Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. birželio 26 d., trečiadienis

Kinija ėmėsi naujų lenktynių dėl Mėnulio --- Nepilotuojama misija varžosi su JAV dėl nuolatinių forpostų kūrimo

„Yra naujos kosminės lenktynės, šį kartą tarp JAV ir Kinijos. Antradienį Kinija žengė svarbų žingsnį į priekį.

 

 Kinijos erdvėlaivis grįžo, atgabendamas pirmuosius uolienų pavyzdžius iš tolimosios Mėnulio pusės. Tai mokslinis proveržis atskirai paėmus, tačiau ši sėkmė taip pat sustiprino Kinijos planą iki 2030 m. iškelti astronautus į Mėnulį ir iki 2035 m. pastatyti Mėnulio bazę.

 

 Tai kelia nerimą Amerikos kosmoso pareigūnams ir įstatymų leidėjams. Abi šalys siekia pastatyti nuolatinius forpostus strategiškiausioje Mėnulio vietoje – Mėnulio pietų ašigalyje. Ir jiems įsirengiant, panašu, kad įtampa orbitoje atspindės įtampą Žemėje.

 

 Kai kurie JAV pareigūnai baiminasi, kad Kinija planuoja užgrobti žemę. Kinijos pareigūnai tą patį įtaria ir amerikiečių atveju, bei bendradarbiauja su Rusija bei kitomis draugiškomis šalimis dėl jos pietų ašigalio forposto.

 

 Jau ryškėja konkurencijos, kurioje supervalstybės ir jų sąjungininkai stengiasi išnaudoti strateginę Mėnulio svarbą, kontūrai. 

 

Antradienio sėkmė vykdant „Chang'e 6“ misiją rodo, kad Kinija pirmauja.

 

 Naujausia rezultatų suvestinė yra nuo 4 iki 0,5, – sakė Simone Dell'Agnello, italų tyrinėtojas, bendradarbiavęs su Chang'e 6. Kinijos Mėnulio programa nuo 2013 m. keturis kartus minkštai nusileido Mėnulyje, paskutinį kartą susemdama akmenų Pietų ašigalyje.

 

 Šiais metais JAV siekė užbaigti dešimtmečius trukusią nusileidimo mėnulyje pertrauką, kai dvi Amerikos kompanijos pradėjo misijas pagal Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos sutartis.

 

 Vienas nusileidimas po prisilietimo apvirto. Kitas net nebandė nusileisti dėl techninių problemų.

 

 Visa tai didina spaudimą garsiausiai pasaulyje kosmoso agentūrai. Šiais metais planuojamos dar mažiausiai dvi privačios NASA finansuojamos misijos, kurios bandys patekti į Mėnulį. Vykdydama „Artemis“ tyrimų programą, agentūra ateinančiu laikotarpiu planuoja atlikti kelis nusileidimus, sukurti logistikos stotį Mėnulio orbitoje ir galiausiai Mėnulyje pastatyti nuolatines stovyklas. Tačiau „Artemis“, pasikliaudama sudėtingu vyriausybės darbuotojų ir privačių rangovų deriniu, susidūrė su pakartotiniais vėlavimais ir išlaidų viršijimu.

 

 2022 m. be įgulos bandomoji misija „Artemis I“ apskriejo Mėnulį. Šiais metais NASA atidėjo du kitus skrydžius, įskaitant Artemimis III, kuris turėjo būti pirmasis žmonijos įgulos nusileidimas ant Mėnulio paviršiaus nuo Apollo 17 1972 m. NASA yra bendradarbiauja su rangovais, įskaitant Elono Musko „SpaceX“, kuriantį Mėnulio nusileidimo įrenginį „Artemis“.

 

 Kai kurie kosmoso ekspertai teigia, kad nauja „Artemis III“ tikslinė data 2026 m. vis dar yra pernelyg optimistiška. NASA svarsto galimybę pakeisti planą, kad į Mėnulio skrydžius nebūtų įtraukti astronautai, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

 

 NASA administratorius Billas Nelsonas viename interviu sakė, kad astronautų nusileidimas 2026 m. iš tikrųjų yra įmanomas, nurodydamas, kad „SpaceX“ atlieka transporto priemonės, kurią ji naudos šiai operacijai, tobulinimą.

 

 Idėja, kad JAV lenktyniauja su Kinija, buvo sustiprinta 2017 m., kai Ye Peijian iš valstybinės Kinijos mokslų akademijos palygino Mėnulį ir Marsą su ginčijamomis Ramiojo vandenyno teritorijomis, į kurias pretenduoja Kinija, taip pat Japonija, Taivanas ir Filipinai.

 

 Tada 2021 m. Kinija ir Rusija susitarė statyti tyrimų bazę Mėnulio pietų ašigalyje.

 

 „Man rūpi, jei Kinija ten atsidurtų pirmoji ir staiga pasakytų: „Gerai, tai mūsų teritorija. Jūs pasitraukite“, – balandį vykusiame Kongreso klausyme sakė NASA atstovas Nelsonas. Jis sakė, kad Mėnulio pietinio ašigalio regione gali būti tik kelios vietos, kuriose yra išteklių, reikalingų žmonių postams.

 

 Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad taikai kosmose kelia grėsmę JAV, o ne Kinija.

 

 Dešimtmečių senumo sutartis, kurią pasirašė daugiau, nei 100 šalių, įskaitant JAV ir Kiniją, paprastai užkerta kelią suverenioms pretenzijoms į Mėnulį. Tačiau nenurodoma, kas atsitiktų, jei dvi šalys bandytų statyti Mėnulio bazę toje pačioje vietoje. Misisipės universiteto Oro ir kosmoso teisės centro vykdomoji direktorė Michelle Hanlon sakė, kad jei kas nors statys bazę, gali ginčytis, kad pagal sutartį jis turi teisę į 100 kilometrų perimetrą savo įrangai apsaugoti.

 

 „Nepriklausomai nuo to, kuri šalis vadovauja kosmoso tyrinėjimams, ar ji grįžta į Mėnulį, ar į Marsą, iš esmės jūs galite nustatyti mūsų veikimo taisykles“, – atstovas Frankas Lucasas (R-Okla). Namų mokslo komitetas, sakė interviu.

 

 2020 m. JAV pradėjo įtraukti šalis, kad jos pasirašytų Artemidės susitarimus – naujesnę taikaus kosmoso tyrinėjimo sistemą. Pasirašė daugiau, nei 40. Kinija įdarbino 10 šalių, įskaitant Rusiją, Pakistaną ir Pietų Afriką, kaip partnerius savo pietų ašigalio bazėje. Kinijos užsienio reikalų ministerija, atsakydama į „The Wall Street Journal“ klausimus, sakė, kad „kiekviena pusė turi skirtingą požiūrį į tai, ar Artemidės susitarimai atitinka esamus kosmoso įstatymus“.

 

 Nepaisant visų savo pasiekimų, Kinijos kosmoso programa susidūrė su savo sunkumais. Jos raketos „Long March 5“, kurios paleido uolienų mėginių misiją, buvo atidėtos kelerius metus, o Kinija keliais aspektais lenkia JAV. Ji dar nesukūrė galingų daugkartinio naudojimo raketų, kaip tai padarė JAV.

 

 Palyginti su pusiaujo regionais, kur vyko „Apollo“ misijos, Mėnulio pietų ašigalį yra sunkiau nusileisti dėl nelygesnio reljefo ir prastesnio apšvietimo.

 

 Tačiau JAV ir Kinija mano, kad verta stengtis dėl išteklių, ypač vandens ledo, galimo vandens ir deguonies šaltinio astronautams ir vandenilio raketų kurui.

 

 Tyrėjai rado įrodymų, kad tai gali būti metalo nuosėdos, kurios, jų manymu, gali būti išgaunamos Mėnulyje statant raketas. Kai kurie NASA pareigūnai ir tyrinėtojai mano, kad ekonomiškai naudingiau yra pradėti misijas į Marsą iš Mėnulio.

 

 Kinijoje valstybinė žiniasklaida entuziastingai teikė naujienas apie Chang'e 6 misiją. Prieš pakildamas, zondas Mėnulio dirvožemyje nupiešė šalies pavadinimo kinišką rašmenį. Rašymo nuotrauka išplito Kinijos socialinėje žiniasklaidoje." [1]

 

Skrydžiai iš Mėnulio yra daug ekonomiškesni, nes Mėnulis daug mažesnis, negu Žemė, todėl Mėnulio gravitacinė trauka mažesnė, pigiau kainuoja kuras, kad iškelti tokius pat krovinius į orbitą iš Mėnulio. Todėl Mėnulis tampa vartais į tolimesnį kosmoso užkariavimą. Neveltui čia visi taip nervuojasi.


1. World News: China Takes Leap in New Race to Moon --- Unmanned mission is step in contest with U.S. to build permanent outposts. Woo, Stu; Leong, Clarence; Maidenberg, Micah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: A.7.

China Takes Leap in New Race to Moon --- Unmanned mission is step in contest with U.S. to build permanent outposts


"There is a new space race, this time between the U.S. and China. On Tuesday, China took an important step forward.

A Chinese spacecraft returned carrying the first-ever rock samples from the far side of the moon. A scientific breakthrough in itself, the success also advanced China's plan to put astronauts on the moon by 2030 and build a lunar base by 2035.

That is worrying American space officials and lawmakers. Both nations seek to build permanent outposts on the moon's most strategic location, the lunar south pole. And as they gear up, it is looking likely that tensions in orbit will mirror those on Earth.

Some U.S. officials fear China plans a land grab. Chinese officials suspect the same of the Americans and are teaming up with Russia and other friendly nations for its south-pole outpost.

The outlines of a rivalry in which superpowers and their allies jockey to exploit the moon's strategic importance are already emerging. Tuesday's success with the Chang'e 6 mission shows that, by one measure, China leads.

The recent scoreboard is "4 to 0.5," said Simone Dell'Agnello, an Italian researcher who collaborated with Chang'e 6. China's lunar program has soft-landed on the moon four times since 2013, the latest mission scooping up rocks near the south pole. 

The U.S. this year sought to end a decadeslong moon-landing hiatus, with two American companies launching missions under contracts from the National Aeronautics and Space Administration. 

One lander tipped over after touchdown. The other didn't try to land because of technical problems.

All this is piling pressure on the world's most storied space agency. At least two more private missions with NASA funding are slated to try to get to the moon this year. Through its Artemis exploration program, the agency plans in the coming years to conduct multiple landings, develop a logistics station in lunar orbit and eventually build permanent camps on the moon. But Artemis, relying on a complex mix of government workers and private contractors, has faced repeated delays and cost overruns.

An uncrewed test mission, Artemis I, went around the moon in 2022. This year, NASA pushed back the next two flights, including Artemis III, meant to be humanity's first crewed landing on the lunar surface since Apollo 17, in 1972. NASA is collaborating with contractors, including Elon Musk's SpaceX, which is developing a lunar lander for Artemis.

Some space experts say Artemis III's new target date of 2026 is still too optimistic. NASA has been considering altering the plan so as not to include landing astronauts on the moon, people familiar with the matter said.

Bill Nelson, NASA's administrator, said in an interview that landing astronauts in 2026 is indeed possible, pointing to SpaceX's work advancing the vehicle it will use for that operation.

The idea that the U.S. was in a race with China was amplified in 2017 when Ye Peijian of the state-run Chinese Academy of Sciences compared the moon and Mars to disputed Pacific territories claimed by China -- but also Japan, Taiwan and the Philippines. 

Then in 2021, China and Russia agreed to build a research base on the lunar south pole.

"My concern is if China got there first and suddenly said, 'OK, this is our territory. You stay out,'" NASA's Nelson told a congressional hearing in April. There may be only a few spots in the lunar south-pole region with the resources needed for human outposts, he said.

China's foreign ministry has said it is the U.S., not China, that threatens peace in outer space.

A decades-old treaty signed by more than 100 countries, including the U.S. and China, generally precludes sovereign claims on the moon. But it doesn't spell out what would happen if two countries tried to build a lunar base on the same spot. Michelle Hanlon, executive director of the University of Mississippi's Center for Air and Space Law, said whoever builds a base could argue that under the treaty it is entitled to a 100-kilometer perimeter to protect its equipment.

"Whichever country leads the exploration of space, whether it is back to the moon or on to Mars, you basically get to set the rules of the road for how we operate," Rep. Frank Lucas (R-Okla.), chairman of the House Science Committee, said in an interview.

The U.S. in 2020 started recruiting countries to sign the Artemis Accords, a newer framework for peaceful space exploration. More than 40 have signed. China hasn't, instead recruiting 10 countries, including Russia, Pakistan and South Africa, as partners in its south-pole base. China's foreign ministry, in response to questions from The Wall Street Journal, said "each side has different views on whether the Artemis Accords align with existing outer-space laws."

For all its accomplishments, China's space program has faced its own struggles. Its Long March 5 rockets, which launched the rock-sample mission, were delayed for years, and China trails the U.S. in several aspects. It hasn't yet developed powerful reusable rockets, as the U.S. has.

Compared with equatorial regions where the Apollo missions went, the lunar south pole is tougher to land on because of rougher terrain and poorer lighting. 

But the U.S. and China think it is worth the effort because of the resources, especially water ice, a potential source of water and oxygen for astronauts and hydrogen for rocket fuel.

And researchers have found evidence of what may be metal deposits, which they envision could be mined to build rockets on the moon. Some NASA officials and researchers believe it is more cost-effective to launch missions to Mars from the moon.

In China, state media provided enthusiastic updates on the Chang'e 6 mission. Before it took off, the probe drew the Chinese character for the country's name in the lunar soil. The picture of the scrawling went viral on Chinese social media." [1]

Flights from the Moon are much more economical because the Moon is much smaller than the Earth, so the gravitational pull of the Moon is less, and it costs less fuel to launch the same payloads into orbit from the Moon. Therefore, the Moon becomes a gateway to the further conquest of space. No wonder everyone is so nervous here.

1. World News: China Takes Leap in New Race to Moon --- Unmanned mission is step in contest with U.S. to build permanent outposts. Woo, Stu; Leong, Clarence; Maidenberg, Micah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: A.7.

JAV balansuoja ant lyno dėl sankcijų už naftą

"Bideno administracija nori išlaikyti stabilias dujų kainas prieš rinkimus, skatindama naftą tekėti į pasaulines rinkas. Pastangos susidūrė su dar vienu prioritetu: būti griežtiems priešų Rusijos, Irano ir Venesuelos atvejais.

 

 Anot diplomatų, buvusių vyriausybės pareigūnų ir energetikos pramonės atstovų, informuotų dabartinių pareigūnų, ši politika paskatino švelnesnes, nei tikėtasi, sankcijas pagrindiniams naftos gamintojams.

 

 Antradienį buvo pasiektas toks atvejis, kai JAV įvedė naujas sankcijas Iranui. Analitikai teigia, kad šios priemonės daro įtaką daliai šalies naftos eksporto ir, greičiausiai, nesukels pasaulinių rinkų.

 

 Administracijos pareigūnai teigė, kad veiksmai yra gerai subalansuoti, siekiant išlaikyti žemas kainas, tačiau į Rusijos ir Irano naftos eksporto mašinas įmetamas smėlis, o tai reiškia, kad jie uždirba mažiau iš kiekvieno parduodamo naftos barelio.

 

 „Prezidentas norėjo padaryti viską, ką galėjo, kad Amerikos vartotojai gautų mažiausią kainą prie siurblio, nes tai turi įtakos šeimų kasdieniam gyvenimui“, – sakė aukšto rango administracijos pareigūnas.

 

 Nors įtampa tarp Irano ir JAV išaugo nuo spalio 7 d. Teherano remiamo Hamas atakų prieš Izraelį, kasdienis eksportas iš Irano šiemet nuo vasario viršijo 1,5 mln. barelių per dieną, gerokai daugiau, nei Bideno pirmininkavimo pradžioje.  Didžiąją dalį tos naftos mažos Kinijos naftos perdirbimo įmonės perka su nuolaida.

 

 JAV ir jų sąjungininkės buvo „labai labai atsargios, kad nenueitų per toli ir nepakenktų Vakarų ekonomikų gebėjimui veikti“, kai kalbama apie sankcijas, sakė Johnas Smithas, Morrison Foerster partneris ir buvęs JAV iždo departamento vadovas Užsienio turto kontrolės biure.

 

 JAV diplomatai ir energetikos pareigūnai dešimtmečius dirbo visame pasaulyje, kad išlaikytų naftos tekėjimą, dažnai įtraukdami nepatogius aljansus ir pagerinimus.

 

 Kai birželio 12 d. Iždo departamentas Maskvai smogė sankcijų banga dėl Ukrainos konflikto, taikėsi į bankus, tačiau šalies naftos pramonė iš esmės liko nepaliesta.

 

 Pasak JAV diplomatų ir kai kurių energetikos pramonės atstovų, kai kurie JAV iždo departamento darbuotojai yra nusivylę dėl to, kad nesiima veiksmų prieš naftos prekybos tinklus, kurie plukdo Rusijos ir Irano naftą, įskaitant tą, kurį pareigūnai šiuo metu tiria.

 

 Tinklą valdo mažai žinomas prekybininkas iš Azerbaidžano, kuris tapo pagrindiniu Rusijos „Rosneft Oil“ tarpininku, pranešė „The Wall Street Journal“.

 

 Bideno administracijos politikos šalininkai teigė, kad veiksmai yra puikiai subalansuoti.

 

 „Mūsų du tikslai – sumažinti Amerikos žmonių išlaidas ir Kremliaus pelną – yra labai suderinti vienas su kitu“, – sakė Iždo pareigūnas.

 

 Kai Iždas įvedė sankcijas Rusijos valstybinio tanklaivių savininkui „Sovcomflot“, jis taip pat išdavė licencijas, pagal kurias buvo atleistas visas bendrovės laivynas, išskyrus 14, o duomenų teikėjo Kpler skaičiavimais, iš viso yra 91 laivas. Pramonės atstovai teigė, kad išimčių licencijos buvo žalia šviesa naftos prekybininkams užsiimti verslu su šiais laivais, taip sumažinant riziką, kad ateityje jiems bus taikomos sankcijos.

 

 Nacionalinė ekonomikos taryba, vadovaujama Laelio Brainardo, ir kiti administracijos nariai nerimauja, kad platesnės priemonės sukels logistikos problemų naftos rinkoje ir padidins infliaciją, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės. Analitikai teigė, kad didėjanti naftos gavyba iš šalių, kurioms taikomos sankcijos, yra viena iš priežasčių, kodėl žaliavinės žaliavos kainos nukrito nuo aukščiausių šių metų aukštumų.

 

 Kitas užsienio ir energetikos politikos susidūrimo pavyzdys šių metų pradžioje Vašingtonas paprašė Ukrainos nustoti atakuoti kai kurias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bepiločiais orlaiviais, kai žala sukrėtė rinkas.

 

 Pasak JAV energetikos administracijos, vidutinė galono benzino kaina anksčiau šią savaitę buvo 3,44 dolerių, maždaug tokio paties lygio kaip ir prieš metus, bet gerokai aukštesnė, nei prieš ketverius metus.

 

 Antradienį paskelbtos su Iranu susietos sankcijos taikomos Jungtinių Arabų Emyratų ir Honkongo įmonėms, kurios palengvina mokėjimus už Irano žaliavą. Tikimasi, kad jos neturės apčiuopiamo poveikio naftos rinkoms, sakė Homayounas Falakshahi, Kpler naftos analitikas.

 

 „Tai bus ribota ir laikina“, - sakė jis.

 

 Venesuelos atveju JAV pernai atšaukė sankcijas su sąlyga, kad bus surengti sąžiningi demokratiniai rinkimai. Išnaudoti šalies atsargas staiga vėl atsirado galimybė Vakarų naftos gamintojams. „Kpler“ duomenimis, šiais metais šalies žalios žaliavos eksportas išaugo 5 proc.

 

 Vėliau JAV nepratęsė bendros licencijos įmonėms veikti Venesueloje po to, kai šalies aukščiausiasis teismas sausio mėnesį patvirtino draudimą kandidatuoti opozicijos lyderiui.

 

 Tačiau pastarosiomis savaitėmis pareigūnai kreipėsi į stambius prekybininkus šiomis prekėmis, kad prašytų,  pasak administracijos pareigūnų ir pagrindinių prekių prekybos namų vadovų, specialių licencijų gabenti Venesuelos naftą ir patvirtintų daug individualių prašymų.

 

 „Niekas negąsdina Amerikos prezidento labiau, nei benzino siurblio kainų šuolis“, – sakė Bobas McNally, konsultacinės įmonės „Rapidan Energy Group“ prezidentas ir buvęs Baltųjų rūmų politikos pareigūnas, vadovaujamas George'o W. Busho. „Jis labai stengsis to išvengti, ypač rinkimų metais.“ [1]

 

Jei gyveni bendros pasaulio rinkos stikliniame name, tai nepradėk mėtyti akmenis. Bidenas tai supranta. Vokietijos Scholzas ir Prancūzijos Macronas - ne, jie stačia galva nėrė į visokias jiems kenksmingas sankcijas. Dabar jiems nesiseka išlaikyti valdžią. Vargšeliai. Reikėjo paklausti motinėlę Merkel, kaip valdoma didelė šalis.

 

1. U.S. Walks Tightrope Over Sanctioning Oil. Hirtenstein, Anna; Wallace, Joe; Talley, Ian; Paris,Costas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: A.1.