"Bideno administracija nori išlaikyti stabilias dujų kainas prieš rinkimus, skatindama naftą tekėti į pasaulines rinkas. Pastangos susidūrė su dar vienu prioritetu: būti griežtiems priešų Rusijos, Irano ir Venesuelos atvejais.
Anot diplomatų, buvusių vyriausybės pareigūnų ir energetikos pramonės atstovų, informuotų dabartinių pareigūnų, ši politika paskatino švelnesnes, nei tikėtasi, sankcijas pagrindiniams naftos gamintojams.
Antradienį buvo pasiektas toks atvejis, kai JAV įvedė naujas sankcijas Iranui. Analitikai teigia, kad šios priemonės daro įtaką daliai šalies naftos eksporto ir, greičiausiai, nesukels pasaulinių rinkų.
Administracijos pareigūnai teigė, kad veiksmai yra gerai subalansuoti, siekiant išlaikyti žemas kainas, tačiau į Rusijos ir Irano naftos eksporto mašinas įmetamas smėlis, o tai reiškia, kad jie uždirba mažiau iš kiekvieno parduodamo naftos barelio.
„Prezidentas norėjo padaryti viską, ką galėjo, kad Amerikos vartotojai gautų mažiausią kainą prie siurblio, nes tai turi įtakos šeimų kasdieniam gyvenimui“, – sakė aukšto rango administracijos pareigūnas.
Nors įtampa tarp Irano ir JAV išaugo nuo spalio 7 d. Teherano remiamo Hamas atakų prieš Izraelį, kasdienis eksportas iš Irano šiemet nuo vasario viršijo 1,5 mln. barelių per dieną, gerokai daugiau, nei Bideno pirmininkavimo pradžioje. Didžiąją dalį tos naftos mažos Kinijos naftos perdirbimo įmonės perka su nuolaida.
JAV ir jų sąjungininkės buvo „labai labai atsargios, kad nenueitų per toli ir nepakenktų Vakarų ekonomikų gebėjimui veikti“, kai kalbama apie sankcijas, sakė Johnas Smithas, Morrison Foerster partneris ir buvęs JAV iždo departamento vadovas Užsienio turto kontrolės biure.
JAV diplomatai ir energetikos pareigūnai dešimtmečius dirbo visame pasaulyje, kad išlaikytų naftos tekėjimą, dažnai įtraukdami nepatogius aljansus ir pagerinimus.
Kai birželio 12 d. Iždo departamentas Maskvai smogė sankcijų banga dėl Ukrainos konflikto, taikėsi į bankus, tačiau šalies naftos pramonė iš esmės liko nepaliesta.
Pasak JAV diplomatų ir kai kurių energetikos pramonės atstovų, kai kurie JAV iždo departamento darbuotojai yra nusivylę dėl to, kad nesiima veiksmų prieš naftos prekybos tinklus, kurie plukdo Rusijos ir Irano naftą, įskaitant tą, kurį pareigūnai šiuo metu tiria.
Tinklą valdo mažai žinomas prekybininkas iš Azerbaidžano, kuris tapo pagrindiniu Rusijos „Rosneft Oil“ tarpininku, pranešė „The Wall Street Journal“.
Bideno administracijos politikos šalininkai teigė, kad veiksmai yra puikiai subalansuoti.
„Mūsų du tikslai – sumažinti Amerikos žmonių išlaidas ir Kremliaus pelną – yra labai suderinti vienas su kitu“, – sakė Iždo pareigūnas.
Kai Iždas įvedė sankcijas Rusijos valstybinio tanklaivių savininkui „Sovcomflot“, jis taip pat išdavė licencijas, pagal kurias buvo atleistas visas bendrovės laivynas, išskyrus 14, o duomenų teikėjo Kpler skaičiavimais, iš viso yra 91 laivas. Pramonės atstovai teigė, kad išimčių licencijos buvo žalia šviesa naftos prekybininkams užsiimti verslu su šiais laivais, taip sumažinant riziką, kad ateityje jiems bus taikomos sankcijos.
Nacionalinė ekonomikos taryba, vadovaujama Laelio Brainardo, ir kiti administracijos nariai nerimauja, kad platesnės priemonės sukels logistikos problemų naftos rinkoje ir padidins infliaciją, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės. Analitikai teigė, kad didėjanti naftos gavyba iš šalių, kurioms taikomos sankcijos, yra viena iš priežasčių, kodėl žaliavinės žaliavos kainos nukrito nuo aukščiausių šių metų aukštumų.
Kitas užsienio ir energetikos politikos susidūrimo pavyzdys šių metų pradžioje Vašingtonas paprašė Ukrainos nustoti atakuoti kai kurias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bepiločiais orlaiviais, kai žala sukrėtė rinkas.
Pasak JAV energetikos administracijos, vidutinė galono benzino kaina anksčiau šią savaitę buvo 3,44 dolerių, maždaug tokio paties lygio kaip ir prieš metus, bet gerokai aukštesnė, nei prieš ketverius metus.
Antradienį paskelbtos su Iranu susietos sankcijos taikomos Jungtinių Arabų Emyratų ir Honkongo įmonėms, kurios palengvina mokėjimus už Irano žaliavą. Tikimasi, kad jos neturės apčiuopiamo poveikio naftos rinkoms, sakė Homayounas Falakshahi, Kpler naftos analitikas.
„Tai bus ribota ir laikina“, - sakė jis.
Venesuelos atveju JAV pernai atšaukė sankcijas su sąlyga, kad bus surengti sąžiningi demokratiniai rinkimai. Išnaudoti šalies atsargas staiga vėl atsirado galimybė Vakarų naftos gamintojams. „Kpler“ duomenimis, šiais metais šalies žalios žaliavos eksportas išaugo 5 proc.
Vėliau JAV nepratęsė bendros licencijos įmonėms veikti Venesueloje po to, kai šalies aukščiausiasis teismas sausio mėnesį patvirtino draudimą kandidatuoti opozicijos lyderiui.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis pareigūnai kreipėsi į stambius prekybininkus šiomis prekėmis, kad prašytų, pasak administracijos pareigūnų ir pagrindinių prekių prekybos namų vadovų, specialių licencijų gabenti Venesuelos naftą ir patvirtintų daug individualių prašymų.
„Niekas negąsdina Amerikos prezidento labiau, nei benzino siurblio kainų šuolis“, – sakė Bobas McNally, konsultacinės įmonės „Rapidan Energy Group“ prezidentas ir buvęs Baltųjų rūmų politikos pareigūnas, vadovaujamas George'o W. Busho. „Jis labai stengsis to išvengti, ypač rinkimų metais.“ [1]
Jei gyveni bendros pasaulio rinkos stikliniame name, tai nepradėk mėtyti akmenis. Bidenas tai supranta. Vokietijos Scholzas ir Prancūzijos Macronas - ne, jie stačia galva nėrė į visokias jiems kenksmingas sankcijas. Dabar jiems nesiseka išlaikyti valdžią. Vargšeliai. Reikėjo paklausti motinėlę Merkel, kaip valdoma didelė šalis.
1. U.S. Walks Tightrope Over Sanctioning Oil. Hirtenstein, Anna; Wallace, Joe; Talley, Ian; Paris,Costas. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą