"Per pastaruosius kelerius metus Vašingtonas ir Volstritas pradėjo fantazuoti, kad perėjimas prie nulinio anglies dvideginio išmetimo gali būti ekonomiškai naudingas. "Kai galvoju apie klimato kaitą, aš galvoju apie darbo vietas", - sakė prezidentas Bidenas. Kai Wall Street išgirdo apie žaliąją energiją, jis galvojo apie pelnus. Kai „Ford Motor“ išleido elektrinį „Mustang“ ir pikapą, jos rinkos vertė pirmą kartą viršijo 100 mlrd.dolerių.
Šiais metais fantazija baigėsi. Kadangi elektromobilių paklausa neatitinka lūkesčių, gamintojai atšaukia gamybos planus. Jūros vėjo jėgainių kūrėjai atšaukė projektus. S&P pasaulinis švarios energijos akcijų indeksas šiais metais nukrito 30 proc. „Ford“ rinkos vertė sumažėjo iki 42 mlrd. dolerių.
Tai nereiškia, kad perėjimas prie grynojo nulio baigėsi. Šią savaitę Jungtinių Tautų klimato konferencijoje susirinkę pareigūnai lygiai taip pat susirūpinę dėl klimato kaitos. Atsinaujinančios energijos šaltiniai ir toliau plečiasi.
Tačiau ekonomika, kad pasiekti grynąjį nulį iš esmės tebėra niūri: kažkas turi už tai sumokėti, o akcininkai ir vartotojai šiais metais nusprendė, kad tai bus ne jie.
Technologinės transformacijos yra teigiami pasiūlos sukrėtimai: atsiranda nauja, efektyvesnė technologija, o investicijos natūraliai traukia į šią naują technologiją, nes ji yra pelninga.
Priešingai, žaliąjį perėjimą skatina viešoji politika. Tai „neigiamas pasiūlos šokas, kartu su poreikiu finansuoti investicijas, kurių pelningumas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku“, – rašė prancūzų ekonomistas Jeanas Pisani-Ferry ataskaitoje, kurią užsakė Prancūzijos ministras pirmininkas ir kuri buvo išleista anglų kalba lapkritį. „Kainą – finansinę ar numanomą – nustatant laisvam ištekliui (klimatui), perėjimas padidina gamybos sąnaudas, negarantuojant, kad energijos sąnaudų sumažėjimas, galiausiai, jas kompensuos, o reikalingos investicijos nepadidina gamybos pajėgumus, bet vis tiek turi būti finansuojamas“.
Pisani-Ferry, kuris yra susijęs su „Bruegel“ ekspertų centru Europoje ir Petersono tarptautinės ekonomikos institutu Vašingtone, yra neįprastai aiškus mąstytojas šiuo klausimu.
„Reikėtų neįtikėtino aklumo poelgio, kad nesuvoktume, jog vyksta klimato kaita, kad ji daro didelę žalą – ir vis labiau taps – labai žalinga“, – rašo jis. „Taip pat būtų neįtikėtinai neapgalvota teigti, kad šis neatidėliotinas ir būtinas veiksmas neturės jokių ekonominių išlaidų iki 2030 m.
Veiksmingiausias būdas nukreipti vartojimą ir investicijas nuo iškastinio kuro į nulinės emisijos energiją yra anglies dioksido mokestis arba ribojimo ir prekybos sistema. Europa priėmė tokią sistemą ir vis griežtesnius tikslus, ypač po to, kai sankcijos Rusijai nutraukė gamtinių Rusijos dujų tiekimą po 2022 m. įvykių Ukrainoje. Tačiau augant išlaidoms, auga ir visuomenės nepasitenkinimas – nuo Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestų 2018 m. iki praėjusią savaitę pirmąją vietą Nyderlandų rinkimuose užėmusios kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos, kuri nori atsisakyti visų klimato taisyklių.
JAV vadovai atmetė bet kokius federalinius anglies dioksido mokesčius ar rinkliavas. Bideno sprendimas – neprašyti vartotojų mokėti už ekologišką perėjimą; Jo Infliacijos mažinimo įstatymas (IRA), kai kuriais skaičiavimais, išleidžia maždaug 1 trilijoną JAV dolerių elektrinėms transporto priemonėms, atsinaujinančiai energijai, vandeniliui ir kitoms nulinės emisijos technologijoms.
Subsidijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį, nes suteikia žaliajai energijai laiko plėstis ir diegti naujoves, kol ji bus konkurencinga su iškastiniu kuru.
Tačiau IRA pakenkė pašalinės sąlygos, tokios, kaip „padaryta Amerikoje“ reikalavimai ir žaliųjų technologijų infliacija – pačios IRA šalutinis produktas, padėjęs padidinti paklausą.
Galiausiai, Bideno investicijų darbotvarkė buvo sukurta priešpandeminei erai, kai žemos palūkanų normos pažemino investicijų į atsinaujinančią energiją finansinį profilį, o federalinio biudžeto deficitas buvo mažiau tikėtinas, kad išstumtų privačias investicijas. Tos prielaidos nebegalioja.
Investicinio banko „Lazard“ duomenimis, daugelį metų vėjo ir saulės energijos kainos smuko, tačiau nuo 2021 m. jos išaugo.
Daugelis kūrėjų nebegali ekonomiškai tiekti energijos pagal anksčiau sutartus tarifus. Danijos Orsted, didžiausia pasaulyje vėjo jėgainių kūrėja, lapkričio pradžioje prarado 4 mlrd. dolerių. Šiandien šios įmonės vertė yra 75% mažesnė, nei 2021 m. pradžioje.
„ClearView Energy Partners“ apskaičiavo, kad apie 30 % valstybių sutartyse numatytų vėjo jėgainių pajėgumų buvo atšaukta, o dar 25 % gali būti perkami aukcionuose iš naujo.
Finansinis elektromobilių patrauklumas taip pat išblėso. Tesla įrodė, kad jų gamyba gali būti pelninga, tačiau kol kas tai atrodo kaip išskirtinė situacija. „Tesla“ užėmė didžiąją dalį ankstyvųjų naudotojų – vairuotojų, norinčių pakęsti elektromobilio kainą ir įkrovimo vargus mainais už našumą ir ekologiškus įgaliojimus.
Daugumai vairuotojų toks kompromisas vis tiek neveikia – net ir su subsidijomis.
Tiesa, IRA paskatino elektromobilių ir baterijų gamyklų statymo bumą. Tačiau sėkmingam ekologiškam perėjimui reikia, kad šios gamyklos būtų pelningos, o Detroito automobilių gamintojai vis dar praranda pinigus už kiekvieną parduodamą elektromobilį.
Elektromobiliams ilgainiui turėtų prireikti mažiau darbo jėgos, todėl jų statyba turėtų būti pigesnė, nei benzinu varomų transporto priemonių. Tačiau automobilių darbuotojai nėra labiau pasirengę mokėti už ekologišką perėjimą, nei vartotojai ar investuotojai. Per pastarąjį streiką „United Auto Workers“ profsąjunga privertė darbdavius prisiimti įsipareigojimus, dėl kurių Detroitui dar sunkiau užsidirbti pinigų iš elektromobilių.
Šią savaitę paskelbtoje blaivioje ataskaitoje „Morgan Stanley“ automobilių analitikai apskaičiavo, kad vidutinė nefinansinė bendrovė S&P 500 reitinge per maždaug 50 metų išleidžia savo rinkos ribas kapitalo išlaidoms ir tyrimams bei plėtrai. GM ir Ford savo tokius pinigus išleidžia atitinkamai per 1,9 ir 2,6 metų. „Tai negali tęstis, mūsų nuomone."
Žaliasis perėjimas tebėra kritinis, bet jo kelias bus sunkus, kol kas nors nesutiks už tai sumokėti." [1]
Ateikit į Lietuvą. Lietuvos konservatoriai ir liberalai susivienijo ir daro, ką nori, iš lietuvių virves suka, todėl mes sumokėtume jums už viską.
1. U.S. News -- Capital Account: Who Will Pay for Green Transition? Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 Nov 2023: A.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą