"Ankstesnė karta turėjo panašią patirtį kaip mūsų šiandien. Septintojo dešimtmečio viduryje akcijų vertinimas buvo brangiausias per kelis dešimtmečius, remiantis cikliškai pakoreguota formule, kurią sukūrė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris. O akcijos brango, kai lygiai taip pat infliacija pradėjo kilti.
Rezultatas: šeima, 1965 m. pabaigoje atidėjusi 1000 dolerių jos mažylio mokslui 60/40 portfelyje, 1982 m. sausio mėn. baigė su 785 dolerių realiąja verte, jam baigiant vidurine mokykla.
Šiandien viskas atrodo ne ką geriau. Praėję metai buvo vieni prasčiausių visų laikų 60/40 portfelio realiąja verte, ir mušimai galėjo tęstis. Shiller vertinimo metrika vis dar yra aukštesnė, nei 1966 m.
Kai akcijos buvo brangiausiame vertinimo kvintilyje, kaip ir dabar, per ateinantį dešimtmetį jų reali metinė grąža vidutiniškai siekė tik 2,7 %. Taigi investuotojai gali jausti dar didesnį skausmą.
Obligacijos, yin akcijų yang, subalansuotame portfelyje, yra tikra laukinė korta. Net ir po pastarojo nuosmukio investuotojai yra susirūpinę, kad didžiulė federalinės skolos krūva kartu su sparčiai augančiomis palūkanų normomis gali sukelti finansinių sunkumų JAV vyriausybei. Tikėtina, kad vien palūkanų sąskaita per kelerius metus peržengs, kažkada neįsivaizduojamą, trilijoną dolerių per metus – daugiau, nei visos nekarinės diskrecinės išlaidos.
Kiek gali kilti palūkanų normos, kad būtų galima pritraukti pakankamai pasaulio santaupų?
Viena nerimą kelianti galimybė yra ta, kad JAV centrinis bankas FED gali pakeisti kursą ir vėl numušti palūkanų normas, jei šiandienos aukštos palūkanų normos sukels nuosmukį arba akcijų rinkos žlugimą. Tai gali paskatinti aštuntojo dešimtmečio infliaciją arba dar blogiau.
Investuotojai gali pasiruošti, sumažindami grąžos lūkesčius ir žaisdami gynyboje. Reguliarus saugesnio ir rizikingesnio turto derinio subalansavimas vis tiek pranoksta rinkos laiko spėliojimą, nors, galbūt, ir ne su ta pačia verte. Šiuo metu daug mažiau nepastovių trumpalaikių iždo vekselių, duodančių didesnę grąžą, nei ilgalaikės obligacijos, investuotojai gali užsidirbti deramą grąžą, nerizikuodami nukentėti nuo tolesnio palūkanų šuolio.
Ironiška, bet tradiciškai rizikinga 60/40 portfelio dalis santykinai galėtų būti saugesnė.
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje infliacijos metu akcijos smuko, tačiau jos yra atsparesnės infliacijai, nei obligacijos.
Investuotojai taip pat neprivalo tik pirkti brangių S&P 500, kuriuose dominuoja „Nuostabių septynių“ technologijų akcijos.
Mažo kapitalo, besivystančių rinkų ir vertės akcijos suteikia diversifikavimo pranašumą, atrodo, daug pigesnėmis kainomis.
Kitas dešimtmetis gali būti negražus, bet dirbant jis gali būti ne toks bjaurus." [1]
1. It's Time to Alter 'Set It, Forget It' Portfolio Strategies. Jakab, Spencer. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Oct 2023: B.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą