„Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė esąs pasirengęs sustabdyti ginčytiną balsavimo teisių įstatymo projektą, sukėlusį mirtinas riaušes Naujojoje Kaledonijoje, su sąlyga, kad Prancūzijos užjūrio teritorijoje bus atkurta tvarka ir frakcijos grįš prie derybų stalo.
Macronas ketvirtadienį atvyko į Naująją Kaledoniją, ieškodamas būdų, kaip užbaigti krizę, sukėlusią klausimų dėl Prancūzijos įtakos Indo-Ramiojo vandenyno regione. Jis pasinėrė į daugybę maratoninių susitikimų su vietos pareigūnais, verslo lyderiais ir už bei prieš nepriklausomybę grupėmis.
Protestuotojai padegė viešuosius pastatus, apiplėšė parduotuves ir užtvėrė kelius. Naujosios Kaledonijos prekybos ir pramonės rūmų duomenimis, per smurtą, dėl kurio buvo padaryta maždaug 1 milijardo eurų žala, ty 1,08 milijardo dolerių bei žuvo šeši žmonės. Antradienį surengta trumpalaikė kibernetinė ataka siekė sugriauti salyno internetą, pranešė vietos pareigūnai. Šimtai turistų buvo išskraidinti oru.
Riaušes sukėlė daugiau, nei prieš savaitę, organizuotos, Paryžiaus pastangos priimti įstatymą, kuriuo būtų suteikta teisė balsuoti vietos rinkimuose visiems piliečiams, kurie 10 metų gyvena Naujojoje Kaledonijoje, o oponentai teigia, kad tai gali susilpninti vietinių kanakų įtaką. , kurie sudaro apie 40 % beveik 300 000 teritorijos gyventojų.
Įstatymo projektas buvo priimtas po ilgus metus trukusių nesėkmingų derybų tarp prieš nepriklausomybę ir už nepriklausomybę pasisakančių grupių dėl platesnio susitarimo dėl salyno ateities ir valdymo.
Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs sustabdyti planus ratifikuoti įstatymo projektą birželio pabaigoje, jei protestuotojai panaikins kelių blokadas, kurios sužlugdė Naujosios Kaledonijos ekonomiką. Macronas taip pat paprašė abiejų stovyklų nedelsiant atnaujinti derybas, sakydamas, kad bet kokia įstatymo projekto ratifikavimo pauzė skirta tam, kad frakcijos turėtų laiko pasiekti platesnį susitarimą.
„Įsipareigojau, kad ši reforma nebus priversta šiandien“, – sakė jis ir pridūrė, kad po mėnesio įvertins padarytą pažangą, kad nuspręstų dėl tolesnių veiksmų.
Prancūzijos vadovas taip pat pažadėjo įsteigti skubios pagalbos fondą, kuris padėtų atitaisyti riaušių padarytą žalą.
Vietos valdžia teigė, kad smurtas slūgsta, tačiau padėtis išliko įtempta, protestuotojams ir toliau blokuojant kelis kelius.
Neramumai yra smūgis Prancūzijos lyderio ambicijoms atkurti Prancūzijos, kaip pasaulinės galios, įtaką nuo tada, kai jis pirmą kartą buvo išrinktas 2017 m. Naujoji Kaledonija yra pagrindinė Macrono Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijos dalis ir testas Prancūzijos gebėjimui atremti Kinijos ekspansionizmą regione. Salynas taip pat leidžia Prancūzijai išlaikyti antrą pagal dydį išskirtinę ekonominę zoną pasaulyje po JAV.
E. Macrono kelionė Paryžiuje buvo atidžiai stebima, nes oponentai reikalauja, kad jis kažkaip suvaldytų situaciją, o sąjungininkai ruoštųsi nuosmukiui, artėjant Europos Parlamento rinkimams.
"Štai ugniagesys, kuris pats padegė!" Jimmy Naouna, už nepriklausomybę pasisakančio „Front de Liberation Nationale Kanak et Socialiste“, atstovas spaudai parašė X, atsakydamas į Macrono vizitą." [1]
Bėda. Kolonizatorių, tokių, kaip Macronas, dabar niekas nemėgsta. Galvojama, kad jie naikina vietines (pvz. rusų Donbase bei Kryme, ar kanakų Naujojoje Makedonijoje) kultūras.
1. World News: Macron Tries to Quell New Caledonia Riots. Bisserbe, Noemie; Meichtry, Stacy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 May 2024: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą