Kinija ruošiasi karui, kaip niekas kitas. Dirbtinis intelektas ir autonominiai dronai smogs jūroje

 

 

 „Kinijos ir Taivano konfliktas gali būti pirmasis istorijoje, kai autonominiai jūriniai dronai, paviršiniai ir povandeniniai, bus naudojami plačiu mastu.

 

 Tai rodo naujas karo žaidimų eksperimentas, kurį atliko Naujojo Amerikos saugumo centras (CNAS). „Susipriešinimas bus suformuotas, naudojant novatoriškus karo metodus, naudojant dronus, įskaitant povandeninius, ir padidinus jų autonomijos lygį“, – rašome tyrime.

 

 Taivanui gresia pavojus

 

 CNAS ekspertai savo tyrimuose nurodo, kad šiame konflikte, jei jis įvyks, vyraus naujosios technologijos, kaip ir Ukrainoje. Ten dronai ir autonominės transporto priemonės, pvz., vikšrinės, yra naudojamos neregėtu mastu.. Kinija gali būti įkvėpta šio konflikto ir taip pat naudoti dronus. Tačiau invazijos į Taivaną atveju susirėmimas nevyktų sausumoje, o tikriausiai, mažesniu mastu ore, o daugiausia dėmesio būtų skirta salą supantiems vandenims. Ataskaita parengta, didėjant baimei dėl Pekino atakos: sausį Kinija virš Taivano sąsiaurio pasiuntė dešimtis stebėjimo balionų (per vykstančius rinkimus), o gegužę du Kinijos karo laivai įplaukė į Taivano teritorinius vandenis.

 

 Analitikai mano, kad Pietų Kinijos jūra bus mūšio arena. Remiantis „MIT Technology Review“, Kinija naudos dronus, plaukiančius paviršiuje ir po vandeniu. Taivanas nuo žemyno nutolęs tik 160 km, todėl išsiųsti juos į misiją nebus problemų. Jie gali pulti jau pirmosiomis konflikto dienomis. Jie taip pat gali būti paleidžiami iš Zhu Hai Yun – pirmojo autonominio pagrindinio laivo kitiems dronams. Šis technologiškai pažangus įrenginys yra Pekino pasididžiavimas. Per jį būtų galima nukreipti dėmesį, skandinant ar apgadinus amerikiečių povandeninius laivus. Šiuo tikslu Kinija taip pat, greičiausiai, užtvindys jūrą autonominiais masalo laivais. „Dėl to JAV raketoms ir povandeniniams laivams būtų sunku atskirti tokius laivus nuo tikrų taikinių“, – rašo CNAS analitikai.

 

 Autonominiai dronai su AI

 

 Jų nuomone, šiandien dronai dar turi mažai savarankiškumo ir dažniausiai juos valdo žmogus. Ataskaitos autoriai teigia, kad dirbtinio intelekto technologija vystosi taip greitai, kad potencialios Kinijos invazijos atveju ji būtų naudojama visu mastu. „Šalis, turinti sudėtingesnį autonominių dronų parką, turės didelį pranašumą“, – sako jie.

 

 CNAS taip pat nurodo, kad dirbtinio intelekto sistemos būtų naudojamos nepriklausomai atpažinti ir identifikuoti objektus vandenyno paviršiuje. „MIT Technology Review“ cituojami ekspertai tvirtina, kad Kinija turi ir dar vieną pranašumą – daugiau, nei tris dešimtis oro bazių 500 mylių (apie 800 km) spinduliu nuo Taivano, o artimiausia Amerikos bazė yra už 1200 km (Okinavoje). “

 

Nieko blogo. Mes padarysime baidyklę iš Gabrieliaus Ladsbergio, Kinijos drakono nugalėtojo, parduosime ją amerikiečiams ir visa Kinijos armada sustos.