„Kinijos žiniasklaida prekybos ginče su JAV ir ES kelia 25 procentų tarifą dideliems vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Tai skaudžiai atsilieptų Vokietijos prekių ženklams. Taip pat taikosi ir į kitus.
Iki šiol Kinijos reakcija į naujai įsiplieskusį prekybos ginčą su JAV ir ES buvo gana atsargi. Tarifai, kuriuos praėjusią savaitę paskelbė Amerikos prezidentas Joe Bidenas, Pekine sulaukė kritikos. Tačiau iki šiol beveik nebuvo konkrečių atsakomųjų priemonių. Tik Kinijos prekybos ministerija savaitgalį paskelbė apie kai kurių chemijos produktų iš JAV, ES, Japonijos ir Taivano antidempingo tyrimą, kuris gali užtrukti iki pusantrų metų.
Dabar Pekinas pamažu pildo savo įrankių dėžę viešai. Tai apima konkrečius pasiūlymus ir neaiškius grasinimus, nukreiptus tiek prieš JAV, tiek prieš ES. Prieš pat ES rinkimus, Komisija paskelbė savo tyrimo dėl Kinijos elektromobilių subsidijų rezultatus. Komisija taip pat pradėjo tyrimus dėl Kinijos įmonių, kurios laimėjo konkursus Europoje, bet galėjo gauti subsidijas jų šalyje.
Kinija aiškiai nurodo, kad ji pati galėtų atsakyti tarifais. Kol ES taikosi į modernius kiniškus elektromobilius, Liaudies Respublika – į automobilius su ypač dideliais vidaus degimo varikliais, kurie nėra visuotinai populiarūs net tarp klimato gynėjų Europoje. Kinijos prekybos rūmų ES duomenimis, sedanams ir visureigiams su didesniais, nei 2,5 litro varikliais Kinija gali įvesti iki 25 procentų tarifus.
Tikriausiai, nukentėtų apie 250 000 transporto priemonių
Rūmai nurodė interviu Kinijos valstybiniame laikraštyje „Global Times“ su Kinijos automobilių ekspertu Liu Binu, kuris taip pat dalyvavo Kinijos automobilių teisės aktuose. Tai reiškia, kad tai yra reakcija į ES ir JAV priemones, bet taip pat pristatoma, kaip klimato apsaugos priemonė, Liu teigimu, priemonė taip pat atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Kinijos muitinės duomenimis, pernai nuo tarifų nukentėjo apie 250 000 transporto priemonių, ty maždaug trečdalis visų į Kiniją importuotų automobilių.
Grasinimas nukreiptas tiesiai į Vokietiją. „Aukštesnės klasės modeliai su dideliais varikliais daugiausia gaminami Vokietijoje“, – sako Fabianas Brandtas, automobilių konsultantas ir vadybos konsultacijų bendrovės „Oliver Wyman“ partneris. Tai reiškia, pavyzdžiui, Mercedes S klasę, 7 serijos BMW arba BMW M arba Mercedes AMG didelio variklio seriją. Štai kodėl jis sako: „Tai kenkia Vokietijos gamintojams“.
Airbus minimas vardu
Tačiau Liaudies Respublikos atsakas neapsiriboja automobilių sektoriumi. Prekybos departamento antidempingo tyrimas susijęs su „kopolimerizuotu paraformaldehidu“. Ministerijos teigimu, tai gali iš dalies pakeisti kai kurias metalines medžiagas ir naudojama automobilių dalyse, elektros prietaisuose, pramonės mašinose ir medicinos prietaisuose.
Kiti valstybinės žiniasklaidos grasinimai Kinijos socialinėje žiniasklaidoje yra neaiškūs. Kinijos valstybinei televizijai priklausančioje paskyroje rašoma, kad Kinija turi pakankamai atsakomųjų priemonių, jei Europa ir toliau „atkakliai“ veiks prieš Kinijos įmones. Straipsnis buvo aiškiai rodomas kai kuriose valstybinėse ir partinėse žiniasklaidos priemonėse. Jame rašoma, kad pati Europa įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje, moka dideles subsidijas. Cituojamas teisininkas, sakęs, kad ES yra labai priklausoma nuo Kinijos vyno ir pieno produktų eksporto rinkos. „ES subsidijos ir dempingo praktika padarė didelę žalą Kinijos pramonės šakoms“.
Taip pat vardu minima „Airbus Group“, kurios subsidijomis JAV jau seniai skundžiasi ir kuri labai priklauso nuo Kinijos. „ES taip pat priklausoma nuo Kinijos rinkos daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, aviacijos“, – sakoma jame. Kinija anksčiau buvo inicijavusi antidempingo tyrimą dėl brendžio iš ES, kuris pirmiausia palietė Prancūzijos bendroves.“ [1]
Jei pati ES gyvena stikliniame name, tai ES vertėtų nustoti mėtyti akmenis.
1. China droht deutschen Autoherstellern. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. May 22, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą