„Jūs žinote, kad išeinate pro stebėjimo stiklą, kai Europos politikai klimato politikos klausimais pradeda atrodyti protingesni, nei amerikiečiai. Na štai, Alisa: europiečiai greičiau, nei jų kolegos amerikiečiai pripažįsta grynojo nulio kvailumą.
Naujausias pavyzdys – galbūt, „auka“ tinkamesnis – yra Humza Yousafas, kuris šią savaitę atsistatydino iš pirmojo Škotijos ministro posto. Šis JK regionas turi didelę perduotą galią spręsti jo reikalus, įskaitant klimato politiką. P. Yousafo kairiosios pakraipos Škotijos nacionalinės partijos vadovaujama administracija tikėjosi aplenkti nacionalinę Londono vyriausybę, mažinant anglies dvideginio išmetimą.
Kol, tai yra, kažkas pastebėjo išlaidas. Neseniai paskelbtoje JK Klimato kaitos komiteto ataskaitoje pažymima, kad Škotija smarkiai atsilieka nuo jos klimato tikslų. Vyriausybė siekė 20 % sumažinti bendrą Škotijos vairuotojų nuvažiuotą atstumą, palyginti su 2019 m. lygiu, bet neplanavo sumažinti asmeninio mobilumo iki 2030 m. termino. Kad vėl pasiektų vyriausybės tikslą pereiti prie namų elektrinių šilumos siurblių, Škotija iki dešimtmečio pabaigos turėtų pakeisti gamtinių dujų katilus daugiau, nei 80 000 namų ūkių per metus. Tai didelis prašymas, turint omenyje, kad 2023 metais jai pavyko pakeisti tik 6000 katilų. Vyriausybė priešinosi aviacijos mokesčio įvedimui, kad atgrasytų nuo pernelyg didelio skraidymo. Ir taip toliau.
Ponas Yousafas padarė vienintelį dalyką, kurį galėjo tokiomis aplinkybėmis: jis atsisakė grynojo nulio. Jo administracija paskelbė, kad atsisako tvirtų metinių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų ir neabejotinai „anglies biudžeto“. Žaliųjų partija, su kuria J. Yousafo SNP valdė koalicijoje, atkirto. Po daugybės politinių machinacijų, kurių viena dalis buvo „Makbetas“ ir dvi dalys „Klaidų komedija“, p. Yousafo administracija žlugo, ir jis buvo priverstas atsistatydinti.
Atkreipkite dėmesį į dvi svarbias detales. Pirma, trūko konkretaus šalies taikinių sąrašo. Škotija pasiekė tašką, kai tolesnė pažanga iki nulio būtų pareikalavusi akivaizdžių ir materialių namų ūkių biudžetų išlaidų. Tai neskaičiuoja papildomų išlaidų, susijusių su atsinaujinančia energija, paslėpta komunalinėse sąskaitose.
Akivaizdu, kad Škotijoje, kaip ir kitur, rinkėjai reikalauja, kad kažkas turi būti padaryta, siekiant kontroliuoti pasaulinę temperatūrą, kol kokia nors nelaiminga siela parodys, kad namų ūkiai turės už tai sumokėti.
Kas veda prie kitų detalių. Ponas Yousafas sulaukia blogos spaudos Didžiojoje Britanijoje dėl savo politinės nekompetencijos, bet pripažinkite jį bent jau už tai: jis matė, kad kyla problemų, ir nelaukė, kol prasidės masinis protesto judėjimas, prieš bandydamas pakeisti kursą.
Kiti Europos politikai to pasakyti negali. Be kita ko, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje ūkininkai blokavo gatves traktoriais, priešindamiesi klimato ir kitiems aplinkosaugos diktatams, kurių išlaidų jie nenorėjo padengti. Tai įvyko po to, kai prancūzų geltonosios liemenės 2018 metais privertė prezidentą Emmanuelį Macroną atsisakyti dyzelino mokesčio didinimo.
Net politikai geba mokytis. Britų politikai, vis dar traumuoti 2016-ųjų „Brexit“ referendumo, gali mokytis greičiau, nei kiti. J. Yousafo žingsnis Škotijoje yra lenktynių dėl pasitraukimo nuo grynojo nulio dalis, kuriose dalyvauja visos pagrindinės JK partijos prieš rinkimus, kurie numatomi vėliau šiais metais.
Ministras pirmininkas Rishi Sunak sušvelnino elektrinių transporto priemonių mandatus ir atsisakė planų reikalauti, kad Anglijos namų ūkiai įsirengtų šilumos siurblius. Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris, greičiausiai, būsimasis ministras pirmininkas, apsidraudė nuo savo partijos įsipareigojimo palaipsniui nutraukti naftos ir dujų gręžimą Šiaurės jūroje, kad galėtų pažadėti profesinėms sąjungoms priklausantiems Škotijos naftos darbuotojams, kad jie išlaikys jų darbo vietas. Panaikintas ankstesnis pažadas skirti 28 mlrd. GBP, kurių Didžiosios Britanijos vyriausybė neturi, kasmetiniam perėjimui prie žaliųjo gyvenimo būdo.
Pono Yousafo atšaukimas ypač turi politinę prasmę, nes jo SNP yra užrakinta kovoje už gyvybę su leiboristais. Niekas nenori būti ta partija, kuri žada atimti rinkėjų darbus ir padidinti sąskaitas už energiją. SNP tikėsis, kad trumpalaikis skausmas, kurį sukelia žaliųjų atsitraukimas nuo valdančiosios koalicijos, išgelbės J. Yousafo partiją nuo egzistencinės masinio rinkėjų nutolimo krizės.
Glumina tai, kad JAV juda priešinga kryptimi. Prezidentas Bidenas imasi agresyvios nulio politikos, tokios, kaip elektrinių transporto priemonių mandatas ir trilijonų dolerių pasiskolintos vyriausybės bei sunkiai uždirbtų namų ūkio pinigų įliejimas į klimato kaitos problemas.
Galbūt ponas Bidenas mano, kad Donaldas Trumpas yra pakankamai bauginantis, kad centristai rinkėjai nepastebės prezidento fantastiškų klimato skrydžių. Galbūt, jis teisus. Tačiau didelė rizika manyti, kad rinkėjams nerūpės grynosios nulinės politikos išlaidos. Pažymėtina daugybei eurofilų Amerikos kairėje, kad tai yra tokia rizika, kurią vis mažiau Europos politikų nori prisiimti.“ [1]
Ponas Bidenas stengiasi turėti tiek patrankų, skirtų Ukrainos Zelenskiui, tiek sviesto, kad sušvelnintų p. Bideno žaliąjį perėjimą. Abu dalykai kainuoja daug pinigų. Kai ponas Bidenas išleidžia šiuos pinigus su didele fanfara, infliacija neatsilieka. Remiantis apklausų rezultatais, Amerikos rinkėjai dėl šios infliacijos nori atimti p. Bideno darbą. Retas atvejis, kai žmogus su didele fanfara šauna sau koją." [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą