Po plačiai nuskambėjusio Landsbergio vizito Tbilisyje – nevienareikšmiai vertinimai

 

Lietuvos valdžios vykdomas, neramumų kurstymas aplinkinėse šalyse kenkia tų šalių gyventojams. Jie žūsta, nukenčia nuo pairusios ekonomikos. Jis kenkia ir mums, lietuviams. Darosi nejauku nuo nuolatinių riaušių ir bereikalingų mirčių bei kovų aplink mus. Jau ir patys Landsbergiai užsienyje perka pastovius namus, o vis dar smukdo mus į tą pačią pelkę. Tai kenkia ir visai Lietuvos valstybei, kuri ir taip Landsbergių valdymo nustekenta:

"Situacija Sakartvele, kuris neseniai priėmė vadinamą „užsienio agentų“ įstatymą, kelia aistras. Valdžia sako, kad šis reikalingas dėl skaidrumo, tačiau visuomenėje yra manoma, kad taip smaugiama Gruzijos demokratija. Situacija sulaukė dėmesio ir Lietuvoje. Ar turime palaikyti protestuojančius Sakartvele? Apie tai buvo diskutuojama Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.

Privalome palaikyti žmones, kurie siekia laisvės

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šalies vardu išreiškė palaikymą Sakartvele mitinguojantiems gyventojams. Toks ministro žingsnis sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų, tad jį laidoje pakomentavo ir buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Petras Vaitiekūnas.

„Mes neturime stoti nei į vieną, nei kitą pusę, tiesiog, kadangi yra mūsų draugų, kadangi yra daug gruzinų, kurie mato savo ateitį Europoje, Europos civilizacijoje, tai mes privalome paremti. Įmanoma įsivaizduoti, kad Lietuva neparemia proeuropietiškų jėgų kur nors Baltarusijoje, Ukrainoje ar Gruzijoje? Mes privalome paremti, tačiau mes turime aiškiai kartu pasiųsti signalą, kad sprendžia tauta. Jeigu tauta jau per kokius penkis balsavimus apsisprendė, kad jie nori eiti trečiuoju keliu – nei su Rusija, nei su Europa, bus protingi veršiukai, kurie žinda dvi karves – kažkas jiems turi pasakyti, kad šitas kelias vienareikšmiškai veda į Rusiją“, – teigė jis.

Taigi, G. Landsbergio sprendimą ambasadorius teigė palaikantis.

„Landsbergį aš palaikau ir tikrai reikia tokius dalykus daryti“, – tvirtino P. Vaitiekūnas.

Jo manymu, tai neturėtų būti laikoma kišimusi į kitos šalies vidaus reikalus.

„Tai nėra kišimasis į kitos šalies reikalus. Tai yra parama mūsų draugų. Lygiai taip pat, kaip Amerika ir Europa rėmė sąjūdį savo laiku, ir pasakė, kad mes norime priklausyti demokratinei bendrijai – norime demokratinių rinkimų, norime spaudos laisvės, norime žmogaus laisvės. Ir ką? Europa ir Amerika turėjo nuo mūsų nusisukti, ir sakyti: mes nesikišime į Tarybų Sąjungos reikalus? Mes privalome paremti tuos žmones, kur jie bebūtų, jeigu jie siekia laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių“, – teigė P. Vaitiekūnas.

Tiesa, jis dar kartą pabrėžė, kad dalis valstybėje priimamų sprendimų priklauso nuo pačios tautos.

„Jeigu gruzinų tauta jau per kokius penkis balsavimus nusprendė, kad Europa – ne jiems, jie balsuoja už jėgą, kuri tempia Gruziją į Rusiją – tai yra gruzinų tautos valia, gruzinų tautos reikalas ir mes į tai nesikišime. Mes privalome pripažinti rinkimų rezultatus, privalome pripažinti tai, ką pasirinko gruzinų tauta. Jie nusisuka nuo Europos. Šitas signalas turi būti pasiųstas labai aiškiai“, – teigė ambasadorius.

Mato aiškų politikavimą

Įžvalgomis laidoje pasidalijo ir profesorius, politologas Šarūnas Liekis. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad mes turime ir Jungtinių Tautų chartiją, ir tarp šalių nusistovėjusias praktikas bei nesikišimo į vidaus reikalus principus.

„Įsivaizduokite, jeigu mes šitą situaciją perkeltume į Jungtines Amerikos Valstijas – sakykime, neramumai Kapitolijuje, Trumpo šalininkai štrumuoja Kapitolijų ir atvažiuoja gerbiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras remti už arba prieš. Tokių ir panašių situacijų mes galime modeliuoti pakankamai daug. Šeimų maršas Lietuvoje – atvažiuoja Baltarusijos užsienio reikalų ministras, stoja ant bačkos ir sako: žinote, Lietuvoje pas jus nėra demokratijos – 50 tūkst. žmonių susirinko, policija juos visur sekioja, jūs nepasiduokite ir kovokite toliau už savo šeimos vertybes“, – kalbėjo jis.

Pasak Š. Lieko, jeigu mes nenorime, kad tokia politika būtų vykdoma mūsų atžvilgiu, tokių veiksmų nereikėtų pateisinti ir kitur.

„Žmogaus teisių formatai, demokratijos klausimai, ESBO organizacija, Europos Taryba – yra daugybė formatų, kur tie klausimai per monitorinimą, per stebėjimą, realių problemų įvardijimą sprendžiami, bet ne per politikavimą. Šiuo atveju, aš matau aiškų politikavimą, lipimą ant bačkos ir tada, jeigu mes jau sakome, kad tai yra gerai, tai mes tada nesipiktinkime ir leiskime vienokiai ar kitokiai opozicinei partijai Lietuvoje pasikviesti ar Baltarusijos, ar Orbano atstovus. Orbano užsienio reikalų ministras atvažiuotų ir pradėtų agituoti už kažką Lietuvoje. Kaip mes į tai žiūrėtume?“, – kėlė klausimą politologas.

Vis dėlto, pašnekovų požiūriai šioje vietoje išsiskyrė. Pasak buvusio užsienio reikalų ministro P. Vaitiekūno, skirtumas tarp Baltarusijos ir Lietuvos – didelis.

„Kol kas, formaliai, Gruzija nori tapti Europos Sąjungos ir NATO nariais. Mes esame NATO ir Europos Sąjungos klubo nariai, ir mes nuvažiavome kalbėti su savo partneriais, kuriems siunčiame žinutę, kad tas kelias, kurį jūs dabar išsirinkote, veda tolyn nuo tų tikslų, kuriuos jūs esate deklaravę. Jūsų veiksmai – jūs aiškiai sukate į šoną nuo tų tikslų. Landsbergis nuvažiavęs įspėjo“, – dalijosi jis.

O štai Š. Liekis ir toliau kėlė išties svarbius bei dėmesio vertus klausimus.

„Ar gali nieko neįgaliotas, kažkurios valstybės užsienio reikalų ministras važinėti ir agituoti, esant vidinei politinei įtampai, apvardžiuojant, vadinant prorusiškais ir panašiais, kam, beje nėra jokio pagrindo?“, – svarstė politologas.

 

Jis taip pat įvertino ir vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą.

„Tuo įstatymu yra stabdoma ir rusiška įtaka. Tame yra išryškinami visi. Ta prasme, jeigu tu gauni užsienio finansavimą, tu esi, pavyzdžiui, žiniasklaidos savininkas, o žiniasklaidos savininkai įtakoja vietinę rinką, įtakoja rinkimus, politiką įtakoja – tai visose šalyse vyksta. Dabar Jungtinėse Valstijose yra panaši situacija – visi turi užsideklaruoti ir yra išryškinama ta žiniasklaida, kuri yra valdoma iš užsienio. Kur čia yra problema, jeigu Jungtinėse Valstijose tame nėra problemos? Pas mus matoma problema tik dėl to, kad reikės išsiryškinti tiems, kurie yra remiami iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos“, – savo įžvalgomis dalijosi Š. Liekis.

Yra rizika sugadinti dvišalius santykius

Pasak politologo Š. Liekio, kiekvienas įstatymas gali turėti savų netobulumų, tačiau esą svarbu nepamiršti, kad juos priima valdžia, kurią išrenka patys žmonės.

„Mes čia perkeliame ideologinius konfliktus į dvišalius santykius ir potencialiai susigadiname dvišalius santykius, kadangi paremiame vieną arba kitą ideologinę poziciją. Kaip Petras teisingai šnekėjo, tai yra gruzinų tautos pasirinkimas. Buvo ankstesni rinkimai, bus nauji rinkimai – jie pasirinks vieną ar kitą variantą. Mes bendradarbiaujame su ta valdžia, kuri yra. Čia yra dvišalių santykių esmė“, – teigė jis.

Riziką susigadinti dvišalius santykius įvertino ir P. Vaitiekūnas. Pasak jo, tokie nuogąstavimai – tikrai pagrįsti, tačiau kalbėti apie tam tikras grėsmes – taip pat privalu.

„Yra daug indikacijų, rodančių, kad Gruzija suka Rusijos kryptimi – Saakašvilis kalėjime, užsienio agentų įstatymas priimamas, daugelis balsavimų yra už Ivanišvilio kandidatus, tai yra už prorusiškus kandidatus, sankcionuotų prekių, dvigubos paskirties prekių, ginklų technologijų ofšoras, praktiškai rusiškas ofšoras, kuriuo tapo Gruzija – tai irgi argumentas“, – vardijo ambasadorius.

Taigi, anot pašnekovo, esminių Europos civilizacijos vertybių pakartojimas, kurį dabar padarė Baltijos valstybių ministrai ir Islandijos ministrai, yra labai reikalingas ir savalaikis.

„Iš gruzinų tautos yra atimama didelė dalis galimybių susipažinti su kita nuomone, su kitu požiūriu į tai, kas dabar vyksta Gruzijoje“, – teigė P. Vaitiekūnas.

Jis taip pat įvardijo, kokios konkrečios rizikos kyla gruzinų tautai, įsigaliojant „užsienio agentų“ įstatymui.

„Bus mažiau opozicijos, bus mažiau oponuojančių minčių ir bus mažiau tautoje supratimo, kas iš tikrųjų darosi ir kokia kryptimi suka pati Gruzija. Gruzinai nesužinos tos žinutės, kad juos suka ta kryptimi, kur jie turės dalintis savo likimu ne su Prancūzija, Vokietija ir Lenkija ar Lietuva, bet su jakutais, buriatais, baškirais, čiukčiais ir taip toliau. Ar tikrai jie nori dalintis savo likimu su jakutais ir buriatais, ar jie nori dalintis likimu su italais ir prancūzais?“, – svarstė buvęs užsienio reikalų ministras.

Problemas siūlo spręsti kitais būdais

Sakartvelo tautai kylančių grėsmių Š. Liekis neneigė, tačiau, jo manymu, šias problemas reikėtų ir vertėtų spręsti kitais būdais, o ne „užsilipus ant bačkos“.

„Yra Europos Tarybos formatai, yra ESBO formatai, Jungtinės Tautos galų gale – paprastai, tuose formatuose tie klausimai ir sprendžiami. Juk mes nevažiuojame į Jungtines Valstijas ir nestojame ant bačkos tik dėl to, kad ten, pavyzdžiui, persekioja pabėgėlius prie Meksikos sienos arba, kad Trumpas statė sieną ar dar kažką darė. To nedarome“, – teigė politologas.

Apskritai, jo manymu, svarbu įvertinti ir savo veiksmų galimas pasekmes.

„Aš matau, kad tų pasekmių neįvertiname. Matau tą ilgalaikę tendenciją, kad pas mus neįvertina pasekmių savo veiksmų, nesijaučia atsakingi, nesijaučia suverenūs su savo sprendimais. Čia aš matau tokią ilgalaikę problemą įvairiausiose situacijose, kur pas mus politikai būtent taip elgiasi. Kadangi aš ir pats ekspertas esu tos pačios Europos Tarybos daugybę metų, matau, kokiuose formatuose tie reikalai realiai, jeigu jie yra sprendžiami, yra sprendžiami. Kartais jų neįmanoma išspręsti dėl visos eilės aplinkybių, o ne dėl to, kad kažkas rusiškas ar nerusiškas“, – teigė Š. Liekis".