„Vėjo energetikos plėtra Europoje nedaro jokios pažangos. Vis dėlto Briuselis visų pirma orientuojasi į vidaus pramonės apsaugą nuo Kinijos konkurencijos.
Tikimasi, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energijos dalis ES išaugs iki 42,5 procento vartojimo. Vėjo energija turėtų labai prisidėti prie to. Numatoma, kad pajėgumas padidės daugiau, nei dvigubai, nuo šiandieninių 204 gigavatų iki 500 gigavatų. Vėjo turbinų gamintojų startinė padėtis vargu ar galėtų būti geresnė.
Pernai buvo pastatyta daugiau malūnų, nei bet kada anksčiau. Tačiau sumontuoti 16 gigavatų toli gražu nesiekia reikalingų 37 gigavatų per metus. Taigi, tobulėti yra kur daug.
Europos gamintojai vis dar nepatenkinti. Pramonės asociacija „Wind Europe“ netgi kalba apie „didžiulę krizę“.
Priežastis – aukštos žaliavų kainos ir infliacija. Dėl ilgų projektų trukmės gamintojai turi pristatyti gaminius, užsakytus prieš metus, už fiksuotą kainą, bet už dideles energijos, plieno ir palūkanų sąnaudas.
Jie taip pat mato save nepalankioje padėtyje konkuruodami su Kinija. Nors ten valstybė gamintojus remia dideliais pinigais, europiečiai jau ne vienerius metus patiria nuostolių, todėl sunkiai investuoja į vėjo jėgainių plėtrai reikalingų pajėgumų plėtrą.
Apsauga nuo Kinijos konkurencijos
Todėl Europos gamintojai kelis mėnesius stengėsi įvesti baudžiamuosius tarifus konkurencijai iš Kinijos. Pagrindas galėtų būti antisubsidijų procedūra, tokia, kokią ką tik Europos Komisija pradėjo elektromobiliams iš Kinijos. Vis dėlto tai nebūtinai laimi.
Komisijos atstovai nepalieka abejonių, kad Kinija moka „skandalingas subsidijas“. Tačiau kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad tai daro žalą Europos ekonomikai, o tai būtų būtina tarifų sąlyga.
Tiesą sakant, Europos įmonės vis dar užima 85 procentus rinkos ES ir 35 procentus pasaulinėje rinkoje. Kinijos konkurentams taip pat sunku patekti į ES rinką, nes, skirtingai nei saulės modulių, gaminiai nėra taip lengvai pakeičiami. Pavyzdžiui, Kinijos rinkos lyderis „Goldwind“ bando įsitvirtinti Europoje, tačiau kol kas jam nelabai sekasi.
Komisija vis dar nori apsaugoti Europos gamintojus ir tai pateisina strategiškai svarbiu pramonės vaidmeniu. Antradienį pristatytame „vėjo energijos pakete“ jis ragina valstybes nares gerinti šalies gamintojų padėtį, atsižvelgiant ne tik į kainą konkursuose, bet ir į tokius kriterijus, kaip aplinkosaugos ir socialiniai standartai gamyboje. Tačiau nuo valstybės priklauso, ar jos to laikosi. Pakuotėje yra tik rekomendacijos.
Galiausiai paspartinkite procesą
Šis žingsnis sulaukė kritikos. „Dėl preteksto, kad nori kovoti su pigiomis sistemomis iš Kinijos, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bando įvesti paslėptas subsidijas vėjo pramonei mokesčių mokėtojų sąskaita, įvesdama papildomus konkurso kriterijus“, – sako Bundestago narys Michaelas Kruse'as (FDP). Užuot įsitraukusi į subsidijų lenktynes su Kinija, Komisija turi užtikrinti patrauklesnes gamybos sąlygas. Juk yra ne tik nenoras investuoti į vėjo energiją.
Siekdama paspartinti vėjo energijos plėtrą, Komisija daugiausia dėmesio skiria patvirtinimo proceso paspartinimui. Teigiama, kad septynerių metų terminas vėjo turbinoms sausumoje ir dešimties metų terminas sistemoms atviroje jūroje turi baigtis. Daugelio projektų vėlavimas yra viena iš priežasčių, kodėl projektų atsisakoma ir rengiamų projektų nepakanka. Visų pirma turi būti paspartintas vėjo energijos plėtimas atviroje jūroje, pabrėžia Briuselis. Ateityje patvirtinimo laikotarpis ten turėtų trukti daugiausia trejus su puse metų.
Greitesnio patvirtinimo reikalavimai nėra naujiena. Jie yra įvairių naujų ES teisės aktų, pavyzdžiui, strategiškai svarbių pramonės šakų skatinimo įstatymo („Net Zero Industry Act“), kurį šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba, dalis. Siekdamos užtikrinti pramonei planavimo saugumą, valstybės narės iki metų pabaigos taip pat turėtų prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kiek jos nori padidinti savo nacionalinius vėjo jėgainių pajėgumus iki 2026 m.
Galiausiai, Komisija nori padvigubinti „žaliųjų“ technologijų finansavimui skirtus išteklius Inovacijų fonde iki 1,4 mlrd. eurų. Tačiau tik dalis to pateks į vėjo energetikos pramonę. [1]
Tai paprasta, Watsonai. Kinija netaiko sankcijų Rusijai. Taigi, Kinija turi lengvą prieigą prie nebrangios Rusijos energijos. Europos Sąjunga su pasimėgavimu kiša kvailas sankcijas Rusijai. Jokios nebrangios Rusijos energijos Europos Sąjungai nebus. Norint pagaminti tas plienines konstrukcijas vėjo malūnams, reikia tonų energijos. Europos Sąjunga gali užblokuoti likusį pasaulį, taikydama muitus. Europos Sąjunga negalėtų užvaldyti pasaulio su brangiu šūdu, pagamintu, naudojant brangią energiją. Taigi, Briuseli, tiesiog eik į krūmus ir numirk ten tyliai.
1. Brüssel will die Windbranche vor China schützen
Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 24, 2023. Von Hendrik Kafsack und Susanne Preuß
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą