Ar Europa taps skaitmeniniu muziejumi po atviru dangumi?

 „Tiek technologijų industrijos atstovai, tiek Mario Draghi ataskaitoje nurodoma, kad Europos Sąjunga atsilieka modernių technologijų, tokių, kaip dirbtinis intelektas, vystyme. Problema yra, pavyzdžiui, ribojantis asmens duomenų reglamentavimas.

 

 

 

 Ar Europos Sąjunga tampa ekonominiu bloku, kuris atsilieka skaitmeniniu požiūriu? Deja, į šį klausimą galime atsakyti teigiamai. Juk apie didelį ES atsilikimą, diegiant modernias technologijas ir kuriant skaitmeninę ekonomiką buvo rašoma oficialiame Briuselio dokumente – buvusio Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo ataskaitoje.

 

 

 

 „ES pramonės modelis iki šiol buvo pagrįstas pažangių technologijų importu ir automobilių, tiksliosios mechanikos, chemijos, medžiagų ir mados pramonės eksportu.

 

 

 

 Jame neatsižvelgiama į dabartinį technologinių pokyčių tempą.

 

 

 

 Kadangi 70% naujos vertės, sukurtos pasaulio ekonomikoje per ateinančius 10 metų, bus pritaikyta skaitmeniniu būdu, didėja rizika, kad ES praras vertę“, – sakoma Draghi pranešime.

 

 

 

 Tai rodo, kad ES yra 80 % priklausoma nuo skaitmeninių produktų ir paslaugų bei susijusios infrastruktūros importo. 2013–2023 metais ES pasaulinė pajamų dalis IT ir ryšių paslaugų rinkoje sumažėjo nuo 22 % iki 18 %, tuo tarpu JAV dalis padidėjo nuo 30 % iki 38 %, o Kinijos – nuo ​​10 % iki 11 %. Tęsiantis šioms tendencijoms gresia skaitmeninių technologijų raidoje aiškiai pralenkti Europą. Tačiau ar ES sprendimus priimantys asmenys galės imtis atitinkamų veiksmų, kad pakeistų ar bent šiek tiek susilpnintų šias neigiamas tendencijas?

 

 

 

 Žemesnės lygos žaidėjai

 

 

 

 Kartais galima išgirsti nuomonę, kad kalbant apie skaitmenines technologijas „Amerika diegia naujoves, Kinija jas kopijuoja ir diegia savaip, o ES tik reguliuoja“. Pasaulinėje skaitmeninėje rinkoje sunku įžvelgti didelių žaidėjų iš Europos.

 

 

 

 Vokietija pastaraisiais metais nesėkmingai bandė sukurti savo skaitmeninį milžiną. Tai baigėsi dideliu finansiniu ir šnipinėjimo skandalu. Milžinas – Wirecard – pasirodė skandalinga Rusijos karinės žvalgybos sukurta įmonė.

 

 

 

 41 %

 

 

 

 – tiek 2015–2023 metais krito viso ES telekomunikacijų sektoriaus kapitalizacija, kuri praėjusių metų pabaigoje siekė apie 270 mlrd. eurų.

 

 

 

 Draghi ataskaitoje nurodyta, kad iš dešimties populiariausių internetinių platformų ES šešios yra amerikietiškos ir keturios – kiniškos. Jos turi su mažai kuo konkuruoti. Iš 24 įmonių, registruotų pagal ES skaitmeninį įstatymą kaip „labai didelės internetinės platformos“, tik 4 yra ES įsikūrusios ir tik 1 (Portalas Booking.com) buvo laikomas itin svarbiu rinkai. 65 % ES debesijos paslaugų rinkos užėmė iš viso trys JAV koncernai ir tik 16 % Europos įmonės. Didžiausia iš šių Europos įmonių užima vos 2 % rinkos. ES įmonės skiria tik 7 % MTTP išlaidų internetui ir programinei įrangai, tuo tarpu Amerikos įmonės – 71 %, o Kinijos įmonės – 15 %. Elektroninės įrangos moksliniams tyrimams ir plėtrai ES tenka 12 % pasaulinių išlaidų, Kinijai – 19 %, o JAV – 40 %.

 

 

 

 397 mlrd. dolerių

 

 

 

 – tokia kapitalizacija didžiausios Europos Sąjungoje technologijų įmonės Olandijos įmonės ASML, gaminančios mikroprocesorių gamybos mašinas.

 

 

 

 Yra sričių, kuriose Europai sekasi gana gerai, pavyzdžiui, labai našių kompiuterių, daugiausia skirtų moksliniams tyrimams, statyba, tačiau jas galima laikyti specifinėmis nišomis. Ten, kur yra pelningiausios ir į ateitį orientuotos rinkos sritys, Europa akivaizdžiai pralaimi konkurencijai. Kas turi mobilųjį telefoną su Europoje sukurta operacine sistema? Tikriausiai, tik pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje pagamintų „Nokia“ telefonų savininkai. Europos rinkai įrenginiams su Google Android sistema priklauso 66%, o programėlėms su Apple iOS sistema – 34%. Yra Europos išmaniųjų telefonų gamintojų, tačiau jie nesudaro didelės konkurencijos JAV ar Azijos gamintojams. „Apple“ turi 33 proc. ES mobiliųjų įrenginių rinkos, „Samsung“ iš Korėjos – 31 proc., „Xiaomi“ iš Kinijos – 15 proc.

 

 

 

 4

 

 

 

 – tik tiek įmonių iš ES patenka į 50 didžiausių technologijų įmonių grupę. Be ASML, tai yra: Vokietijos SAP ir Siemens bei prancūzų Schneider Electric

 

 

 

 Europos Sąjunga taip pat labai vėluoja į startą lenktynėse dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros. Joje daugiausia dominuoja žaidėjai iš užsienio ir Vidurio Karalystės. 73% dirbtinio intelekto modelių, sukurtų nuo 2017 m., buvo sukurti JAV, o 15% - Kinijoje. Amerikiečiai ir kinai taip pat turi didelį pranašumą, finansuodami su dirbtiniu intelektu susijusius startuolius. Jei 2023 metais rizikos kapitalo fondai ES investavo už 8 mlrd. dolerių, tai JAV tam skyrė 68 mlrd. dolerių, o Kinijoje 15 mlrd. dolerių. (Prie to reikėtų pridėti dideles sumas, kurias JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos valstybinės institucijos skiria dirbtinio intelekto tyrimams remti.) „ES talentų, reikalingų dirbtinio intelekto srityje, skaičius yra mažesnis, o aukštos kvalifikacijos specialistai yra dažnai susivilioja didesniais atlyginimais užsienyje“, – pripažįstama Draghi pranešime.

 

 

 

 7 %

 

 

 

 – tokia buvo Europos Sąjungos dalis pasaulinėje puslaidininkių gamyboje 2023 m. Jų rinka ES siekia 57 mlrd. dolerių, o pasaulyje – 520 mlrd. dolerių.

 

 

 

 Skaitmeninės infrastruktūros kokybė ES taip pat yra problema. Tik 56 % ES namų ūkių turi prieigą prie interneto per šviesolaidį. 5G internetas pasiekia 81 % ES gyventojų, o Kinijoje ir JAV – apie 95 % gyventojų. Tačiau Europos operatoriai negali teikti tokios pat kokybės palydovinio interneto, kaip Elono Musko „Starlink“.

 

 

 

 Daugybė taisyklių

 

 

 

 Draghi pranešime pateikiama nemažai rekomendacijų, kaip pagerinti ES konkurencingumą. Dauguma jų apsiriboja didžiulių investicijų į atskirus ūkio sektorius užtikrinimu arba Sąjungos integracijos ir centralizacijos didinimu. Ar Briuseliui pavyks sukurti didelius investicijų paketus – labai abejotinas klausimas. Tačiau panašu, kad ES institucijos sieks stiprinti jų galią. Bet ką jos darys su šia galia? Ar jie suteiks Sąjungai plėtros impulsą, ar pagamins daugiau tonų popieriaus su neaiškiais reglamentais?

 

 

 

 Vienas iš reglamentų, kuriais ES biurokratija „pradžiugino“ europiečius, yra 2018 m. įsigaliojęs BDAR, arba asmens duomenų apsaugos reglamentas, kurio matomiausias poveikis yra tas, kad svetainėje atsirado erzinančių iššokančių langų, kuriuose yra ilgi ir, sunkiai suprantami, tekstai, paaiškinantys, kaip tam tikroje svetainėje naudojami lankytojų duomenys. Be to, daugelis institucijų yra sukūrusios etatus BDAR specialistams, reikia pasirašyti daugiau dokumentų dėl asmens duomenų naudojimo. BDAR taip pat gali tapti viena iš kliūčių dirbtinio intelekto plėtrai Europoje.

 

 

 

 „Dėl BDAR įgyvendinimo ir vykdymo skirtumų tarp valstybių narių, taip pat sritys, kuriose galimas jo neatitikimas Dirbtinio intelekto įstatymo nuostatoms, kelia pavojų, kad Europos įmonės bus pašalintos iš ankstyvųjų dirbtinio intelekto inovacijų dėl reguliavimo neapibrėžtumo. ir kliūtis ES mokslininkams ir novatoriams plėtoti dirbtinį intelektą“, – teigiama Draghi pranešime.

 

 

 

 Briuselis didžiuojasi sukūręs pirmąjį pasaulyje išsamų dirbtinio intelekto reglamentų rinkinį. Tačiau technologijų įmonės baiminasi, kad šios taisyklės pasirodys pernelyg neapibrėžtos. Rugsėjį beveik 60 įmonių pasirašė grupės „Meta“ inicijuotą atvirą laišką, kuriame raginama ES suteikti daugiau aiškumo reguliavimo klausimu. Jie perspėjo, kad Europa gali tapti žemynu, atsiliekančiu atvirų dirbtinio intelekto modelių kūrimo srityje.

 

 

 

 Dirbtiniam intelektui vystyti reikia pigesnės elektros

 

 

 

 Vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto vystymosi veiksnių yra palyginti pigi elektra. Juk duomenų apdorojimo centrai sunaudoja didžiulius kiekius elektros energijos. Tuo tarpu elektra brangi daugelyje Europos Sąjungos šalių.

 

 

 

 Buvusio Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo ataskaitoje cituojami skaičiavimai, teigiantys, kad mažmeninės elektros kainos ES yra vidutiniškai du-tris kartus didesnės, nei JAV ir Kinijoje.

 

 

 

 Šiuo atžvilgiu padėtis per pastaruosius penkerius metus labai pablogėjo. 2019 metais mažmeninės elektros kainos ES buvo „tik“ 80 procentų didesnės, nei JAV, o jų lygis buvo panašus į Kinijos. Tačiau pastaraisiais metais tarp atskirų valstybių narių buvo labai didelių skirtumų. Vienose elektros kainos vartotojams viršijo 250 Eur už 1 MWh, o kitose nesiekė 100 Eur už 1 MWh. Draghi pranešime nurodoma, kad viena iš energijos krizės priežasčių yra didelė Europos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių. Tačiau nesunku įžvelgti ir kitas didelių elektros kainų Europoje priežastis: kai kurių šalių vykdomas atominių elektrinių uždarymas ir CO2 emisijos prekybos sistemos veikimas.

 

 

 

 Draghi ataskaitoje nurodoma, kad gamtinės dujos ES vartotojams parduodamos nuo trijų iki penkių kartų didesnėmis kainomis nei JAV.

 

 

 

 Viena iš priežasčių, kodėl amerikiečiai naudojasi pigiomis dujomis, yra plačiai paplitusi hidraulinio ardymo technologija žaliaviniam produktui išgauti iš skalūnų telkinių. Tačiau Europoje šios technologijos naudojimas susilaukė nemažo socialinio pasipriešinimo, kurį skatino aplinkosaugos organizacijos. Tokios šalys, kaip Vokietija ir Austrija, daugelį metų Rusiją laikė patikimos energijos šaltiniu ir palyginti pigiu mėlynojo kuro iš vamzdžio tiekėju.

 

 

Vokietijos kancleris Scholzas tai sunaikino, paskelbęs posūkį į militarizmą (Zeitenwende), palaikęs sankcijas Rusijos energetikai, tuo nutraukdamas pagrindinį pigios energijos tiekimą Europai. Vokiečių rinkėjai siekia, kad jo „Zeitenwende“ ir jam taip pat būtų „Ende“ politikoje. Koks apgailėtinas nevykėlis…