"ES narėms bandant susitarti, kaip toliau turėtų veikti ES
karinę pagalbą Ukrainai finansuojanti Europos taikos priemonė, Vokietija
reikalauja sau palankesnių sąlygų.
Anot „Financial Times“ (FT), šalių ginčai kelia pavojų, kad
bus vėluojama tiekti ginklus Ukrainai.
Europos taikos priemonė (European Peace Facility, EPF) – tai
fondas, įsteigtas ne iš bendro ES biudžeto ir grindžiamas valstybių narių
įnašais, priklausančiais nuo jų ekonomikos dydžio. Taigi, didžiausia mokėtoja
yra būtent Vokietija.
Fondas buvo išnaudotas po to, kai ES narėms buvo grąžinta
5,6 mlrd. Eur už ginklus, kuriuos jos išsiuntė nuo korupcijos kenčiančiai
Ukrainai.
EPF dabar reikia papildomo finansavimo, kad ES sostinėms
toliau būtų galima iš dalies kompensuoti už jų ginklų siuntas. Tačiau siūloma 5
mlrd. Eur injekcija stabdoma, šalims ginčijantis, kaip reformuoti fondą, kad
jis geriau atitiktų Ukrainos poreikius ir padėtų Europos ginklų pramonei juos
patenkinti.
„Briuselis sako: „Iš pradžių sumokėk, vėliau gauk kompensaciją“,
– FT sakė vienas derybose dalyvavęs ES pareigūnas. Tačiau Vokietija ir kai
kurios kitos šalys, pasisakančios už kompensavimo modelio atsisakymą, tvirtina,
kad jos to daryti neturėtų.
Kaip rašo FT, Berlynas patiria didelius fiskalinius
suvaržymus po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestos jo biudžeto
priemonės. Todėl jis reikalauja, kad ginklų, kuriuos dvišaliu pagrindu tiekia
Kyjivui, vertė iškart būtų išskaičiuota iš dalies, kurią šalis turi sumokėti į
fondą.
Tuo metu mažesnės šalys tvirtina, kad tai smarkiai sumažintų
fondo dydį.
Thierry Bretonas, už vidaus rinką, taip pat gynybą
atsakingas Europos Komisijos narys, sausio viduryje yra viešai papriekaištavęs
Vokietijai, kad ji nepakankamai remia bendras ES pastangas teikti karinę
pagalbą Ukrainai, o daugiausia dėmesio skiria paramos siuntimui dvišaliu
pagrindu.
Vienas Vokietijos diplomatas „Politico“ teigė, kad „EPF yra
naudingas, tačiau jį gali užblokuoti viena valstybė narė, kaip ne kartą yra
nutikę praeityje. Dvišalė parama yra tiesioginė ir greita, todėl ji turėtų būti
laikoma bent jau lygiaverčiu įnašu.“
Vengrija jau devynis mėnesius blokuoja 500 mln. Eur
kompensacijų ES šalims išmokėjimą. Tokiu būdu Budapeštas išreiškė protestą, kad
Kyjivas Vengrijos banką OTP įtraukė į bendrovių, kurios, jo teigimu, padeda
Rusijai, sąrašą. Nors po to bankas buvo išbrauktas iš sąrašo, Vengrija
reikalauja papildomų garantijų, kad toks žingsnis nepasikartos.
Pasak ES diplomatų, nepaisant šio stabdymo, Vengrijos
premjeras Viktoras Orbanas negrasina blokuoti EPF papildymo ar jo reformos, kol
jo šalies įnašas į fondą bus naudojamas ne ginklams.
Antrasis klausimas, dėl kurio išsiskiria nuomonės, – kaip
greitai EPF pereis nuo kompensavimo šalims prie ginklų sutarčių finansavimo.
Didelę ginklų pramonę turinčios šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija,
siekia greito perėjimo ir „gaus didžiausią naudą“, sakė ES pareigūnas.
FT šaltinis teigė, kad dauguma laikosi nuomonės, jog esamas
modelis būtų taikomas bent jau 2024 m., o bendros gamybos finansavimas būtų
didinamas nuo kitų metų.
VŽ primena, kad praėjusią savaitę ES vadovai įveikė
Vengrijos prieštaravimus ir susitarė per ketverius metus sumokėti 50 mlrd. Eur
Ukrainos ekonomikai ir biudžetui išlaikyti, tačiau karinio finansavimo
klausimas lieka neišspręstas. Rasti kompromisą tikimasi iki vasario pabaigos.
ES pernai pažadėjus iki šių metų kovo pabaigos Ukrainai
suteikti milijoną artilerijos šaudmenų, eurokomisarai praėjusią savaitę sakė,
kad minėtas kiekis Bendrijoje jau pagamintas, tačiau iki nustatyto termino
Ukrainą bus pasiekę tik kiek daugiau, nei pusė jų." [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą