„BERLYNAS – Vokietija įšaldė viešąsias išlaidas likusiai metų daliai po to, kai teismas paskelbė, kad vyriausybės išlaidų planai prieštarauja Konstitucijai, o tai sudavė smūgį Europos atsigavimui ir pastangoms sustiprinti gynybą bei sumažinti anglies dvideginio išmetimą.
Tikėtina, kad teismo sprendimas padidins ekonominio greičio atotrūkį tarp Europos, kurios ekonomika stagnuoja ilgiau, nei metus, ir JAV, kurios per tris mėnesius iki rugsėjo mėnesio augo 5 proc. metiniu greičiu, padidintu masinio fiskalinio skatinimo.
Vokietijos, didžiausios Europoje, ekonomika traukiasi, nes kylančios energijos kainos ir prekybos įtampa kelia abejonių dėl į eksportą orientuoto verslo modelio. Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė tikėjosi drąsių išlaidų žaliosios energijos projektams ir technologijoms, siekdama atgaivinti modelį.
Manoma, kad energijos kainos nuolat viršys iki Ukrainos įvykių buvusį lygį, o tai gali apriboti energijai imlią gamybą, o senėjanti visuomenė ir darbo jėga, kuri, kaip prognozuojama, gali mažėti, ribos potencialų augimą.
Berlyno sprendimas priimtas po to, kai teismas grąžino vyriausybės 60 milijardų eurų arba daugiau nei 65 milijardus dolerių vertės žaliojo pereinamojo laikotarpio projektą. Teismas nurodė, kad Berlynas negalėjo panaudoti nepanaudotų kreditų, kurie iš pradžių buvo skirti kovai su Covid-19 pandemija, finansuoti aplinkos ir energetikos projektus. Jame teigiama, kad Berlynas yra saistomas šalies konstitucijoje įtvirtintų fiskalinių taisyklių, kurios riboja biudžeto deficitą iki 0,35% bendrojo vidaus produkto normaliu laiku.
Berlynui gresia pasirinkimas – sumažinti biudžetą arba didinti mokesčius – arba abu – jei jis įgyvendins planą, į kurį, be kitų dalykų, įtrauktos ir kelių milijardų eurų subsidijos lustų gamykloms statyti.
Šis sprendimas kelia klausimų dėl nebiudžetinių specialiųjų lėšų panaudojimo viešosioms investicijoms finansuoti, įskaitant 100 milijardų eurų planą pertvarkyti nepakankamai finansuojamą Vokietijos kariuomenę, paskelbtą po įvykių Ukrainoje.
Kai kurie Vokietijos ekonomistai palankiai įvertino sprendimą, kuris, jų teigimu, įvestų reikiamą fiskalinę drausmę, esant aukštoms palūkanų normoms, kiti mano, kad tai gali neleisti Scholzui ir jo įpėdiniams pertvarkyti, konkurencingumą prarandančią, ekonomiką.
Trumpalaikėje perspektyvoje vyriausybė turi nuspręsti, kurioms politikos sritims – nuo Europos kolektyvinės gynybos stiprinimo iki paramos Ukrainai ar kylančių energijos kainų ir infliacijos poveikio įmonėms ir namų ūkiams švelninimo – turėtų būti teikiama pirmenybė. Berlynas taip pat turi peržiūrėti visas pastarųjų aštuonerių metų skolomis finansuojamas išlaidas, siekdamas užtikrinti, kad jos atitiktų naująjį sprendimą.
Vokietijos pareigūnai Briuselyje penktadienį pareiškė Europos Sąjungos kolegoms, kad ir toliau rems 50 milijardų eurų ketverių metų ES biudžeto paketą Ukrainai, kuris turėtų įsigalioti kitąmet, pranešė du asmenys, informuoti apie diskusijas. Tačiau Berlynas aiškiai pasakė, kad neparems Europos Komisijos papildomų 50 milijardų eurų prašymo skirti migracijai ir kitiems Briuselio prioritetams. Vokietija apmoka maždaug ketvirtadalį ES išlaidų.“ [1]
Vokietija patenka į pavojingą spiralę. Vokietijos ekonomika miršta be vyriausybės paramos. Dėl silpnėjančios ekonomikos vyriausybė praranda galimybes remti ekonomiką. Todėl pažadai dėl didelių pinigų paketų Ukrainai yra tušti pažadai.
1. World News: In New Setback For EU, Germany Freezes Spending --- Move hurts recovery, rearmament plans as region confronts geopolitical threats. Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Nov 2023: A.7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą