„Europos Sąjungai imantis įvesti muitus kiniškiems automobiliams, Vokietija, kurios automobilių pramonė yra stipriai susipynusi su Kinija, įstrigo viduryje.
Kilus grėsmei milijardų dolerių vertės prekybai tarp Kinijos ir Europos Sąjungos, antras pagal galią Vokietijos kabineto pareigūnas šeštadienį paragino abi šalis pradėti derybas, siekiant išspręsti paaštrėjusį ginčą dėl muitų.
Robertas Habeckas, kuris yra Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos reikalų bei klimato ministras, sakė, kad tikisi, kad netrukus prasidės Kinijos ir Europos pareigūnų derybos. Jis išreiškė viltį, kad tarifų pavyks išvengti.
Vis dėlto jis pridūrė, kad tarifai gali būti pateisinami, jei komisijos susirūpinimas dėl Kinijos subsidijų elektromobilių pramonei nebus išspręstas.
Šį mėnesį Europos Komisija, Europos Sąjungos vykdomoji institucija, pasiūlė iki 38 procentų tarifus elektromobiliams iš Kinijos, be galiojančio 10 procentų tarifo importuojamiems automobiliams. Komisija nurodė, kad ji nustatė, kad Kinijos elektromobilių sektorius buvo labai subsidijuojamas vyriausybės ir valstybės kontroliuojamos bankų sistemos.
„Šie tarifai nėra baudžiamieji“, – sakė p. Habeckas ir pridūrė, kad tarifai yra skirti kompensuoti subsidijas, kurios pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Tačiau Kinijos pareigūnai po susitikimo su juo griežtai kritikavo Europos tarifus. Prekybos ministras Wang Wentao apibūdino juos, kaip protekcionistinius ir paragino Vokietiją padėti jas nutraukti. „Tikimasi, kad Vokietija atliks aktyvų vaidmenį ES ir padės ES ir Kinijai judėti viena kitos link“, – sakoma ministerijos pranešime.
Nacionalinė plėtros ir reformų komisija, aukščiausia Kinijos ekonomikos planavimo agentūra, atskirame pareiškime nurodė, kad tarifai nesuderinami su tarptautinėmis pastangomis kovoti su klimato kaita. Komisija taip pat perspėjo, kad „Kinija imsis visų priemonių, kad apsaugotų teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.
Beveik neabejojama, kad dėl tarifų Vokietija atsidūrė keblioje padėtyje. Kinijos elektromobilių eksportas kelia vis didesnį iššūkį Europos automobilių gamintojams, įskaitant ir Vokietiją. Tačiau Vokietijos automobilių gamintojai Kinijoje vykdo daug operacijų ir baiminasi, kad jiems pakenks atsakomieji Pekino prekybos veiksmai.
P. Habeckas šeštadienį Pekine aplankė keletą įtakingiausių Kinijos ekonomikos ministerijų, tačiau akivaizdžiai nesusitiko su 2-uoju Kinijos pareigūnu premjeru Li Qiangu. Tada p. Habeckas išskrido į Šanchajų ir atvyko anksčiau, nei tikėtasi surengti spaudos konferenciją.
P. Habeckas atsisakė komentuoti, kodėl jis nebuvo susitikęs su J. Li, kuris tam tikra prasme yra jo kolega.
P. Habeckas sekmadienį Šanchajuje kalbės su Vokietijos verslo lyderiais, o vėliau aplankys netoliese esantį Hangdžou – technologijų centrą.
PPO taisyklės leidžia taikyti tarifus, skirtus subsidijų poveikiui kompensuoti. Savo ruožtu Kinija neigia, kad ji netinkamai subsidijuoja savo elektromobilių įmones ir teigia, kad jos pirmaujantis vaidmuo pramonėje visame pasaulyje yra veiksmingos gamybos ir inovacijų rezultatas.
Numatydama tarifus, Kinijos prekybos ministerija sausį ėmėsi pirmųjų žingsnių įvedant muitus importuojamam konjakui ir kitiems vyno pagrindo spiritiniams gėrimams, daugiausia gaminamiems Prancūzijoje, vienoje iš šalių, raginančių įvesti tarifus Kinijos elektromobiliams. Pirmadienį Kinijos prekybos ministerija pagrasino įvesti muitus kiaulienos importui iš Europos.
Valstybės kontroliuojama Kinijos žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė, kad Kinijos automobilių pramonė prašo Prekybos ministerijos įvesti muitus benzininiams automobiliams iš Europos importuoti, o tai labiausiai paveiktų Vokietijos automobilių gamintojus. Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį atsisakė komentuoti.
Kinija, didžiausia pasaulyje automobilių rinka, per pastaruosius penkerius metus beveik perpus sumažino vokiškų automobilių importą, nes Kinijos automobilių gamintojai tampa vis konkurencingesni. Kinijos automobilių įmonės dominuoja visame pasaulyje įkraunamų hibridinių benzininių ir elektrinių transporto priemonių gamyboje, kurios dabar beveik atitinka benzininių automobilių pardavimą Kinijoje.
Tačiau daugelis turtingiausių Kinijos klientų vis dar trokšta vokiškų prekių ženklų. „Mercedes“ parduoda daugiau prabangiausių savo automobilių – Vokietijoje pagamintų „Maybach“ – Kinijoje, nei visame pasaulyje kartu paėmus.
Vokietijos automobilių gamintojai taip pat turi bendras įmones su Kinijos įmonėmis, kurios gamina automobilius Kinijoje. „Volkswagen“ toliau investuoja į gamybą ir inžineriją Kinijoje, o Vokietijoje pradeda mažinti darbuotojų skaičių.
Vokietija yra labai svarbi Kinijos pastangoms sustabdyti naujų Europos muitų įvedimą šį rudenį. Taip buvo ir paskutinį kartą, kai Kinija ir Europa įsivėlė į didelį prekybos ginčą.
2013 m., spaudžiama Kinijos, Vokietija subūrė Europos vyriausybes panaikinti Europos Komisijos siūlomus tarifus saulės kolektoriams iš Kinijos. Kinijos saulės baterijų gamintojai greitai užgriuvo Europą, ir Europos pramonė žlugo.
Europos lyderiai, siekiantys įvesti muitus Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms, tvirtina, kad Europos automobilių pramonė dabar susiduria su panašia didele grėsme.
Siekdamas blokuoti tarifus, Pekinas turi įtikinti daugumą Europos Sąjungos šalių, kurios sudaro mažiausiai 65 procentus bloko gyventojų, nuleisti Europos Komisiją.
Tikimasi, kad Kinija, reaguodama į Europos tarifus, nusitaikys į svarbiausias šalis, sakė analitikai.
Galimi tarifai benzinu varomiems automobiliams smogtų Vokietijai, daugiausiai gyventojų turinčiai bloko šaliai, kurioje sąjungos gyventojų turėtų 19 proc. Italija yra trečia pagal gyventojų skaičių, ji taip pat eksportuoja į Kiniją prabangias benzinu varomas transporto priemones – sportinius „Ferrari“ ir „Lamborghini“.
Prancūzija yra antra pagal gyventojų skaičių Europos šalis, o potencialūs Kinijos konjako tarifai yra nukreipti į vieną iš jos nacionalinių simbolių.
Ispanija, ketvirta pagal gyventojų skaičių Europos šalis, yra pirmaujanti Europos kiaulienos eksportuotoja į Kiniją – produktą Pekinas taip pat grasino nubausti.
Vokietijos automobilių gamintojai ilgą laiką vaidino pagrindinį vaidmenį Kinijos pramonės plėtroje. Kai šalis prieš beveik pusę amžiaus pradėjo atsiverti tarptautinei prekybai, Kinijos pareigūnai nerimavo dėl automobilių gamintojų iš Japonijos dėl ilgalaikių priešiškumų ir abejojo dėl automobilių gamintojų iš Detroito dėl susirūpinimo dėl Amerikos karinės jėgos Rytų Azijoje.
Pekinas leido Vokietijos automobilių gamintojams, vadovaujamiems Volkswagen, atidaryti automobilių gamyklas su Kinijos gamintojais, apeinant Kinijos 100 procentų muitus importuojamiems automobiliams. Kinija sumažino muitus importuojamiems automobiliams iki 25 procentų per kelerius metus po to, kai 2001 m. ji įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, o 2018 m. dar labiau sumažino muitus daugeliui importuojamų automobilių iki 15 procentų, siekdama sumažinti prekybos įtampą su Jungtinėmis Valstijomis Trumpo administracijos laikais. .
Tačiau Pekinas ir toliau spaudė užsienio automobilių gamintojus Kinijoje gaminti automobilius, naudojant beveik visas Kinijoje pagamintas dalis. „Volkswagen“ prieš dešimtmetį teigė, kad jos bendrų įmonių Kinijoje surinktuose automobiliuose vietinių komponentų skaičius artėja prie 99 procentų.
Be 15 procentų tarifo, Kinija taip pat renka 10 procentų mokestį iš benzinu varomų automobilių pirkėjų. Automobiliai ir sportinės transporto priemonės su labai dideliais benzininiais varikliais, kurios daugiausia importuojamos iš Vokietijos, moka papildomą 40 procentų mokestį.“ [1]
1. Germany Hopes to Head Off a Trade War With China. Bradsher, Keith. New York Times (Online) New York Times Company. Jun 22, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą