui, jei paveldimas namas su paskola ir
turtas priimamas be apyrašo, įpėdiniui pardavus namą ir supratus, kad pinigų
neužtenka visai paskolai grąžinti, likusią dalį jis turi sumokėti iš savo
kišenės. Jei palikimas priimamas pagal apyrašą, realizavus paveldėtą turtą ir
pritrūkus pinigų skoloms sumokėti, jų nereikės dengti iš savo kišenės, jos bus
nurašomos.
Atkreiptinas dėmesys, kad bankas,
suteikdamas paskolą, dažnai reikalauja sudaryti ir draudimo sutartį, kurios
pagrindu būtų grąžintas nesumokėtas kreditas bankui paskolos gavėjo mirties
atveju. Svarbu išsiaiškinti, ar tokia sutartis sudaryta, bei apie mirtį
pranešti bankui bei draudimo bendrovei.
– Kokių problemų gali kilti ir
kokius reikalus tenka sutvarkyti norint priimti paveldėjimą? Kas labiausiai
palengvintų visus rūpesčius?
– Siekiant priimti palikimą būtina
per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Notarų veiklos
teritorijos skelbiamos viešai internete. Palikimas gali būti priimtas ir
faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau šiuos faktus paskui tenka įrodinėti
teisme, todėl visais atvejais siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Sunkumų kyla, kai yra paveldimos
individualios įmonės, ūkininko ūkiai. Tokiais atvejais, jei įpėdinis negali
tęsti verslo ar ūkininkauti, gali tekti kreiptis į teismą dėl turto
administratoriaus skyrimo, kuris išsaugotų verslą, ūkį arba realizuotų jį.
Taip pat – jei paveldimi ginklai ar
kiti daiktai, kuriems reikalingas leidimas, o įpėdinis tokio leidimo neturi,
jis privalo pristatyti šiuos daiktus atsakingai institucijai, kad būtų
sunaikinami.
Priimant palikimą yra mokamas
atlygis notarui, jei sudaromas turto apyrašas – antstoliui.
Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje
galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc.
mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc.
mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai
skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami
paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys
arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
– Ko gero, viskas būtų daug
paprasčiau, jei būtume įpratę palikti testamentus. Kaip lietuviai jau žiūri į
juos – ar dar daugeliui tai atrodo kaip turtuolių reikalas, o gal testamentų
sudarymas jau sparčiai populiarėja?
– Testamentai nebėra turtuolių
reikalas. Dažnu atveju testamentai sudaromi siekiant išvengti artimųjų
konfliktų, apsaugoti brangius žmones, kuriems įstatymas nesuteikia paveldėjimo
teisės, ar net tokiu būdu atsidėkoti už pagalbą senatvėje. Testamentas yra
valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių.
– Ką tiksliai galima nurodyti
testamente, o ko negalima?
– Testamente galima kaip nori
paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo
teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti
asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais. Visgi,
testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo
reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
– Kiek kainuoja sudaryti testamentą?
Ir kur jis laikomas, ar artimieji paprastai apie tokį žino?
– Pagal šiuo metu galiojantį
Vyriausybės nutarimą testamento patvirtinimas kainuoja 40 Eur, tačiau dar gali
būti mokamos papildomos paslaugos (registravimas ir kt.). Sužinoti apie
sudarytą testamentą artimieji gali tik testatoriui mirus, nebent jis pats
prasitartų. Testamentai paprastai yra saugomi notaro, taip pat gali būti
saugomi konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.
– Ar testamentas gali ir kada gali
būti ginčijamas? Ar yra galimybė pakeisti velionio valią, pavyzdžiui, jei
artimiesiems palikimo sąlygos labai nepatinka?
– Testamentas gali būti ginčijamas
įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo,
prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad
sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens,
sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir
panašiai.
Praktikoje dažniausiai siekiama
įrodyti, kad asmuo faktiškai buvo neveiksnus arba nesuvokė savo veiksmų
testamento sudarymo metu, buvo suklaidintas, jam grasinta. Tokios bylos yra
sudėtingos, reikalauja ekspertinių žinių, užtrunka ilgai. Kadangi testamentas
tvirtinamas notaro, retai paaiškėja, kad jis netinkamai įvertino asmens
galėjimą suprasti savo veiksmus ir suformuoti tikrą bei nepriklausomą valią.
Turiu tik vieną patarimą – gerbkite
ir mylėkite savo artimuosius gyvus, tuomet po jų mirties gal ir neteks nustebti
išgirdus jų valią."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą